Erdvė: aiškiai reglamentuotas plotas

Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų sk. vyr. specialistas Gintaras Šakinis pastebi, kad dėl lėšų taupymo, dažnas darbdavys stengiasi į vieną erdvę sutalpinti kuo daugiau žmonių, taip pažeisdamas higienos normų reikalavimus ir keldamas pavojų savo darbuotojų sveikatai.

„Lietuvos higienos normos sako, kad vienai darbo vietai turi būti ne mažiau kaip 6 kvadratiniai metrai darbo patalpos ploto. T. y., 3 m x 2 m ir 20 kub. m erdvės. Taigi 12 kvadratų ploto kambaryje gali būti tik 2 žmonių darbo kabinetas“, – pagrindinį erdvės reikalavimą biure esančiai darbo vietai įvardija G. Šakinis (nuotraukoje kairėje).

Pasak specialisto, projektuojant kabinetų tipo biurus, šio reikalavimo dažniausiai paisoma, tačiau vadinamuosiuose „atviruose“ biuruose, kuomet daug darbuotojų sėdi vienoje patalpoje, erdvės reikalavimai neretai pažeidžiami.

Nemažai galvos skausmo darbdaviams sukeldavo ir reikalavimas katoninius kompiuterių vaizduoklius išdėlioti taip, kad jų nugarines puses skirtų 2 metrų, o šonines 1,2 metrų atstumas. Tačiau darbui parinkus naujos kartos kompiuterius šis reikalavimas nebėra taikomas, todėl tapo paprasčiau išnaudoti turimą erdvę. 

Ergonomiški baldai

(nuotraukoje dešinėje – Verslo centras „Liepų biurai“ Klaipėdoje)

Sėdimoje darbo vietoje praleidžiant 9 valandas, itin svarbus ergonomiškas jos įrengimas. Parinkti baldai turi būti ne tik patogūs naudoti, bet ir ilgainiui nesukelti sveikatos problemų.

„Pagrindiniai reikalavimai baldams – darbo stalas ir jo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, o stalo paviršius – mažai atspindintis šviesą. Stalas turėtų būti reguliuojamo aukščio, o jo forma – nevaržanti darbuotojo judesių“, – esminius reikalavimus kompiuterizuotai darbo vietai vardija darbo inspekcijos specialistas.

G. Šakinis pasakoja, kad „atviruose“ biuruose situaciją gelbėja ir darbuotojams daug patogumo suteikia ergonomiški interjero sprendimai. Vienas tokių – darbo stalai su pertvaromis.

„Stalo pertvaros – tai viena iš papildomų priemonių, kad darbuotojui būtų suteikta privačios erdvės. Jos taip pat padeda sureguliuoti iš kitos darbo vietos sklindantį garsą ar sustabdyti nepageidaujamos šviesos sklaidą“, – teigia šalies biurus tikrinantis darbo inspekcijos specialistas G. Šakinis.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad įrengiant biurą ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ir į kėdes. Mat ilgas valandas sėdint ant nepatogios kėdės ilgainiui gali pasireikšti galvos, nugaros ir riešų skausmais.

„Stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Darius Karmazas.

Skundžiasi dėl temperatūros

(Nuotraukoje – Europos komisijos atstovybės Lietuvoje biuras, „Gaudrės“ apšvietimo sistema)

Daugiausiai darbuotojų skundų darbo inspekcijai pateikiama dėl netinkamos oro temperatūros biure. Pasak specialisto, skundai dėl darbui netinkamos temperatūros plaukia tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonu. Nusiskundimai dėl temperatūros pažeidimų būdingi ir senos statybos, ir moderniuose pastatuose įrengtiems biurams. Senuose pastatuose įrengtų biurų darbuotojai dėl prastos kondicionavimo sistemos, G. Šakinio teigimu, vasarą kenčia net ir 30 laipsnių karštį.

„Naujos statybos pastatuose jau būna įdiegta normali kondicionavimo sistema. Tačiau naujų pastatų didžiausia problema ta, kad dažniausiai jie dabar būna iš stiklo, turi daug langų, kurių šiluminė varža žiemą maža, todėl reikia daugiau šildyti, o dėl taupumo dažnai į tai neatsižvelgiama ir biuro darbuotojams būna per šalta. Vasarą stiklų paviršių labai greitai prišildo saulė ir net nebepakanka kondicionierių pajėgumų orui atvėsinti. Tad su naujais biurais mažiau problemų nebūna“, – dažniausius darbuotojų nusiskundimus analizuoja G. Šakinis.

Švarus oras

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad, be optimalios oro temperatūros, ne mažiau svarbi ir patalpų oro kokybė.

„Tokie negalavimai, kaip galvos skausmas, alergijos paūmėjimas, astmos simptomai, kosulys, čiaudulys, akių sudirgimas ir daugelis kitų, gali būti siejami būtent su prasta patalpų oro kokybe“, – dėsto D. Karmazas (nuotraukoje dešinėje).

Dirbant „atviruose“ ofisuose dažna problema – „prikvėpuotas“ oras, kuris sukelia galvos svaigimą, silpnumą, kartais net pykinimą. Todėl, specialistų teigimu, privaloma užtikrinti, kad darbo vietose būtų įrengta kokybiška vėdinimo sistema.

Sveikatos specialistai rekomenduoja gyvenamąsias patalpas vėdinti maždaug kas keturias valandas, o darbo vietose vėdinimas turėtų būti intensyvesnis.

D. Karmazas pabrėžia, kad ypatingai po pastato renovacijos, kuomet buvo didinamas pastato sandarumas ir energinis efektyvumas, reikia įrengti gerą ventiliacijos sistemą. 

„Yra nustatyta atvejų, kai po renovacijos neįrengus papildomos vėdinimo sistemos patalpose kaupiasi per didelė drėgmė, įsiveisia pelėsis, kuris, kaip žinoma, neigiamai veikia sveikatą“, – sako D. Karmazas.

Natūrali šviesa – privaloma

(Nuotraukoje – advokatų kontoros RAIDLA LEJINS & NORCOUS biuras. Apšvietimo sistema – „Gaudrės“)

Saugant darbuotojų regėjimą darbo vietoje reikia ne tik tinkamame aukštyje ir teisingu kampu pakreipto kompiuterio ekrano, bet ir pakankamai šviesos.

„Darbo stalo paviršius turi būti apšviestas ne mažiau kaip 300 lx. Jeigu šviesos šaltinis yra pakankamai toli, tai ant stalo reikia papildomos lempos“, – apie higienos normos reikalavimus darbo vietos apšvietimui pasakoja Darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų sk. vyr. specialistas Gintaras Šakinis.

Biuruose dažniausiai naudojama šiltesnio spektro dienos šviesa. Tačiau šviesotechnikos specialisto Simo Rinkevičiaus nuomone, reikėtų naudoti šaltesnio spektro, stimuliuojančio organizmo biologinį laikrodį, šviesą. Staliniai šviestuvai rečiau naudojami profesionaliam darbo vietos apšvietimui.

„Jei turime pakankamai gerą (200-300 lx) bendrą apšvietą, tuomet papildomam darbo vietos apšvietimui galima naudoti stalinį šviestuvą. Naudoti vien stalinį šviestuvą nėra gerai nes sukuriami itin dideli kontrastai“, – sako specialistas.

Pasirenkant konkretų šviestuvą darbo vietai, pataria S. Rinkevičius, derėtų rinktis tarp dienos šviesos T5 lempų ir LED. LED šviestuvai dažnai yra ekonomiškesni nei dienos šviesos, tačiau kokybiški LED yra gerokai brangesni už dienos šviesos lempas. Todėl norintiems nebrangaus varianto, geriau rinktis dienos šviesos lempas.

Esant dirbtiniam apšvietimui reikalaujama, jog kabinete būtų ir natūralios šviesos. Arba šoniniai langai, arba stoglangiai. 

„Taupant erdvę dažnai darbdaviai įsigudrina darbo vietas įrengti ir tokiose patalpose, kur visiškai nėra natūralios šviesos, nors taip būti neturėtų“, – ne visai teisėtas biurų įrengimo subtilybes atskleidžia specialistas.

Tačiau G. Šakinis tuo pačiu pabrėžia, kad įrengiant darbo vietą, kurioje daug natūralios šviesos, reikėtų nepamiršti, kad privaloma pasirūpinti ir tuo, kaip apsaugoti darbuotoją nuo tiesioginių saulės spindulių ir tam parinkti kokybiškas apsaugos priemones – žaliuzes, roletus, romanetes ir kt.

Ir nors, pasak Darbo inspekcijos atstovo, kol kas Lietuvoje vyrauja bazinis, ekonominis darbo vietos įrengimas, kuomet stengiamasi tiesiog atitikti visus keliamus reikalavimus, pastebima tendencija, kad vis daugiau darbdavių siekia įrengti darbo vietą kuo geriau ir užtikrinti kiek įmanoma patogesnę aplinką darbuotojui. 

Bendrovės „Gaudrė“ projektas ir nuotr.