Tokius naujausius duomenis pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais. 

„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka. 

„Pavyzdžiui, Utenoje, Aukštakalnio kvartale, 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.

Atsakydamas į klausimą, kodėl, atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos. 

Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.

Iš konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“,

kurią surengė Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir VGTU;

inicijavo Polistireninio putplačio asociacija