2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).

Dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014–2019 m. diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad būtent labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.

Darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys – priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris senais laikais vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 m. moterims teko 32 proc., vyrams – 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės.

Pastebima, kad per 2014–2019 m. moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai, kaip vyrams, pvz. nuo 2017 m. iki 2019 m. moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net 39 proc. 

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau – specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.

Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pvz., arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos, dalijasi VDI, pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pvz., dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių užgedimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.

Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.