2019 lapkričio 13 d. trečiadienis, 9:15
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Slipai Nidoje – milijono eurų vertės statinys gali nepatikti jūrai

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-12-08 06:01
Neringos meras didžiuojasi ką tik užbaigtais žvejams skirtais slipais (aikštelėmis, skirtomis valtims nuleisti į vandenį, red. past.) – pirmą kartą Kuršių nerijos istorijoje dėl šio statinio į paplūdimį atvestos komunikacijos. Tačiau šis projektas kol kas apgaubtas ir abejonių: ar „patiks“ toks naujas objektas gamtai? Ar įsismarkavusi jūra nenušluos jo vienu uragano bangos grybštelėjimu? Tuo metu meras D. Jasaitis svarsto, jog pasibaigus Europos Sąjungos nustatytam periodui (nes gavus lėšų iš ES žvejų slipai tam tikrą laiką tik žvejų ir gali būti naudojami) įrengimais iš tiesų galės pasinaudoti kavinės ir kiti pramogas paplūdimyje organizuojantys verslininkai.
nuotrauka
Uostas-slipas žvejams Nidos paplūdimyje. Statybunaujienos.lt skaitytojo nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
Neringos savivaldybė,

Statinys paplūdimyje išgelbės nuo stuburo išvaržų

„Darbai jau užbaigti! Beliko agregatai, tiksliau – gervės, kurios gaminamos Olandijoje, todėl vėluoja. Nes tas įrenginys labai specifinis, gaminamas pagal specialų užsakymą. Netrukus pakviesime į atidarymą!“ – džiaugėsi Neringos meras Darius Jasaitis.

Meras tikino, jog šis statinys – it paminklas iki šiol egzistavusioms žvejų kančioms. Daugiau nebereikės tampyti valčių, vyrai negaus stuburo išvaržų.

Žvejai turės galimybę praktiškai su automobiliu nusileisti prie jūros, susikrauti įrangą, dėžes į automobilį. Nereikės laimikio tempti per visą paplūdimį, per kopą, viskas bus automatizuota. Negana to, jie turės galimybę į jūrą nuleisti gerokai didesnius laivus. Dabar plaukioja tik su tomis valtelėmis, kurias įstengia dviese ar trise pakelti“, – uosto privalumus bėrė D. Jasaitis (portalo (E. Burbaitės) nuotr. kairėje)

Meras netgi prisiminė legendą ir uosto atsiradimą susiejo su krašto istorija.

Valtelės nuo kiekvieno stipresnio vėjo gūsio gali apsiversti. Pagal šio krašto atsiradimo legendą Neringa supylė Neringą, kad apsaugotų žvejus, o mes tą patį padarysime su slipais – jie turės galimybę didesniais laivais plaukioti ir saugiau jaustis“, – tikino Neringos meras.

Jūros bangų talžomas statinys – tik pas mus

Jis taip pat paneigė tai, jog dėl šio įrenginio statybų teko nukasti dalį kopos.

„Ne, ne, ne – nieko nereikėjo nukasti. Mes patys buvome padarę tokią prieškopę gelbėtojų būdelei. Ji buvo suformuota dirbtinai. Kaip, beje, ir ana kopa – tai juk žmogaus darbas!
Piname žabtvorėmis, vėjas pakyla ir užneša smėliu. O dėl architektūrinių sprendimų, kas vienam gražu, kitam – ne, tai jau ne kartą esu sakęs: vienam moteris graži, kitam – negraži, čia skonio reikalas“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Jis tęsė paberdamas faktų, jog tokio statinio nėra niekur kitur, galbūt net visame pasaulyje.

„Statinio, kuris būtų talžomas tiesioginių jūros bangų – nėra niekur. Visur yra įkurta visokių įlankų, užtvankų – ir tuomet jau statomi tokie įrenginiai. Todėl, kad technologiškai toks statinys turi daug problemų, architektams tai buvo didžiulis iššūkis. Na, kaip jis laikysis – parodys laikas“, – sakė D. Jasaitis.

Slipo paplūdimyje statybos. Skaitytojo Mindaugo nuotr.

Anonimiškais norėjusių išlikti šaltinių teigimu, Baltijos jūros bangas toks statinys atlaikys vos kelerius metus. D. Jasaitis ir pats neneigė, jog nėra visiškai garantuotas, kad konstrukcijos nenukentės nuo gamtos stichijų.

Ir aš pats nuogąstauju – kviečiausi projektuotojus, bandžiau aiškintis. Jie pasakė, kad tokios didžiulės stichijos praūžia labai retai. Per vieną kartą jis nesugriūtų, blogiausiu atveju po audros būtų galima jį pataisyti, sutvarkyti. Tikiu, nes vis tik jį projektavo vieni žymiausių projektuotojų Lietuvoje – „Sweco Lietuva“, ši kompanija projektavo ir dujų terminalą“, – sakė D. Jasaitis.

Komunikacijos paplūdimyje – pirmą kartą istorijoje

Du identiški uosteliai žvejams – vienas Juodkrantėje, kitas – Nidoje, atsiėjo po maždaug 1 mln. eurų (tuo metu – dar po 3,5 milijono litų).

Nors kritikos sulaukė ir sprendimas atvesti į paplūdimį komunikacijas, D. Jasaitis juo itin džiaugiasi.

Be galo džiaugiamės tuo, kad pirmą kartą istorijoje turime šiauriniame paplūdimyje elektrą, vandentiekį ir netgi kanalizaciją. Žvejai, pabuvę jūroje 5 ar 6 valandas, nebebėgs už kopos ar už krūmo, o galės pasinaudoti normaliu dušu, tualetu. Taip sprendžiame dar ir aplinkosauginį klausimą“, – sakė D. Jasaitis.

Neringos meras atskleidė, jog pasibaigus Europos Sąjungos nustatytam 5-erių metų terminui, į paplūdimį atvestas komunikacijas, t. y. elektrą, kanalizaciją iš tiesų bus galima panaudoti

Kiti galės tuo pasinaudoti, nes pagalvokite, patiems atsivesti – itin brangiai kainuoja. Mes tuo labai džiaugiamės“, – sakė D. Jasaitis.

Tarybos narys: projektas tiesiog nedera su Kuršių nerija

Tačiau kitas Neringos savivaldybės narys, Andrius Bagdonas, nebuvo nusiteikęs taip entuziastingai.

„Mano asmenine nuomone tokių statybų, kokios jau įvykdytos, poreikio nebuvo. Ir ta architektūra, kuri šiandien ten yra atsiradusi, mano asmenine nuomone, nedera su Kuršių nerija, su Kuršių nerijos ateitimi“, – sakė tarybos narys.



Vienintelis pliusas, kurį įžvelgė ilgametis neringiškis – jog atvestos į paplūdimį komunikacijos ateityje galėtų būti panaudotos visuomeninės paskirties objektui. Būtent – visuomeninės, ne komercinės.

„Jei kas nors sugalvos ten statyti, štai kaip dabar Juodkrantėje – butus, tuomet perspektyvos nėra šviesios. Atvedus komunikacijas atsiranda galimybė turint mažiau finansų ten investuoti. Nors dėl pelno Neringoje ir dėl investavimo – norėčiau atkreipti dėmesį, jog sezonas čia trunka maždaug 1,5 mėnesio, o kartais – ir dar trumpiau. Todėl investuotojų yra vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Gyvenantieji Neringoje teigė, jog statybų metu sunkioji technika važiavo per kopą bei paplūdimį. Tad kas nusvers svarstykles: žvejų komfortas ar gamtai padaryta žala?

„Statybų metu vyko kuriozinė situacija: teritorija buvo aptverta tvora, važinėjo sunkusis transportas. O savivaldybė yra pardavusi verslininkams leidimus toje pat vietoje prekiauti, statyti prekybos įrenginius. Kaip jau minėjau, šis projektas man asmeniškai nedera prie Kuršių nerijos. Nesu koks nors statybų ekspertas – vertinu tiesiog kaip čia gimęs ir augęs žmogus, pragyvenęs šiame krašte 41-erius metus“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Jo teigimu, kartais neringiškiams priekaištaujama, neva jiems nerūpi šios žemės apsauga. A. Bagdonas nebuvo linkęs sutikti su tokia nuomone.

Gamtos sergėtoja: palyginus su pirminiu projektu, šis statinys – optimalus variantas

Įprastai įvairioms statyboms besipriešinantys gamtos vertybių sargai – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) atstovai, šį kartą neturi didelių priekaištų: palyginus su pirminiu projektu, kuriame buvo pasišauta nutiesti ne tik betoninį kelią į vandenį, bet ir pastatyti tiltą, šis variantas KNNP direktorės Aušros Feser akimis – optimaliausias iš visų pasiūlymų.

Ta vieta buvo likusi nuo sovietmečio, betoninių luitų nuvažiavimas, kuris kiekvienais metais buvo užpilamas smėliu. O dar ta gelbėjimo stotis. Vieta atrodė nekaip. Dėl to, kad ji dabar bent jau civilizuotai sutvarkyta – nematau nieko blogo. O gamta dar gerokai padirbės. Mačiau jį jau po audros – jau šiek tiek smėlio užnešta. Žodžiu, pati gamtą toje vietoje padarys tiuningą“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.

Vis tik gamtos „tiuningas“ turi ir neigiamą pusę – slipai gali būti audros gerokai apgadinti ir dėl to A. Feser išties nerimauja.

Mūsų pajūris yra visiškai atviras galingoms gamtos jėgoms, kurios ten daro savo darbą. Tikiuosi, kad jis (uostas žvejams, slipai, red. past.) tikrai tvirtai padarytas“, – kalbėjo pašnekovė.

Dėl komunikacijų, atvestų į pajūrį, A. Feser taip pat neprieštaravo – jos teigimu, jas ateityje bus galima panaudoti įrengiant normalius tualetus, gelbėjimo stotį.

Tačiau viskas – į ateitį. Šiuo metu tai yra skirta žvejams. Po 5-erių metų bus galima pagalvoti, kaip panaudoti ir kitoms reikmėms. Dar labai norėtumėm, kad iš pajūrio zonos pasitrauktų senasis žvejų sandėlis. Galbūt tas komunikacijų atvedimas paskatins tą projektą kažkaip realizuoti. Manau, kad tas sandėlis šiuo metu yra didžiausia vizualinė tarša – apsilupęs mūrinis pastatas“, – teigė A. Feser.

Ji taip pat išreiškė didelį palaikymą žvejams – saujelei vyrų, puoselėjančių senąjį Kuršių nerijos amatą.

Žvejus reikia palaikyti, ir tai yra savivaldybės – o gal net ir valstybinis – reikalas. Pats žvejų gyvenimo būdas jau yra paveldas – 400 metų čia niekas daugiau nieko ir nedarė: žvejojo ir priiminėjo svečius, – sakė A. Feser. – Galbūt kažkam tai bus akstinas toliau dirbti šioje srityje.“

Pašnekovės teigimu, slipai įrengti toje vietoje, kur nuo seno kopagūbris buvo šiek tiek įdubęs – per šią vietą į paplūdimį nusileisdavo komunalines paslaugas teikiančios bendrovės technika. Statant naujuosius įrengimus buvo išardytas pasenęs ir, pasak A. Feser, paplūdimio vaizdą bjaurojęs betoninių luitų takas.

Mes dalyvavome šio projekto rengime, derinime ir manome, jog pasiekėme optimaliausią variantą. Į mūsų pasiūlymus tikrai buvo atsižvelgta. Mes prašėme, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralių medžiagų. Įrenginys padengtas akmenų apdaila. Akmenukai turi plyšių, manau, netrukus jie pasidengs smėliu, o patys akmenys – galbūt dar papildomai nusigludins. Vaizdas laikui einant turėtų tik gerėti“, – vylėsi A. Feser.

Uostas gelbės žvejybos amatą?

O ką apie naująjį uostą mano žvejai?

Kalbintas Neringos žvejas, asociacijos „Vidmarės“ prezidentas Zigfridas Kairys visų pirma išreiškė abejonę dėl uosto užbaigimo darbų. Jo nuomone, greitu metu uosto išbandyti nepavyks.

„Uostas mums – labai svarbus. Be jo negalime turėti didesnių laivų, o be jų negalime išplaukti į audringesnę jūrą. Pagrindinė žvejyba Neringoje dabar vyksta su mažikėmis valtimis. Dabar, kai paleis jau tą terminalą (uostą, red. past.), manau, kad daug kas apsigalvos, pasididins laivus ir žvejyba kils“, – prognozavo žvejas.

Šiuo metu Neringos žvejams leidžiama žvejoti 500 metrų nuo kranto. Tačiau jei pučia stipresnis Vakarų vėjas, valtelės tiesiog negali įveikti bangų mūšos – jūra taikosi jas apversti. Bangas įmanoma perskrosti tik didesniu laivu – tačiau tuomet neužteks jėgų jį išvilkti į krantą.

Žvejybiniai laiveliai. Svetainės morguefile.com nuotr.

„Žvejų labai mažėja dėl valdžios veiklos. Iš pradžių, kol sutarėm draugiškai, galėjai sužvejoti žuvies tiek, kiek reikia. Taip žvejai ir darė: vieną dieną pasigauna 100 kilogramų – kitą jau traukia lauk tinklus, nes nebereikia. O dabar – aukcionai (žvejybos Baltijos jūroje žuvų sugavimo kvotos skirstomos aukciono būdu, red. past.), taip numušė viską. Per daug to reguliavimo. Jaunimas nebeateina, nebenori investuoti – mes nusibaigsim ir viskas pasibaigs. Nes jei nori žvejybos verslą pradėti nuo nulio – tik nusišaut belieka“, – dūsavo Z. Kairys.

Žvejo teigimu, kaimynai į Lietuvą tiekią pakankamai žuvies, jos kaina nėra aukšta – todėl kuršiškių laimikio paklausa – kritusi. Jis teigė, jog Kuršių nerijoje liko 20 smulkių žvejybos įmonių. Dauguma turi papildomus verslus: nuomoja kambarius, prekiauja gintaru, plukdo poilsiautojus jachta.

Vasarą žvejoti draudžiama dėl to, kad žuvys, pasak Zigfrido, „atliktų savo pareigą gamtai“. Tad kažkuo užsiimti reikia.

„Iš tokio verslo – svarbu, kad ant duonos užtektų. Pelno nebus. Geriausia, kai žvejys pats gaudo, pats valo, pats pagamina tą žuvį. Tada ir vyksta ta tvari žvejyba. Aš kiemo neturiu, rūkyklos statyti negalima, tad negaliu taip“, – sakė pašnekovas.

Jei niekas nereguliuos – bus bardakas

Tačiau galbūt įrengus uostą žvejyba taip išpopuliarės, jog žuvies ištekliai Baltijos jūroje bus „išsemti“?

„Nieko mes nepergaudysim. Vienas laivas, išplaukęs į jūrą su tralu, per vieną dieną pagauna daugiau už mus visus kartu sudėjus. Ir dar padauginus iš 10. Jis gaudo apie 100 tonų. Štai praėję metai buvo turtingi uotais. Visi normas išnaudojome – ir žvejyba baigėsi“, – prisiminė Z. Kairys.

Žvejybiniai tinklai. Svetainės morguefile.com nuotr.

Jis perspėjo, jog uostas turi turėti operatorių, kuris neleistų slipais naudotis ir po paplūdimį automobiliais važinėti bet kam.

„Jei niekas nereguliuos, nebus operatoriaus, bus bardakas. Pradės važinėti mėgėjai, triukšmą kelti. Šis uostas juk pastatytas už europinius pinigus – Kuršių nerijos valdžia į mus palankiai žiūri, padeda, įvertina, kiek energijos įdedame“, – svarsto Z. Kairys.

Ir priduria, jog jei šis uostas „laikys“ – bus labai gerai.  Žvejai kaip niekas kitas pažįsta jūros stichiją. Tad  Zigfridui užduodame tą patį klausimą, kaip ir kitiems pašnekovams: ar atlaikys?

„Jūra yra jūra. Jeigu ateis koks Anatolijus, gali ir paplauti. Bet, manau, kad su šiuo statiniu į gamtos reikalus mes neįsikišom. Manau, kad jis atlaikys. Tik bus smėlio“, – perspėjo žvejas.

Jis paaiškino, jog jei nebūtų apsauginės kopos (palei pajūrį), nuolat augtų ties Kuršių mariomis esančios kopos.

„Dabar ta apsauginė kopa nuolat didėja, tik ateina toks Anatolijus, ir „suvalgo“ tą kopą“, – aiškino ilgametis žvejas.

Kadangi uostas stovi šalia apsauginės kopos, tikėtina, jog po stipresnių vėjų dalis jo liks po smėliu. Lygiai taip, kaip kažkada buvo palaidoti senieji Kuršių kaimai.

D. Jasaitis pasakodamas apie šį uostą prisiminė Neringos legendą. Tikėkimės, jog legenda apie užpustytus kaimus nebus pakartota.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Savivaldybėse

nuotrauka
2019-11-12 10:27
Savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – tai reiškia, už jas turi būti įsigyjama naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar ...
nuotrauka
2019-11-12 09:44
Naugarduko gatvės atkarpa tarp Švitrigailos ir Pylimo gatvių tampa draugiškesnė dviratininkams. Lapkričio 12 d. pradedamos ženklinti dviračių juostos, kad šiomis gatvėmis galėtų saugiai važiuoti ne tik automobiliai, bet ir dviračiai. Susiaurinta gatvės važiuojamąja dalimi bus galima važiuoti 30 km/v...
nuotrauka
2019-11-11 10:15
Netrukus Plungės visuomenei UAB „Uostamiesčio projektas“ specialistai pristatys bendruomeninių vaikų globos namų (Gandingos g. 11B) statybos projektą.
nuotrauka
2019-11-08 10:53
Netarši gamyba, inovacijas kuriantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir pasaulinio lygio įmonės – visa tai netolimoje ateityje tilps 30 hektarų teritorijoje netoli Kauno centro, greta Europos prospekto. Ieškoma bendrovė, kitąmet įrengsianti investuotojų pritraukimui reikalingą Aleksoto inovacijų ...
nuotrauka
2019-11-08 08:38
Seimas nusprendė svarstyti pateiktą įstatymo „Dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti“ pataisą, neleidžiančią pernuomoti bet kokio savivaldybės suteikiamo būsto.
nuotrauka
2019-11-07 13:47
Dėl nustatytų chromo koncentracijos dirvožemyje viršijimų lapkričio 7 d. sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jo metu pristatyti taršos tyrimų rezultatai, chromo poveikis sveikatai, papildytos rekomendacijos gyventojams, tartasi su kontroliuojančiomis institucijomis dėl tolimesnių veik...
nuotrauka
2019-11-07 09:05
Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.
nuotrauka
2019-11-06 16:12
Vieną iš pilkų Juozapavičiaus prospekto namų Kaune sienų papuošė naujas gatvės meno kūrinys. Kaip dalijasi Kauno miesto savivaldybė, menininko Žygimanto Amelyno piešinys „Žiema baigės“ – tai dar vienas programos „Kauno akcentai“ projektas.
nuotrauka
2019-11-06 12:25
Vienos iš mažiausių Klaipėdos rajone Agluonėnų seniūnijos ateities negalima spalvinti niūriomis spalvomis – Agluonėnai ir jų apylinkės nuo seno turi rekreacinės teritorijos vardą, nesustoja ir naujos statybos. Tačiau klausimų dėl ateities agluonėniškiai turi – ir dėl užželiančios Agluonos užtvankos,...
nuotrauka
2019-11-06 08:55
Panevėžyje statybininkai įrenginėja naują fontaną, laiptus ties J. Miltinio dramos teatru, ardo plyteles šiaurinėje aikštės dalyje – tarp viešbučio „Panevėžys“ ir dramos teatro. Kaip teigia projekto vadovė Vita Bubliauskaitė, jei leis orai, dar šiemet bus pakeista trinkelių danga šalia teatro.
nuotrauka
2019-11-05 09:41
Viename seniausių Vilniaus rajonų prasideda „Žirmūnų trikampiu“ vadinamo didžiulio kvartalo tvarkybos darbai. Iki 2022 metų čia bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su apšvietimu, sporto aikštelė, skveras su poilsio zona, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis, atsinaujins apšvietimas, eismo re...
nuotrauka
2019-11-04 11:30
Nuo tarpukario vienu iš Kauno simbolių laikomi legendiniai Kauko laiptai vėl žavi kauniečius ir miesto svečius. Nors unikalų statinį rekonstruojantiems rangovams įmonei „HSC Baltic“ dar liko užbaigti keletą nedidelių darbų, kauniečiai jau dabar gali įvertinti centrinę miesto dalį ir Žaliakalnį jungi...
nuotrauka
2019-10-31 11:07
Šventosios uosto atstatymo planai įgauna aiškius kontūrus – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė Vilniuje pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto II etapo darbų finansavimo.
nuotrauka
2019-10-30 14:27
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdžio metu finansų ministras Vilius Šapoka su šalies savivaldybių merais aptarė ateinančių metų savivaldybių finansavimo klausimus.
nuotrauka
2019-10-30 13:39
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu pareikšti Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausiajai architektei Ernestai Maier.
nuotrauka
2019-10-30 08:51
UAB „Ignalinos šilumos tinklams“ suteikus paskolą, Vidiškių katilinėje buvo pastatytas naujas 1 MW galios biokuro katilas.
nuotrauka
2019-10-29 14:50
Prieš pat Visų šventųjų dieną Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams pristato ilgai lauktą kapinių skaitmeninimo projektą. Nuo šiol rasti Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių, Pašilių ir senosiose kapinėse palaidotų artimųjų kapavietes bus žymiai paprasčiau. Savivaldybė – viena iš nedaugelio šal...
nuotrauka
2019-10-29 09:12
Trijų Plungės sodų bendrijų gyventojai atkreipė mero, Savivaldybės tarybos, Savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į susiklosčiusią situaciją Aronijų ir Pilies gatvėse, kurios yra sodų teritorijoje. Esą po to, kai šią vasarą buvo užbaigti Babrungo gatvės (Nausodžio sen.) asfaltavimo darbai...
nuotrauka
2019-10-25 14:21
Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius kretingiškius bei miesto svečius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus.
nuotrauka
2019-10-25 11:23
Vilnius kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar l...

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse