Noras sulieti pastatą ir aplinką šiandien ryškiausiai atsispindi stikliniuose pastatuose. Stiklas tarsi panaikina barjerus tarp „ten“ ir „čia“. Visgi čia labai svarbus žodis „tarsi“. Barjeras vis tiek visada išlikdavo. Tarpukariu garsus architektas Mies van der Rohe šią problemą siūlė spręsti sukuriant galimybę stiklo sienas visiškai nuleisti į grindis. Visgi toks sprendimas taip ir neprigijo, nes ne visuose pastatuose išeidavo įrengti būtinus rūsius ir elektrinius variklius.

Šiandien paprastai apsiribojama sprendimais, kai stiklo sienos pradanginamos jas sulankstant, nustumiant į šoną arba atidarant kaip duris. Visgi nei vienu iš šių atvejų siena nepradingsta. Šiemet langų ir durų gamintojai iš Šveicarijos „Vitrocsa“ pristatė savo naują inovatyvią sistemą „Turnable“, kuri pasiūlo naują sprendimą įsisenėjusiai „sienos problemai“.

Sistema veikia panašiu principu, kaip ir stumiamos durus. Skirtumas tas, kad „Turnable“ sugeba pasislėpti už kampų. Tokiu būdu šios sienos visiškai pradingsta ir atveria erdvę. Kiekviena sienos dalis gali judėti nepriklausomai nuo viena kitos, pasislepiant už neriboto kampų skaičiaus. Tokios sistemos savybės leidžia architektams projektuoti pastatus visiškai išlaisvinant savo vaizduotę.

„Turnable“ sistema veikia dėl specialių nematomų takelių, kurie įrengiami grindyse. Takeliai yra vos 10 milimetrų pločio ir praktiškai visiškai susilieja su grindų danga, todėl žiūrint iš šono atrodo, lyg sienos judėtų pačios.

 

Parengta pagal Archdaily informaciją