Namą renkasi pagal savo gyvenimo būdą

Darius nevalgo mėsos, bet vegetaru savęs nevadina, mėgsta švarą ir tvarką, bet ekologu savęs taip pat nelaiko. Tai yra jaunas žmogus, kuriam buvimas gamtoje teikia didelį pasitenkinimą, leidžia suvokti savo šaknis, pajusti pilnatvę. Todėl ir namą rinkosi pagal savo jauseną.

Kita priežastis, dėl kurios Darius pasirinko šiaudų, medžio ir molio namą, yra noras gyventi sau, o ne tarnauti bankui. Jis yra kalvis, turi darbą, tad užsidirbtų, kaip pats sako, ir brangesniam namui, bet jam reikia tokio – medinio karkaso, šiaudų kitkų ir tinkuoto molio.

Jaunas vyras neskaičiavo, kiek jam kainuos pastatyti namą. Jis yra pasirengęs visa daryti etapais: pasitaupys pinigų, atliks vienus darbus, pasitaupys dar – ateis eilė kitiems. Šiuo metu jo rūpestis – projektas, tada – pamatai, tuomet – sienos ir stogas. Svarbu, kad etapai vyktų laiku, kad šiaudai nepradėtų pūti.

„Kadangi pats daug ką ketinu statyti savo rankomis, nemanau, kad turėsiu didelių išlaidų. Kiek domėjausi, klausinėjau tų, kurie jau tokius ima statyti, sakė, kad 160 kvadratinių metrų ploto namą pasistatė už 10 tūkst. litų“, – dalijosi Darius.

Liko kaime – kad šaknys nedžiūtų

Dariaus šeima – dar tik dviese su žmona. Jie abu baigė Dailės akademiją, abu sutaria, kokio namo norėtų. Paklaustas, ar žmona nenori komfortiškesnio, Darius sako, kad komfortas vienam yra vienoks namas, kitam – kitoks. Tai nereiškia, kad jų name nebus komforto – tokio, kokio jiems su žmona reikia. „Baigęs pagrindinę mokyklą, išvažiavau į Klaipėdą mokytis. Nuo to laiko televizoriaus beveik nežiūrėjau, man nereikia jo, man joks komfortas sėdėti ir žiūrėti. Man daug maloniau – būti gamtoje, nueiti prie upės“, – sakė Darius.

Jauna šeima norėtų vienkiemio aplinkos, bet nuo trejų metų gyvenant kaime, kaip sako pats Darius, negali pabėgti nuo savo šaknų – džiūt pradėtų. Netoli yra Minija, Veiviržo upė. Tad gamtos užtektinai.

Šiaudų kitkos atsparios pelėms ir ugniai

Specialiai mokytis statyti namą, Dariaus nuomone, nereikia. Kaime visa galima išmokti stebint ir domintis. Informacijos begalė yra ir internete – tiek daug, kad net sunku atsirinkti.

Darius vadina tik gandais kalbas apie tai, kad šiaudus puls pelės ir žiurkės. „Kai gyveni kaime, kiekvienas žmogus žino, kad gali padėti rugių kitką – pelės nelįs, kažkodėl jų nemėgsta. Jeigu purkšti chemikalų, į tokią trobą neičiau“, – sako Darius. Ties sujungimais ketina įrengti tinkliukus, kurie užtvers kelią graužikams.

Šiuo metu Darius gyvena alytnamyje. „Kas darėsi su pelėm šią žiemą – stebuklas. Neaišku, kur lenda, takus pasidaro“, – sakė jaunas vyras. Ar nelįs graužikai, jis domėjosi klausinėdamas tuos, kurie gyvena panašiuose namuose, kokius ir jis ketina statyti, bet neišgirdo jokių ypatingų problemų.

Ir gaisras nesąs koks baubas. Jis sakė vaikystėje bandęs su vaikais padegti šiaudų kitką – ji nedega, nelabai bijo ugnies tokia ir įmesta į laužą. Jis sakė skaitęs apie tai, kad kažkurioje šalyje sudegė natūraliomis medžiagomis statytas namas, o šiaudų kitkos išliko – ugnis jų neįveikė. Stogą dengs senomis vokiškomis čerpėmis.

Sudėtingiausia atrodo ne namą pastatyti, o dokumentus susitvarkyti

Name Darius ketina įrengti malkomis kūrenamą koklinę krosnį, prie kurios šaltuoju metų laiku bus malonu pasėdėti. Tik elektros vis tiek reikės įprastos, nes saulės baterijos netinka prie Dariaus sugalvotos namo koncepcijos, o vėjo jėgaines jis laiko ne pačia geriausia priemone. Kaip sako pats, įprastinę elektrą naudos iki tol, kol kas nors sugalvos, kaip ją pasigaminti nekenkiant gamtai.

Svajonių namą šeima sugalvojo tik prieš tris keturis mėnesius, ėmė domėtis. Nors daug žinių, jo nuomone, nė nereikia. Kaime, kur gyvena Darius, esama senų molinių namų, kurie stovi neįveikti nei ugnies, nei lietaus, tad Darius neturi baimių, kad šiaudų kitkos sudegs, o molis ištiš ir nubėgs esant stipriems lietums.

Jaunas vyras apgailestauja gyvenantis toliau nuo sostinės tik dėl vieno – trūksta specialistų, kurie suteiktų informacijos apie tai, kokių reikia dokumentų, nes vienur išgirdo, kad nereikia jokių dokumentų, kitur – kad vienokių, trečiur – dar kitokių.

Namo projektas – nebūtinas

„Statybos teisėtumas nepriklauso nuo medžiagų, iš kurių statomas statinys, o tik nuo to, ar statinį statyti norintis asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę. Tai yra, ar statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, ar jis turi statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kai jis privalomas“, – portalui sakė Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Kai namas iki 80 kv. m bendrojo ploto (neįskaičiuojant rūsio ir palėpės, jeigu joje neįrengiamos patalpos, ploto) ir 8,5 m aukščio statomas ne mieste ir ne konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, SLD neprivalomas. Nebūtinas ir statinio projektas.

Tačiau, koks bebūtų statinys, – tiek medžiagų, tiek konstrukcijų požiūriu, – jis turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, tarp jų – gaisrinės saugos, energinio naudingumo, sveikatos, higienos ir kt., akcentavo specialistė. „Todėl sveikintina, kad Darius projektui parengti ieško architekto, kuris atsižvelgtų į minėtus reikalavimus“, – sakė V. Aliukonienė.

Dokumentai, kuriuos privalu pateikti

Statinio pridavimu žmonės paprastai vadina statinio statybos užbaigimo procedūras. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pastačius vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikiama tvirtinti statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą (Deklaracija). Tokiu būdu statytojas paskelbia, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Jokio „priešgaisrinio pridavimo“, kaip buvo girdėjęs Darius, Statybos įstatymas nenumato.

„Prie prašymo patvirtinti Deklaraciją pridedama: Deklaracija, kadastro duomenų byla, energinio naudingumo sertifikatas, Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo – derinimo darbus (privaloma iki 2014 gruodžio 31 d.) ir kiti konkrečiu statybos atveju būtini dokumentai“, – sakė Inspekcijos atstovė. Dokumentų sąrašas bendruoju atveju nurodytas Prašymo patvirtinti deklaraciją rekvizituose, patvirtintuose VTPSI viršininko 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1V-196.

Statybos inspekcijos patvirtinta Deklaracija ir namo kadastro duomenų byla pateikiama Registrų centrui kartu su prašymu teisiškai įregistruoti nekilnojamąjį daiktą.