2019 rugsėjo 20 d. penktadienis, 19:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-24 14:20
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

Mokslininkai

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė. KTU nuotr. 

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Inovacijos, mokslas

KTU profesorius Sigitas Tamulevičius. KTU nuotr.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“. 

Mokslininkų žodį vertina visuomenė

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininkas, inžinerija, robotika

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius. KTU nuotr. 

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

KTU atstovai praneša, kad šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. 

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Mokslas robotikos, inžinerija, inovacijos

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė. KTU nuotr.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio procesotendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.
Mokslininkas, robotika

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas. KTU nuotr. 

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-09-19 15:01
Energetika – ypatingą reikšmę valstybei turinti ūkio sfera, todėl specialistų poreikis čia itin didelis. Šiandien, kai visame pasaulyje vystomos įvairios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, o rinkoms siūlomi nauji sprendimai, ypač reikia specialistų, turinčių naujausių žinių ir gebėjim...
nuotrauka
2019-09-19 10:58
Skandinavų nekilnojamojo turto (NT) plėtros AB „Bonava“, įsteigusi savo bendrovę Lietuvoje, skelbia pradedanti pirmųjų žemės sklypų Vilniuje paiešką. Kaip greitai tikimasi sudaryti pirmuosius sandorius – kol kas neatskleidžiama. Esą tai priklausys nuo to, ar šiuo metu rinkoje siūlomi žemės sklypai a...
nuotrauka
2019-09-19 10:38
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį.
nuotrauka
2019-09-18 13:15
Po ilgo kūrimo proceso skulptorius Andrius Labašauskas kitą savaitę Lukiškių aikštėje pastatys Laisvės kalvos realaus dydžio bandinius. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites a...
nuotrauka
2019-09-18 13:14
2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2019-09-18 12:56
„Agrochema“ plečia skystų trąšų talpyklų tinklą. Iki lapkričio pabaigos bendrovė Kėdainiuose planuoja įrengti 4 naujas KAS-32 trąšų saugyklas su iškrovimo ir pakrovimo stotimi. Talpyklos, kurių bendra talpa sieks 12 tūkst. tonų, bus įrengtos „Agrochema“ Kėdainių elevatoriaus teritorijoje Pramonės ga...
nuotrauka
2019-09-18 12:49
Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, rašoma Vyriausybės pranešime. Atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, 2017 metais darbo našumas Lietuvoje siekė 75 proc. ES vidurkio. Tai rodo pirmasis Lietuvos darbo n...
nuotrauka
2019-09-18 09:03
Kauno kogeneracinei jėgainei skirto įrenginio – kamino, dar vadinamu skruberiu, transportavimą Alytaus bendrovei „Traidenis“ teko atidėti kelioms paroms. Pradėjus krovimo procesą ir įvertinus prastas oro sąlygas, išaiškėjo, jog tam, kad specialus įrenginys būtų pakrautas saugiai ir būtų išlaikytos v...
nuotrauka
2019-09-16 10:07
Kauno apylinkės teisme prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje A. J., kaip įmonės vadovas, kaltintas pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko statybvietėje, darbo metu, žuvo A. U, nuteistas baudos bausme.
nuotrauka
2019-09-13 12:35
Gerinant eismo sąlygas magistralėje „Via Baltica“, baigtas rekonstruoti apie 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis. Jis praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, dėl reversinio eismo organizavimo sudarytos greitkeliui artimos eismo sąlygos.
nuotrauka
2019-09-13 11:22
Šiemet Klaipėdoje vykusioje jau tradicinėje Statybininkų olimpiadoje Lietuvos statybininkų asociacijos Prezidento taurei laimėti rungėsi 15-ka komandų ir 75 dalyviai.
nuotrauka
2019-09-13 11:09
Rytoj šalies statybos sektoriaus bendruomenė pažymės savo profesinę šventę. Statybininkų diena Lietuvoje švenčiama kasmet antrąjį rugsėjo šeštadienį nuo 2000-ųjų.
nuotrauka
2019-09-11 09:50
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, viena tikrinama įmonė laiku nepateikė informacijos apie beveik 2 mln. eurų vertės NT pardavimo sandorius ir viešai deklaravo dirbanti nuostolingai. Po VMI atliktos duomenų analizės įmonė dėl pavėluotai deklaruotų NT pardavimo sandorių papildomai deklar...
nuotrauka
2019-09-10 15:32
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje statybos darbais užsiimančios mažosios bendrijos vadovas Š. Š. už papirkimą nuteistas 10 000 eurų bauda. Baudžiamojon atsakomybėn dėl papirkimo buvo patraukta ir pati bendrija, tačiau teismas nusprendė bendriją atleisti nuo bau...
nuotrauka
2019-09-10 10:46
Plungės rajono savivaldybės administracija vykdė viešąjį pirkimą „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso, Mendeno g. 1C, Plungėje, statybos darbai“.
nuotrauka
2019-09-09 13:35
Paaiškėjo, kaip turėtų atrodyti vietoje „Kolegų“ kavinės iškilsiantis unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“. Pirmąją vietą architektūriniame pastato konkurse užėmė KTU „Santakos“ slėnį projektavusi „G. Janulytės-Bernotienės studija“, pasiūliusi tvarios architektūr...
nuotrauka
2019-09-09 10:04
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovais ir aptarė aktualius kelių infrastruktūros plėtros klausimus.
nuotrauka
2019-09-09 09:20,      papildyta 2019-09-09 10:20, pildoma nuotraukomis
Rugsėjo 7 d. Klaipėdoje įvyko jau 20-oji Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojama Statybininkų dienos šventė, pritraukusi beveik 400 dalyvių iš visos Lietuvos.
nuotrauka
2019-09-06 09:05
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad jau daugiau nei mėnesį galioja reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį...
nuotrauka
2019-09-05 10:53
Lietuvos įmonėms vėl atsiveria galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų investicijomis eksportuojamiems gaminiams ir paslaugoms sertifikuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia trečiąjį kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti pagal ES investicijų priemonę „Expo sertifikatas LT“...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„UTHERM premium“ – pagerinto šilumos laidumo PIR plokštės

„UTHERM premium“ plokštės pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, yra perpus plonesnės negu mineralinės vatos ar EPS sluoksnis. Tokiu būdu taupoma erdvė. Šios plokštės lengvos ir lengvai m...
nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...