2020 birželio 6 d. šeštadienis, 14:02
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Slipai Nidoje – milijono eurų vertės statinys gali nepatikti jūrai

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-12-08 06:01
Neringos meras didžiuojasi ką tik užbaigtais žvejams skirtais slipais (aikštelėmis, skirtomis valtims nuleisti į vandenį, red. past.) – pirmą kartą Kuršių nerijos istorijoje dėl šio statinio į paplūdimį atvestos komunikacijos. Tačiau šis projektas kol kas apgaubtas ir abejonių: ar „patiks“ toks naujas objektas gamtai? Ar įsismarkavusi jūra nenušluos jo vienu uragano bangos grybštelėjimu? Tuo metu meras D. Jasaitis svarsto, jog pasibaigus Europos Sąjungos nustatytam periodui (nes gavus lėšų iš ES žvejų slipai tam tikrą laiką tik žvejų ir gali būti naudojami) įrengimais iš tiesų galės pasinaudoti kavinės ir kiti pramogas paplūdimyje organizuojantys verslininkai.
nuotrauka
Uostas-slipas žvejams Nidos paplūdimyje. Statybunaujienos.lt skaitytojo nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
Neringos savivaldybė,

Statinys paplūdimyje išgelbės nuo stuburo išvaržų

„Darbai jau užbaigti! Beliko agregatai, tiksliau – gervės, kurios gaminamos Olandijoje, todėl vėluoja. Nes tas įrenginys labai specifinis, gaminamas pagal specialų užsakymą. Netrukus pakviesime į atidarymą!“ – džiaugėsi Neringos meras Darius Jasaitis.

Meras tikino, jog šis statinys – it paminklas iki šiol egzistavusioms žvejų kančioms. Daugiau nebereikės tampyti valčių, vyrai negaus stuburo išvaržų.

Žvejai turės galimybę praktiškai su automobiliu nusileisti prie jūros, susikrauti įrangą, dėžes į automobilį. Nereikės laimikio tempti per visą paplūdimį, per kopą, viskas bus automatizuota. Negana to, jie turės galimybę į jūrą nuleisti gerokai didesnius laivus. Dabar plaukioja tik su tomis valtelėmis, kurias įstengia dviese ar trise pakelti“, – uosto privalumus bėrė D. Jasaitis (portalo (E. Burbaitės) nuotr. kairėje)

Meras netgi prisiminė legendą ir uosto atsiradimą susiejo su krašto istorija.

Valtelės nuo kiekvieno stipresnio vėjo gūsio gali apsiversti. Pagal šio krašto atsiradimo legendą Neringa supylė Neringą, kad apsaugotų žvejus, o mes tą patį padarysime su slipais – jie turės galimybę didesniais laivais plaukioti ir saugiau jaustis“, – tikino Neringos meras.

Jūros bangų talžomas statinys – tik pas mus

Jis taip pat paneigė tai, jog dėl šio įrenginio statybų teko nukasti dalį kopos.

„Ne, ne, ne – nieko nereikėjo nukasti. Mes patys buvome padarę tokią prieškopę gelbėtojų būdelei. Ji buvo suformuota dirbtinai. Kaip, beje, ir ana kopa – tai juk žmogaus darbas!
Piname žabtvorėmis, vėjas pakyla ir užneša smėliu. O dėl architektūrinių sprendimų, kas vienam gražu, kitam – ne, tai jau ne kartą esu sakęs: vienam moteris graži, kitam – negraži, čia skonio reikalas“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Jis tęsė paberdamas faktų, jog tokio statinio nėra niekur kitur, galbūt net visame pasaulyje.

„Statinio, kuris būtų talžomas tiesioginių jūros bangų – nėra niekur. Visur yra įkurta visokių įlankų, užtvankų – ir tuomet jau statomi tokie įrenginiai. Todėl, kad technologiškai toks statinys turi daug problemų, architektams tai buvo didžiulis iššūkis. Na, kaip jis laikysis – parodys laikas“, – sakė D. Jasaitis.

Slipo paplūdimyje statybos. Skaitytojo Mindaugo nuotr.

Anonimiškais norėjusių išlikti šaltinių teigimu, Baltijos jūros bangas toks statinys atlaikys vos kelerius metus. D. Jasaitis ir pats neneigė, jog nėra visiškai garantuotas, kad konstrukcijos nenukentės nuo gamtos stichijų.

Ir aš pats nuogąstauju – kviečiausi projektuotojus, bandžiau aiškintis. Jie pasakė, kad tokios didžiulės stichijos praūžia labai retai. Per vieną kartą jis nesugriūtų, blogiausiu atveju po audros būtų galima jį pataisyti, sutvarkyti. Tikiu, nes vis tik jį projektavo vieni žymiausių projektuotojų Lietuvoje – „Sweco Lietuva“, ši kompanija projektavo ir dujų terminalą“, – sakė D. Jasaitis.

Komunikacijos paplūdimyje – pirmą kartą istorijoje

Du identiški uosteliai žvejams – vienas Juodkrantėje, kitas – Nidoje, atsiėjo po maždaug 1 mln. eurų (tuo metu – dar po 3,5 milijono litų).

Nors kritikos sulaukė ir sprendimas atvesti į paplūdimį komunikacijas, D. Jasaitis juo itin džiaugiasi.

Be galo džiaugiamės tuo, kad pirmą kartą istorijoje turime šiauriniame paplūdimyje elektrą, vandentiekį ir netgi kanalizaciją. Žvejai, pabuvę jūroje 5 ar 6 valandas, nebebėgs už kopos ar už krūmo, o galės pasinaudoti normaliu dušu, tualetu. Taip sprendžiame dar ir aplinkosauginį klausimą“, – sakė D. Jasaitis.

Neringos meras atskleidė, jog pasibaigus Europos Sąjungos nustatytam 5-erių metų terminui, į paplūdimį atvestas komunikacijas, t. y. elektrą, kanalizaciją iš tiesų bus galima panaudoti

Kiti galės tuo pasinaudoti, nes pagalvokite, patiems atsivesti – itin brangiai kainuoja. Mes tuo labai džiaugiamės“, – sakė D. Jasaitis.

Tarybos narys: projektas tiesiog nedera su Kuršių nerija

Tačiau kitas Neringos savivaldybės narys, Andrius Bagdonas, nebuvo nusiteikęs taip entuziastingai.

„Mano asmenine nuomone tokių statybų, kokios jau įvykdytos, poreikio nebuvo. Ir ta architektūra, kuri šiandien ten yra atsiradusi, mano asmenine nuomone, nedera su Kuršių nerija, su Kuršių nerijos ateitimi“, – sakė tarybos narys.



Vienintelis pliusas, kurį įžvelgė ilgametis neringiškis – jog atvestos į paplūdimį komunikacijos ateityje galėtų būti panaudotos visuomeninės paskirties objektui. Būtent – visuomeninės, ne komercinės.

„Jei kas nors sugalvos ten statyti, štai kaip dabar Juodkrantėje – butus, tuomet perspektyvos nėra šviesios. Atvedus komunikacijas atsiranda galimybė turint mažiau finansų ten investuoti. Nors dėl pelno Neringoje ir dėl investavimo – norėčiau atkreipti dėmesį, jog sezonas čia trunka maždaug 1,5 mėnesio, o kartais – ir dar trumpiau. Todėl investuotojų yra vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Gyvenantieji Neringoje teigė, jog statybų metu sunkioji technika važiavo per kopą bei paplūdimį. Tad kas nusvers svarstykles: žvejų komfortas ar gamtai padaryta žala?

„Statybų metu vyko kuriozinė situacija: teritorija buvo aptverta tvora, važinėjo sunkusis transportas. O savivaldybė yra pardavusi verslininkams leidimus toje pat vietoje prekiauti, statyti prekybos įrenginius. Kaip jau minėjau, šis projektas man asmeniškai nedera prie Kuršių nerijos. Nesu koks nors statybų ekspertas – vertinu tiesiog kaip čia gimęs ir augęs žmogus, pragyvenęs šiame krašte 41-erius metus“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Jo teigimu, kartais neringiškiams priekaištaujama, neva jiems nerūpi šios žemės apsauga. A. Bagdonas nebuvo linkęs sutikti su tokia nuomone.

Gamtos sergėtoja: palyginus su pirminiu projektu, šis statinys – optimalus variantas

Įprastai įvairioms statyboms besipriešinantys gamtos vertybių sargai – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) atstovai, šį kartą neturi didelių priekaištų: palyginus su pirminiu projektu, kuriame buvo pasišauta nutiesti ne tik betoninį kelią į vandenį, bet ir pastatyti tiltą, šis variantas KNNP direktorės Aušros Feser akimis – optimaliausias iš visų pasiūlymų.

Ta vieta buvo likusi nuo sovietmečio, betoninių luitų nuvažiavimas, kuris kiekvienais metais buvo užpilamas smėliu. O dar ta gelbėjimo stotis. Vieta atrodė nekaip. Dėl to, kad ji dabar bent jau civilizuotai sutvarkyta – nematau nieko blogo. O gamta dar gerokai padirbės. Mačiau jį jau po audros – jau šiek tiek smėlio užnešta. Žodžiu, pati gamtą toje vietoje padarys tiuningą“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.

Vis tik gamtos „tiuningas“ turi ir neigiamą pusę – slipai gali būti audros gerokai apgadinti ir dėl to A. Feser išties nerimauja.

Mūsų pajūris yra visiškai atviras galingoms gamtos jėgoms, kurios ten daro savo darbą. Tikiuosi, kad jis (uostas žvejams, slipai, red. past.) tikrai tvirtai padarytas“, – kalbėjo pašnekovė.

Dėl komunikacijų, atvestų į pajūrį, A. Feser taip pat neprieštaravo – jos teigimu, jas ateityje bus galima panaudoti įrengiant normalius tualetus, gelbėjimo stotį.

Tačiau viskas – į ateitį. Šiuo metu tai yra skirta žvejams. Po 5-erių metų bus galima pagalvoti, kaip panaudoti ir kitoms reikmėms. Dar labai norėtumėm, kad iš pajūrio zonos pasitrauktų senasis žvejų sandėlis. Galbūt tas komunikacijų atvedimas paskatins tą projektą kažkaip realizuoti. Manau, kad tas sandėlis šiuo metu yra didžiausia vizualinė tarša – apsilupęs mūrinis pastatas“, – teigė A. Feser.

Ji taip pat išreiškė didelį palaikymą žvejams – saujelei vyrų, puoselėjančių senąjį Kuršių nerijos amatą.

Žvejus reikia palaikyti, ir tai yra savivaldybės – o gal net ir valstybinis – reikalas. Pats žvejų gyvenimo būdas jau yra paveldas – 400 metų čia niekas daugiau nieko ir nedarė: žvejojo ir priiminėjo svečius, – sakė A. Feser. – Galbūt kažkam tai bus akstinas toliau dirbti šioje srityje.“

Pašnekovės teigimu, slipai įrengti toje vietoje, kur nuo seno kopagūbris buvo šiek tiek įdubęs – per šią vietą į paplūdimį nusileisdavo komunalines paslaugas teikiančios bendrovės technika. Statant naujuosius įrengimus buvo išardytas pasenęs ir, pasak A. Feser, paplūdimio vaizdą bjaurojęs betoninių luitų takas.

Mes dalyvavome šio projekto rengime, derinime ir manome, jog pasiekėme optimaliausią variantą. Į mūsų pasiūlymus tikrai buvo atsižvelgta. Mes prašėme, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralių medžiagų. Įrenginys padengtas akmenų apdaila. Akmenukai turi plyšių, manau, netrukus jie pasidengs smėliu, o patys akmenys – galbūt dar papildomai nusigludins. Vaizdas laikui einant turėtų tik gerėti“, – vylėsi A. Feser.

Uostas gelbės žvejybos amatą?

O ką apie naująjį uostą mano žvejai?

Kalbintas Neringos žvejas, asociacijos „Vidmarės“ prezidentas Zigfridas Kairys visų pirma išreiškė abejonę dėl uosto užbaigimo darbų. Jo nuomone, greitu metu uosto išbandyti nepavyks.

„Uostas mums – labai svarbus. Be jo negalime turėti didesnių laivų, o be jų negalime išplaukti į audringesnę jūrą. Pagrindinė žvejyba Neringoje dabar vyksta su mažikėmis valtimis. Dabar, kai paleis jau tą terminalą (uostą, red. past.), manau, kad daug kas apsigalvos, pasididins laivus ir žvejyba kils“, – prognozavo žvejas.

Šiuo metu Neringos žvejams leidžiama žvejoti 500 metrų nuo kranto. Tačiau jei pučia stipresnis Vakarų vėjas, valtelės tiesiog negali įveikti bangų mūšos – jūra taikosi jas apversti. Bangas įmanoma perskrosti tik didesniu laivu – tačiau tuomet neužteks jėgų jį išvilkti į krantą.

Žvejybiniai laiveliai. Svetainės morguefile.com nuotr.

„Žvejų labai mažėja dėl valdžios veiklos. Iš pradžių, kol sutarėm draugiškai, galėjai sužvejoti žuvies tiek, kiek reikia. Taip žvejai ir darė: vieną dieną pasigauna 100 kilogramų – kitą jau traukia lauk tinklus, nes nebereikia. O dabar – aukcionai (žvejybos Baltijos jūroje žuvų sugavimo kvotos skirstomos aukciono būdu, red. past.), taip numušė viską. Per daug to reguliavimo. Jaunimas nebeateina, nebenori investuoti – mes nusibaigsim ir viskas pasibaigs. Nes jei nori žvejybos verslą pradėti nuo nulio – tik nusišaut belieka“, – dūsavo Z. Kairys.

Žvejo teigimu, kaimynai į Lietuvą tiekią pakankamai žuvies, jos kaina nėra aukšta – todėl kuršiškių laimikio paklausa – kritusi. Jis teigė, jog Kuršių nerijoje liko 20 smulkių žvejybos įmonių. Dauguma turi papildomus verslus: nuomoja kambarius, prekiauja gintaru, plukdo poilsiautojus jachta.

Vasarą žvejoti draudžiama dėl to, kad žuvys, pasak Zigfrido, „atliktų savo pareigą gamtai“. Tad kažkuo užsiimti reikia.

„Iš tokio verslo – svarbu, kad ant duonos užtektų. Pelno nebus. Geriausia, kai žvejys pats gaudo, pats valo, pats pagamina tą žuvį. Tada ir vyksta ta tvari žvejyba. Aš kiemo neturiu, rūkyklos statyti negalima, tad negaliu taip“, – sakė pašnekovas.

Jei niekas nereguliuos – bus bardakas

Tačiau galbūt įrengus uostą žvejyba taip išpopuliarės, jog žuvies ištekliai Baltijos jūroje bus „išsemti“?

„Nieko mes nepergaudysim. Vienas laivas, išplaukęs į jūrą su tralu, per vieną dieną pagauna daugiau už mus visus kartu sudėjus. Ir dar padauginus iš 10. Jis gaudo apie 100 tonų. Štai praėję metai buvo turtingi uotais. Visi normas išnaudojome – ir žvejyba baigėsi“, – prisiminė Z. Kairys.

Žvejybiniai tinklai. Svetainės morguefile.com nuotr.

Jis perspėjo, jog uostas turi turėti operatorių, kuris neleistų slipais naudotis ir po paplūdimį automobiliais važinėti bet kam.

„Jei niekas nereguliuos, nebus operatoriaus, bus bardakas. Pradės važinėti mėgėjai, triukšmą kelti. Šis uostas juk pastatytas už europinius pinigus – Kuršių nerijos valdžia į mus palankiai žiūri, padeda, įvertina, kiek energijos įdedame“, – svarsto Z. Kairys.

Ir priduria, jog jei šis uostas „laikys“ – bus labai gerai.  Žvejai kaip niekas kitas pažįsta jūros stichiją. Tad  Zigfridui užduodame tą patį klausimą, kaip ir kitiems pašnekovams: ar atlaikys?

„Jūra yra jūra. Jeigu ateis koks Anatolijus, gali ir paplauti. Bet, manau, kad su šiuo statiniu į gamtos reikalus mes neįsikišom. Manau, kad jis atlaikys. Tik bus smėlio“, – perspėjo žvejas.

Jis paaiškino, jog jei nebūtų apsauginės kopos (palei pajūrį), nuolat augtų ties Kuršių mariomis esančios kopos.

„Dabar ta apsauginė kopa nuolat didėja, tik ateina toks Anatolijus, ir „suvalgo“ tą kopą“, – aiškino ilgametis žvejas.

Kadangi uostas stovi šalia apsauginės kopos, tikėtina, jog po stipresnių vėjų dalis jo liks po smėliu. Lygiai taip, kaip kažkada buvo palaidoti senieji Kuršių kaimai.

D. Jasaitis pasakodamas apie šį uostą prisiminė Neringos legendą. Tikėkimės, jog legenda apie užpustytus kaimus nebus pakartota.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Savivaldybėse

nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-05 09:53
UAB „Grinda" laimėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos paskelbtą viešąjį gatvių remonto konkursą ir jau pradeda planuoti darbus Molėtų miesto gatvėse.
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-06-02 12:36
UAB „Biržų ranga“, su kuria Biržų rajono savivaldybės administracija pernai pasirašė statybos darbų rangos sutartį dėl techniniame projekte „Astravo dvaro sodybos parko Astravo g. 17A, Biržuose, sutvarkymas“ numatytų darbų įgyvendinimo, tvarko Astravo dvaro sodybos parką. tas pats rangovas gražina i...
nuotrauka
2020-06-02 11:58
Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, prisidėsiantį prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu.
nuotrauka
2020-06-02 09:19
Šių metų pradžioje pristačiusi visiems atvirą trimatį Vilniaus žemėlapį, miesto savivaldybė sėkmingai naudojasi juo ir pati – tiek planuodama pokyčius, tiek tikrindama projektų kokybę.
nuotrauka
2020-05-29 08:27
AB „Grigeo Klaipėda“ Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamentui pateikė paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimui pakeisti. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama, kad būtų sustabdyti nesavalaikiai veiksmai, siekian...
nuotrauka
2020-05-27 15:53
Šią savaitę pradėta valstybinės reikšmės kelio – pagrindinės Tauralaukio gatvės – rekonstrukcija, praneša Klaipėdos m. savivaldybė. Tai paskutinis likęs nesutvarkytas, keletą metų savo valandos laukęs įvažiavimo į Klaipėdą kelias, kurio rekonstrukcija svarbi ne tik Tauralaukio gyventojams, bet ir vi...
nuotrauka
2020-05-27 13:08
„BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ ir Kauno rajono savivaldybė pasirašė 15 metų viešosios ir privačios partnerystės (PPP) sutartį, pagal kurią fondas iki 2022 m. rudens įsipareigojo atnaujinti švietimo infrastruktūros objektus Mastaičiuose, Kačerginėje ir Zapyškyje.
nuotrauka
2020-05-27 08:17
Druskininkų savivaldybė ir bendrovė „Druskininkų Hermis“ pasirašė žemės nuomos sutartį, kurioje numatyta atvirų ir uždarų teniso kortų įrengimas Mizarų gatvėje, šalia aerodromo.
nuotrauka
2020-05-26 14:41
Jonavoje šiais metais prasidės pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybos – gavusi Vyriausybės finansavimą, Jonavos rajono savivaldybė antradienį, gegužės 26 d., pasirašė sutartį dėl statybos darbų su viešojo pirkimo konkurso laimėtoja AB „Kauno tiltai“.
nuotrauka
2020-05-25 08:36
Kėdainių rajono savivaldybė trumpiau nei per metus sugebėjo įrodyti savo nuosavybės teises ir Kauno apylinkės teismo sprendimu atgauti valstybės saugomas nekilnojamąsias kultūros vertybes – du pastatus pačioje Kėdainių senamiesčio širdyje.
nuotrauka
2020-05-22 13:37
Dūmų detektoriai yra patikrinta priemonė, padedanti išvengti gaisro pasekmių ir žūčių. Karantino laikotarpiu ypatingai svarbu izoliuotis saugioje aplinkoje. Laiko namuose praleidžiame kur kas daugiau nei įprasta, todėl dūmų detektorius gyvenamojoje aplinkoje yra privalomas. Deja, priešgaisrinės apsa...
nuotrauka
2020-05-22 08:38
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Viešųjų pirkimų komisijos ginčą dėl koncesijos sutarties sudarymo sustabdymo, nusprendė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
nuotrauka
2020-05-21 08:37
Garliavoje, šalia Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, UAB „Kelminta“ statybininkai rekonstruoja sporto aikštyną. Darbai bus baigti dar šįmet, tad Kauno rajonas turės natūralių matmenų, tarptautinius standartus atitinkantį futbolo stadioną.
nuotrauka
2020-05-20 08:38
Parengtas Klaipėdos miesto ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Jame – esami ir būsimi žingsniai, reikalingi tiek tolimesnei koronaviruso plitimo prevencijai, tiek ekonomikos gyvybingumui, darbo vietų ir klaipėdiečių pajamų išsaugojimui.
nuotrauka
2020-05-19 14:01
Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir vandentvarkos įmones parengti paraiškas finansavimui, skirtam gyventojų būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir teikti jas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
nuotrauka
2020-05-19 13:53,      papildyta 2020-05-22 08:44, papildyta teismo pranešimu
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą, šiandien, gegužės 19 d., sulaikė dėl kyšininkavimo įtariamą Kelmės rajono savivaldybės merą Vaclovą Andrulį.
nuotrauka
2020-05-19 11:17
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina didžiulės apimties projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“. Jo sutarties vertė – daugiau kaip 5,5 mln. Eur. Tai pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris iš esmės atnaujins Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų g...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...