2020 vasario 20 d. ketvirtadienis, 7:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-24 14:20
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

Mokslininkai

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė. KTU nuotr. 

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Inovacijos, mokslas

KTU profesorius Sigitas Tamulevičius. KTU nuotr.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“. 

Mokslininkų žodį vertina visuomenė

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininkas, inžinerija, robotika

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius. KTU nuotr. 

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

KTU atstovai praneša, kad šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. 

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Mokslas robotikos, inžinerija, inovacijos

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė. KTU nuotr.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio procesotendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.
Mokslininkas, robotika

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas. KTU nuotr. 

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-02-19 15:00
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs AB „Kauno būstai“ apeliacinį skundą, konstatavo, jog pareiškėjo skelbimai dėl parduodamų būstų Palangoje pagrįstai buvo pripažinti prieštaraujantys Reklamos įstatymo reikalavimams, o už padarytus pažeidimus 6 300 Eur bauda buvo paski...
nuotrauka
2020-02-19 14:40
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai vakar, vasario 18 d., įtariant kyšininkavimu, sulaikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą Ž. N.
nuotrauka
2020-02-18 11:27
ESO praneša, kad nepasiteisinusį prijungimo prie dujų skirstymo tinklo kvartalinį modelį keičia ekonomiškesnė naujų dujų vartotojų prijungimo tvarka. Energetikos ministerija pakoregavo šiuo metu galiojantį tvarkos prijungimo tvarkos aprašą.
nuotrauka
2020-02-18 11:07
Panevėžio miesto savivaldybė tęsia gerąją praktiką – antrąkart perka gatvių remonto paslaugas 3 metams. Paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas, rangovų pasiūlymų laukiama iki vasario 27 d.
nuotrauka
2020-02-18 10:37
Nuo šių metų įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kuriais sumažinta neapmokestinamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio suma fiziniams asmenims, padaugėjo asmenų, turinčių prievolę mokėti NT mokestį. Asmenys savo valdomo NT mokestines vertes nesunkiai gali sužinoti Registrų centre.
nuotrauka
2020-02-18 07:47
Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2020 m. kovo mėnesį rengia nemokamus informacinius seminarus projektuotojams, konstruktoriams, architektams, statybos inžinieriams, statybininkams, statytojams ir visiems besidomintiems statybų technologijomis bei izo...
nuotrauka
2020-02-17 11:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomai skyrė 5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų ir lizingo sandorių, skirtų verslo reikmėms, palūkanoms kompensuoti. Verslo atstovai kompensacijų galės kreiptis jau nuo š. m. vasario 17 d.
nuotrauka
2020-02-17 10:42
Apie 70 Lietuvos moksleivių, 13 komandų iš KTU inžinerijos licėjaus, Vilniaus Žemynos bei Panevėžio J. Balčikonio gimnazijų šiais metais išbandė save architekto vaidmenyje – kūrė savo viešbučių viziją, logotipus bei eskizus. Moksleiviai, dalyvaujantys KTU Statybos ir architektūros fakulteto organizu...
nuotrauka
2020-02-17 09:46
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama matininkų ir geodezininkų veiklos ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą, pastaruoju metu pastebi išaugusį skaičių asmenų, delsiančių tobulinti kvalifikaciją. NŽT perspėja, kad nekeliant kvalifikacijos pagal NŽT patvirtintas programas kvalifikacijos tobulinimo ...
nuotrauka
2020-02-17 09:23
Statistikos departamentas praneša, kad 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 1 968 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 10 proc. daugiau nei 2018 m. atitinkamą ketvirtį.
nuotrauka
2020-02-14 14:33
Jonavos rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį su UAB „Statybos ritmas“ dėl Centrinio miesto stadiono tribūnų statybos ir stadiono kapitalinio remonto darbų.
nuotrauka
2020-02-14 10:12
Lietuvos bankas, išnagrinėjęs ginčą dėl atsisakymo mokėti sveikatos draudimo išmoką už suteiktas medicinos paslaugas, nustatė, kad draudikas ir draudiko atstovas apdraustajai nesuteikė reikiamos informacijos apie kompensuojamas paslaugas pagal sveikatos draudimo sutartį.
nuotrauka
2020-02-13 16:53
Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos Girdžių skyriaus sporto salėje modernizuota apšvietimo sistema. Tai vienas iš trijų projekto „Esamų sporto bazių infrastruktūros atnaujinimas“ dalių.
nuotrauka
2020-02-13 16:31
Neringos savivaldybė pranešė, kad planuojant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų tęstinumą, juos siekia sustabdyti įmonė, siejama su buvusiu šio objekto rangovu – UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas UAB „Active Construction Management“).
nuotrauka
2020-02-13 15:02
Šiemet pirmą kartą surengtame ankstyvame žiemos priėmime į profesinio mokymo įstaigas, vykusiame sausio 27 d. – vasario 11 d., pasirašyti sutartis pakviesti 607 stojančiuosius.
nuotrauka
2020-02-13 09:30
Išrinkti Panevėžio miesto savivaldybės paskelbto „Aukštaitijos“ sporto komplekso rekonstrukcijos, įrengiant baseiną, architektūrinių idėjų konkurso nugalėtojai. Baseinas bus statomas pagal MB „Studija Heima“ projektą.
nuotrauka
2020-02-12 15:40
Viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ prašo teismo panaikinti Vilniaus savivaldybės sprendimą, kuriuo savivaldybė nepritarė kultūros ir verslo paskirties statinio projektiniams pasiūlymams.
nuotrauka
2020-02-12 14:13
Gintautas Pangonis, AB „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas, po apsilankymo prokuratūroje pareiškė, kad atsakomybės nesikrato ir asmenine pamoka vadina „per didelį pasitikėjimą komanda ir jos vadovais“.
nuotrauka
2020-02-12 09:57
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, kaltu pripažino buvusį Kauno miesto sav...
nuotrauka
2020-02-11 16:42
Nuo vasario 7 dienos bendrovės „Veikmės statyba“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Mantas Bagdonavičius, iki šiol dirbęs įmonės statybos direktoriumi. M. Bagdonavičius pakeitė Viktorą Navicką, kuris „Veikmės statybai“ vadovavo nuo įmonės įkūrimo 2005 metais.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos