Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro padarinių šalinimo eigą Alytaus mieste ir rajone. VESK posėdyje nuspręsta, kad nėra būtinybės skelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu – po gaisro Alytuje tarša į kitas savivaldybių teritorijas neišplito.

Kokius nuostolius gaisras atnešė savivaldybėms bei ūkio subjektams

Tačiau nutarta tęsti aplinkos taršos stebėseną: valstybės institucijos ir toliau privalės koordinuoti veiksmus su savivaldybėmis, teikti informaciją apie atliekamus tyrimus bei esant poreikiui – atnaujinti rekomendacijas gyventojams.

Posėdyje taip pat pristatyti aplinkos tyrimų Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse rezultatai, aptartos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo priemonės ir problemos.

Maždaug pusė po gaisro susidariusių pavojingų atliekų iš įmonės teritorijos yra jau išvežta – liko dar 500 tonų padangų degėsių. Posėdžio metu pavesta įmonei „Toksika“ kaip įmanoma greičiau išvežti visas pavojingas atliekas. Šiuo metu užterštas vanduo, naudotas gaisrui gesinti, yra saugomas saugiose talpyklose – aplinkai pavojaus jis nekelia. Ekspertų grupė sprendžia, kokiu būdu saugiai ir efektyviai išvalyti užterštą vandenį.

VESK posėdyje pranešta, kokius nuostolius gaisras atnešė savivaldybėms bei ūkio subjektams.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skaičiuoja, kad tyrimams, susijusiems su gaisro padariniais, išleista 250 tūkst. Eur, Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamas biomonitoringas Alytaus rajone atsieis maždaug 400 tūkst. Eur. Patirti nuostoliai ir pagrįstos išlaidos gaisro padariniams likviduoti bus kompensuojami iš valstybės rezervo.

Skaičiuojama, kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kad dėl įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro aplinkai padaryta žala siekia 5,5 milijono Eur.

Aplinkos apsaugos agentūra atliko beveik pustrečio tūkstančio vandens analizių 

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), kaip pranešė Aplinkos ministerija, nuo pat gaisro pradžios padangų perdirbimo įmonėje Alytuje spalio 16 d. iki lapkričio 18 d. atliko 119 vandens mėginių, imtų iš Nemuno ir vandens telkinių šio gaisro paveiktoje teritorijoje, 2407 analizes. Juose tirti 64 skirtingi parametrai.

Šių tyrimų tikslas – ištirti į paviršinius vandens telkinius galimai patekusius teršalus ir vandens kokybę.

Apibendrinus visą mėnesį iš Nemuno (žemiau Alytaus nuotekų valymo įrenginių) imtų mėginių tyrimus matyti, dalijasi AAA, kad jo vandenyje nė vienas iš matuotų sunkiųjų metalų neviršijo momentinių didžiausių leistinų koncentracijų, o kai jos nenustatytos – vidutinių metinių leistinų koncentracijų. Normų neviršijo ir kitos tirtos pavojingos medžiagos – polichlorinti bifenilai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai, naftos angliavandeniliai. Spalio antroje pusėje trumpuoju laikotarpiu po gaisro dėl sutrikusios nuotekų valyklos veiklos Nemune buvo stebima padidėjusi organinių, azotinių ir fosfatinių medžiagų koncentracija, bet lapkričio pradžioje ji labai sumažėjo ir tapo artima geros būklės vertei. Gaisro metu (spalio 20-21 d.) paimti mėginiai toksiškumui nustatyti parodė, kad Nemuno vanduo buvo netoksiškas.

Padidėjusi tarša nenustatyta ir ištyrus gaisro poveikio teritorijoje esančių telkinių vandenį. Mėginiai buvo paimti iš kūdrų Miklusėnuose, Jasunskų ir Navickų kaimuose, Kavalio ežero ir Gulbynės karjero. Nė vienos kūdros vandenyje sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos, praneša AAA, neviršijo momentinių arba metinių didžiausių leistinų koncentracijų. Kavalio ežere sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, polichlorintų bifenilų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir naftos angliavandenilių koncentracijos buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą. Gulbynės karjere, į kurį pateko gaisro gesinimui naudoto vandens, nei vienas iš sunkiųjų metalų neviršijo momentinės didžiausios leidžiamos koncentracijos. Iš policiklinių aromatinių angliavandenilių vienintelis benz(g,h,i)perilenas viršijo momentinę didžiausią leidžiamą koncentraciją 1,5 karto. Kitų teršalų koncentracijos buvo mažos, o dažnai net mažesnės už metodo nustatymo ribą.