Vos 35 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad įjungus centralizuotą šildymą jų namuose ir šilta, ir pakanka šviežio oro. Tuo tarpu Latvijoje komfortabiliai jaučiasi 45 proc., o Estijoje – net 47 proc. gyventojų, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Turint omenyje, kad Lietuvoje yra labai daug senų ir nerenovuotų sovietinės statybos daugiabučių, apklausos rezultatai stebinti neturėtų. Tačiau žinant, kad būstas yra laikoma viena svarbiausių ir labiausiai vertinamų investicijų, kiek stebina faktas, kad komforto nejausdami žmonės, tai, regis, priima kaip savaime suprantamą dalyką“, – sako apklausą inicijavusios akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Miestas prieš kaimą

Centralizuotai tiekiama šiluma neabejotinai lieka pačiu patogiausiu būdu apšildyti gyventojų būstus. Apklausos duomenimis, centralizuotai tiekiamo šildymo privalumais patenkinti 39 proc. miestų ir 28 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tiesa, daugiau šviežio oro juose pageidautų atitinkamai 28 ir 21 proc. žmonių.

„Kaip bežiūrėsime, tačiau galimybė nesukti galvos dėl malkų, anglių ar medžio granulių atsargų bei krosnies ar židinio kūrenimo daugeliui yra svarbus. Centralizuotai tiekiamos šilumos atveju tiek kuru, tiek šilumos užtikrinimu rūpinasi paslaugos teikėjas. Tačiau tai, kad didelė dalis gyventojų įvardina šviežio oro trūkumą, signalizuoja ir apie tam tikras potencialias problemas ar net siekį išsaugoti šilumą vengiant būstą vėdinti, nors tai būtina daryti kasdien bet kuriuo metų laiku“, – teigia ekspertas.

Apklausa taip pat atskleidė, jog 8 proc. miestiečių savo būstą laiko šaltu, tačiau tvirtina neturintys jo vėdinimo problemų, tuo tarpu 7 proc. – ir nemaloniai šaltu, ir stokojančiu šviežio oro. Kaimiškose vietovėse tokių problemų pasitaiko gerokai rečiau, atitinkamai su 3 ir 4 proc. būstų.

Regionuose kas antras būstas šildomas individualiai

Lietuvoje 28 proc. būstų nėra įrengtas centralizuotas šildymas ir tai yra aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokių būstų yra 20 proc., Estijoje – 24 procentai.

Pasak A. Buskos, tokius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos regionuose beveik pusė, arba 44 proc. būstų nesinaudoja centralizuotai tiekiama šiluma, kai miestuose tokių yra 18 proc.

„Jeigu miestų gyventojams prieinama daugiau pasirinkimų, kaip šildyti savo būstą individualiai, tai regionuose kalbame apie paprasčiausius būdus – krosnis ar židinius, kurie įrengti praktiškai visuose nuosavuose namuose. Tai leidžia patiems gyventojams reguliuoti šildymo poreikį ir intensyvumą, tačiau kartu reikia nepamiršti prievolės pasirūpinti nuolatine krosnies ar židinio priežiūra, dūmų šalinimo kanalų švara bei pralaidumu, nepalikti kūrenimo proceso savieigai. Intensyvus kaitraus kuro kūrenimas gali lemti, kad įsižiebusi kibirkštis kils aukštai ar užsidegs, ims svilti kamine susikaupę suodžiai“, – sako „ROCKWOOL“ ekspertas.

Šiluma išgaruoja per sienas bei stogą

Gajus mitas, kad daug šilumos prarandama per langus, tačiau ekspertai skaičiuoja, kad taip prarandama nuo 15 iki 20 proc. šilumos. Pagrindinė šalto būsto problema – nesandarios ir neapšiltintos sienos, stogas ir grindų konstrukcijos, kurios „vėjais paleidžia“ apie 70 proc. šilumos.

A. Buskos teigimu, jeigu savo būstui galite priskirti šaltumo, nemalonios vėsos, šviežio oro trūkumą, akivaizdu, kad reikia atkreipti dėmesį į silpnąsias būsto vietas.

„Blogai apšiltintas, pernelyg greitai į lauko temperatūros pokyčius reaguojantis būstas yra ne tik sveikatos problemų ar diskomforto priežastis. Stengiantis pripildyti namus šiluma, žmonės ieško įvairių išeičių ir elektrinis šildytuvas kaip papildomas šilumos šaltinis yra ne pati blogiausia išeitis, tačiau padidina išlaidas už elektros energiją bei džiovina orą. Pavojingiausia ignoruoti prastą klimatą būsto viduje, stengtis nevėdinti, kad tik laikytųsi šiluma. Užsistovėjęs oras, šiluma bei drėgmė yra puiki terpė mikrobams bei pelėsiui, o deguonies trūkumas beveik nepastebima, bet labai svarbi blogos savijautos priežastis“, – teigia A. Buska.

Reprezentatyvų tyrimą Baltijos šalyse „Nielsen“ atliko 2018 m. spalį, apklausdama 4821 respondentą. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1607 gyventojai.