Smulkieji skolinasi vis drąsiau

Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), administruojančios įvairias smulkųjį ir vidutinį verslą skatinančias finansines priemones, duomenys rodo, kad 2017 m. paskolas norinčių paimti smulkiųjų verslų skaičius kiek ūgtelėjo.

„Iki 2017 m. lapkričio 30 d. dėl INVEGA paskolų garantijų kreipėsi beveik 500 verslo subjektų, kurių bendra paskolų vertė siekė daugiau nei 65 mln. Eur. 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu dėl paskolų garantijos kreipėsi 354 verslo subjektai, o jiems garantuotų paskolų suma sudarė daugiau nei 59 mln. Eur“, – sako INVEGA Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė.

„Swedbank“  atstovai praneša, kad paskolas smulkusis verslas panaudoja nuo bendrovės plėtros iki kapitalo didinimo bei investicijų. „Jei pažiūrėtume į 2016 m. statistiką, matytume, kad pusė paskolų buvo panaudotos investicijoms, o kita pusė buvo vadinamosios apyvartinės paskolos. Panašiomis dalimis buvo skolinamasi ir 2017 m.“, – aiškina A. Slapšienė.

Pastebėję verslo nišą – nelaukia

„Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovas Aivaras Janušauskas komentuoja, jog smulkiojo verslo skolinimosi apyvartinėms lėšoms ir investicijoms tendencija stebima jau kelerius metus. Ypač aktyviai šioms reikmėms skolinasi trijų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – smulkieji verslininkai.

„Smulkiųjų verslininkų gretose ypač populiarios yra trumpalaikės paskolos. Dažniausiai joms verslininkai ryžtasi sulaukę sparčiai augančių užsakymų, kuriems įgyvendinti koją kiša apyvartinių lėšų trūkumas. Paskolų apyvartinėms lėšoms poreikis ypač išauga prieš didelį pelną nešančias metų pabaigos šventes. Paskola tokiais atvejais tampa investicija į verslo pajėgumų didinimą. Taigi, galima teigti, kad įmonei norint plėstis, vienu ar kitu momentu paskola tampa būtina“, – sako A. Janušauskas.

Banko atstovui pritaria ir kepyklėlę „Vanilinis dangus“ valdančios bendrovės „Melrosa“ vadovė Vaida Kazlauskaitė-Jankauskė. Įmonė lengvatinę paskolą yra gavusi pagal INVEGA administruojamą paramos priemonę „Verslumo skatinimo fondas“.

„Dirbame ir kuriame jau ketverius metus. Savo verslą, šeimos kepyklėlę, pradėjome vien tik savo lėšomis. Tačiau po dviejų metų nusprendėme atidaryti kavinę Molėtuose, todėl paėmėme paskolą verslo plėtrai. Ją bankui grąžinome anksčiau laiko. O šią vasarą Vilniuje atidarėme ir savo kavinę, kuriai taip pat buvo panaudotos skolintos lėšos“, – pasakoja V. Kazlauskaitė-Jankauskė, pabrėžusi, jog skolinti pinigai buvo išleisti kavinės patalpų remontui bei įrangai įsigyti.

Ketvirtadalis imtųsi nuosavo verslo

Sukaupta verslo patirtis ir galimybė racionaliai įvertinti savo galimybes lemia tai, kad aktyviau paskolas ima jau nebe pirmus metus įmones plėtojantys verslininkai. INVEGA atstovė A. Slapšienė teigia, kad pastaruosius kelerius metus daugiausia paskolų garantijų buvo išduota įmonėms, veikiančioms ilgiau nei penkerius metus.

„Šią tendenciją patvirtina ir INVEGA užsakytas žinomumo tyrimas. Penktadalis tyrimo dalyvių nurodė ketinantys artimiausiu metu kreiptis dėl paskolos, finansavimas dažniausiai būtų naudojamas verslo plėtrai (76 proc.)“, – teigia A. Slapšienė.

Kaip teigiama, 2016 metų birželio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų apklausos duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų išreiškė norą turėti nuosavą verslą, kas antras (49 proc.) iš jų planuotų imti paskolą verslo pradžiai.

„Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad lietuviams verslumo tikrai netrūksta ir apie savo nuosavą įmonę svarsto nemažai žmonių. Reikia tikėtis, kad pradedantieji verslininkai vis drąsiau žengs pirmuosius nuosavo verslo žingsnius. Verslo naujokams nemažą dėmesį skiria valstybė, o įvairios lengvatinės paskolos vis dažniau tampa galimybe įgyvendinant savo svajonę“, – sako „Swedbank“ atstovas A. Janušauskas.