2020 rugpjūčio 12 d. trečiadienis, 4:30
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Spartus prototipavimas leis technologijoms pasiekti visuomenę greičiau

2018-05-03 11:30
Šiandien pastebėti ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės tampa vis sunkiau – laboratorijose jau kuriamos technologijos, ateityje padėsiančios akliesiems praregėti, o robotizuoti protezai praktiškai panaikina bet kokį neįgalumą. Ateitis gimsta mokslo laboratorijose, tačiau nuo galutinių vartotojų – žmonių, kurių problemas viena ar kita technologija sprendžia – jas skiria vadinamasis „mirties slėnis“.
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Intersurgical, UAB

Kauno technologijos universitetas (KTU) turi ambicingą planą šiai problemai įveikti: bendradarbiaujant su Masačusetso technologijos institutu (MIT) ir inovacijoms atviru verslu siekiama įkurti Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“.

„Šiame, kasdien kintančiame pasaulyje, atviros prieigos „M-Lab“ spartaus prototipavimo centras leistų studentams, mokslui ir verslui paspartinti prototipų, dizaino, modelių kūrimą, sutrumpinti laiką, kuris užtrunka, kol idėja pasiekia rinką. Nyderlandų techniškieji universitetai turi panašias laboratorijas, o Rumunijos Iasi mieste, kuriame yra įsikūręs vienas iš mūsų įmonės padalinių, esame įsteigę gamybos laboratoriją. Kadangi šiuo metu kaip tik įrenginėjame savo padalinį Kaune, labai sveikiname „M-Lab“ iniciatyvą. Be „Centric“ ja galėtų naudotis ir kitos mūsų seserinės įmonės“, – teigia Freddie Veltmaatas, tarptautinės Nyderlandų įmonės „Centric“ technologijos direktorius.

Jurgitos Šiugždinienės, laikinai einančios KTU rektorės pareigas, teigimu, šiandien visi pažangūs universitetai, tokie kaip Tventės Nyderlanduose, Alborgo Danijoje ar Barselonos autonomiškasis Ispanijoje, steigia spartaus prototipavimo centrus (angl. rapid prototyping), kurie leidžia greitai patikrinti naują technologiją, sutrumpinti jos kelią į rinką ir pritraukti investuotojus.

Išplatintame pranešime spaudai, teigiama, kad Lietuvoje verslas pasigenda galimybės greitai pasigaminti tam tikros technologijos prototipą ir jį išbandyti maksimaliai realiomis sąlygomis – specializuotos ir į inovacijų plėtrą nukreiptos greito prototipavimo infrastruktūros mūsų šalyje nėra. Pasak J. Šiugždinienės, tokie centrai sukuria ir atviras kūrybiškas erdves studentų, jaunųjų mokslininkų ugdymui.

„Eksperimentavimo ir spartaus prototipavimo laboratorijos yra trūkstama grandis rengiant naują, aukšto lygio inžinierių kartą, kuri būtina siekiant pritraukti ir išlaikyti Lietuvos ir užsienio investuotojus Lietuvoje ir Kauno regione“, – teigia J. Šiugždinienė.

Laboratorijose jau kuriamos technologijos, padėsiančios praregėti

„Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį verslą be spartaus prototipavimo technologijų, kuris ženkliai paspartina gaminių kūrimo procesus, leidžia labai didele sparta ieškoti tinkamų sprendimų ir realiai išbandyti galutinį produktą. Mums nuolatos tenka bendrauti su prototipavimo centrais užsienio šalyse“, – teigia Tomas Opulskis, tarptautinės medicinos technologijų įmonės „Intersurgical“ inovacijų ir plėtros direktorius.

Kaune kuriamo „M-Lab“ koncepcija yra įkvėpta MIT analogiškos laboratorijos, kur įvairių sričių ir krypčių mokslininkai kuria ir diegia visuomenei ir verslui naudingus sprendimus. Tokios šiandien įprastos technologijos kaip liečiamieji ekranai ar GPS sistemos gimė MIT. Šiuo metu „MIT Media Lab“ laboratorijose, be kitų projektų, kuriamos technologijos, naikinančios aklumą ir robotizuoti protezai, padedantys įveikti bet kokią negalę.

Mūsų ateitis gimsta mokslo laboratorijose, tačiau ypač svarbu, kad būtų žengtas žingsnis, priartinantis ateitį prie jos laukiančių žmonių.

„Progresyvios idėjos, kurios čia ir dabar virsta apčiuopiamais prototipais, yra tai ko šiandiena reikia verslui ir Lietuvos inovacijų ekonomikos vystymui. Turėdami greito prototipavimo infrastruktūrą, labai sustiprintume ryšius su verslu bei inovacijų ekosistemą Lietuvoje – įmonės, matydamos prototipą, kaip galima panašesnį į galutinį produktą bei galėdamos išbandyti jį su vartotojais, yra labiau linkusios investuoti į technologijas, o technologijų perdavimo procesas tampa daug sklandesnis ir trumpesnis laike“, – teigia Asta Pundzienė, KTU mokslo ir inovacijų prorektorė.

Pasak jos, „mirties slėnio“ laikotarpis, kuris neretai nužudo naujas idėjas ir technologijas yra žinoma problema Europoje – imamasi įvairių iniciatyvų joms įveikti. „Test bed“, „Lighthouse projects“, Europos technologijų instituto, žinių ir inovacijų bendruomenės (EIT KIC) ir kitose iniciatyvose tampriai bendradarbiauja mokslo institucijos ir verslo įmonės.

„Jei nesieksime šiuolaikinėmis priemonėmis, kurios jau išbandytos ir veikia JAV bei Europos šalyse, garsėjančiose inovacijų kultūra, spręsti „mirties slėnio“ problemų – spartinti ir trumpinti kelią nuo idėjos iki produkto bei stiprinti investuotojų bendruomenę, jei nesistengsime į technologijų kūrimą aktyviau įtraukti visuomenės ir įmonių, inovacijų vystyti negalėsime. Inovacijų ekonomika Lietuvoje liks sunkiai pasiekiama svajone“, – teigia A. Pundzienė.

Greito prototipavimo centras leis naują idėją patikrinti iškart

„KTU „M-Lab“ misija yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę per pažangių technologijų diegimą. Pavyzdžiui, dažnam iš mūsų tenka ilgai ieškoti įvairių negalavimų priežasčių, kol pasirodo, kad tai gali būti netaisyklinga sėdėsena darbe, kuriame šiuolaikinis žmogus praleidžia vis daugiau laiko. Tikriausiai neretai savęs klausiame kokį poveikį gyvenimo kokybei turi kasdienė mityba, arba kodėl, Lietuvoje turėdami sparčiausią Europoje internetą, vis dar vaikštome pas gydytojus dėl įprastų negalavimų. Galbūt galima nuotoliniu būdu diagnozuoti tam tikras ligas? O gal buitį galėtų palengvinti robotai asistentai?“ – klausia A. Pundzienė.

Šioms ir panašioms problemoms spręsti planuojama įsteigti 9 eksperimentines laboratorijas skirtas naujomis žiniomis grįstų idėjų, atitinkamų technologijų vystymui, modelių ir prototipų kūrimui, simuliacinę laboratoriją „SmartLAB“, skirtą atlikti eksperimentus, kurių duomenimis naudosis 9 eksperimentinių laboratorijų tyrimų grupės, prototipavimo ir testavimo centrą „ProtoLAB“, skirtą eksperimentinėse laboratorijose sukurtų prototipų gamybai ir testavimui, „YoungLAB“ laboratoriją, skirtą jaunųjų tyrėjų ugdymui bei verslių komandų inkubavimui. Planuojama, kad „YoungLAB“ veiks 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę ir sudarys galimybę magistrantams, doktorantams bei kitiems jauniesiems tyrėjams perkelti savo žinias ir idėjas į produkto, o gal net naujo verslo kūrimo procesą.

Pasak Vaidoto Marozo, KTU Biomedicinos inžinerijos instituto vadovo, KTU mokslo grupės ir institutai kuria metodus ir sprendimus, kuriuos minimalia apimtimi ištestuoja savo turimos įrangos pagalba. Dažniausiai šie prietaisai neturi pramoninio dizaino, nevaliduoti reikiama apimtimi (pavyzdžiui, sveikatos stebėsenos, diagnostiniams ir terapiniams prietaisams reikia atlikti klinikinius tyrimus pakankamos apimties pacientų imčiai). Tam, kad nauja sveikatos technologija būtų validuota, dažnai reikia nedidelės partijos 10–100 vnt. prototipų. Čia ypač padėtų greito prototipavimo laboratorija.

„Sparčioji produkto kūrimo (agile) metodika ir interaktyvi gamyba leistų į produktų kūrimą įtraukti vartotoją: patikrinti funkcionalumą ir patrauklumą. Taip perliptume „mirties slėnį“ tarp mokslo pasiekimų ir pramonės lūkesčių“, – teigia V. Marozas.

3D spausdintuvas – sveikatos priemonėms spausdinti

„Galimybė turėti priėjimą prie laboratorijos, kurioje galėtume, pavyzdžiui, pigiai pagaminti papildytos/mišrios realybės akinius (šioje tematikoje dabar daug eksperimentuojame), arba patobulinti esamą jų dizainą, būtų įdomi ir mums, ir mūsų klientams. Žinoma, tam reikia glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslo, studentų (kitaip tariant – mūsų būsimųjų darbuotojų) ir verslo (mūsų galutinių vartotojų ir klientų). Į verslą pradžioje investuoti sunku, todėl atviras priėjimas prie spartaus prototipavimo laboratorijos leistų mums greičiau įrodyti idėjos koncepciją, geriau išstudijuoti rinkos atsaką į prototipą“, – įsitikinęs F. Veltmaatas.

Jo teigimu, panašūs centrai Nyderlanduose naudoja 3D spausdinimo technologijas maketams, kuria elektroninių technologijų prototipus, naudodami „Arduino“ ar „Raspberry Pi“ įrangą, integruoja programinę įrangą į įvairius produktus, susieja juos su Daiktų Interneto tinklu, kas atveria daugybę naujų galimybių. Šiuolaikinės technologijos leidžia spausdinti elektronikos komponentus ant įvairių paviršių, organinių medžiagų, lanksčių paviršių, šiuos integruojant, pavyzdžiui, į medicininę įrangą.

KTU „M-Lab“ laboratorijų centras vienys skirtingas tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kompetencijas: nuo informatikos inžinerijos iki pramoninio dizaino, nuo elektronikos, aplinkos inžinerijos iki antreprenerystės, nuo biochemijos ir biomechanikos iki medicinos. Įvairių tyrimų krypčių tyrėjai, įtraukiant ir verslą, čia turės sąlygas kartu vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus nuo idėjos iki prototipo demonstravimo vienoje vietoje turint visą reikiamą greito prototipavimo įrangą.

„Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai nėra labai paprasti, produktai tampa vis labiau daugialypiai. Šiandien daugelis produktų yra daugiatechnologiniai, įgyvendinantys vieną idėją, kuri vienija mechanikos, chemijos, ir medicininius sprendimus, skirtingai, nei anksčiau, kai, pavyzdžiui, elektronika būdavo suprantama tik kaip plokštė su laidais“, – teigia Mindaugas Žilys, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto tyrėjas.

Pasak jo, šiandien nemažai užsienio įmonių pirmąsias inovatyvių produktų prototipines partijas, beveik visą vadinamąją korpusinę dalį, spausdina. Tai reiškia, kad turėdamas idėją, ją suprojektavęs, gali iš karto realizuoti: per 3-4 valandas gali atsispausdinti realų daiktą ir pateikti partneriui ar užsakovui kaip pavyzdį.

Iš patrauklios gamybai – į inovacijų Lietuvą

Mokslo literatūroje teigiama, kad technologijų perdavimo iššūkiai visų pirma susiję su bendravimo trūkumu. Tai apima ne tik mokslo ir verslo bendradarbiavimą, bet ir komunikavimą su galutiniu vartotoju – stebint jo reakciją į siūlomą produktą. Įmonės, kurios sėkmingiausiai įveikia „mirties slėnį“ yra tos, kurios veikia greičiausiai: operatyviai reaguoja į visuomenės poreikius ir, pasitelkusios greitą prototipavimą, gali iškart patikrinti produktus ir įdiegti reikiamus pokyčius.

„Turime klientų visame pasaulyje, todėl spartaus prototipavimo ir eksperimentinių laboratorijų centras labai praplėstų mūsų galimybes bendradarbiauti su KTU. Mūsų įmonė glaudžiai bendradarbiauja su universitetais; tokio pobūdžio laboratorijų centro atsiradimas Kaune atvertų galimybes bendriems projektams ir veikloms“, – teigia Paulius Samoška, „Centric IT Solutions Lithuania“ atstovas.

Pasak M. Žilio, kurio mokslo grupės kartu su verslo įmone, sukurta transporto valdymo sistema buvo įdiegta „Akropolio“ prekybos centrų Lietuvoje ir daugiau nei dešimties pasaulio šalių stovėjimo aikštelėse, verslo įmonės dažnai turi gerų idėjų, tačiau neretai joms trūksta mokslo tyrimų kompetencijų.

„Užsienio patirtis rodo, kad tokie eksperimentiniai prototipavimo laboratorijų centrai veikia kaip katalizatorius verslo ir taikomųjų tyrimų (angliškai vadinamųjų R&D) įmonių kūrimuisi. Investicijos į tokį centrą paprastai yra per didelės vidutinei verslo įmonei, o tie, kurie atskirų bendrovių kuriami, dažnai būna skirti vienos pramonės šakos ar verslo vystymui. Tuo tarpu, atviros prieigos spartaus prototipavimo centro įkūrimas Kaune pritrauktų inovatyvias įmones naudotis jo infrastruktūra ir mokslo potencialu, kurti šalia inovatyvų verslą“, – teigia M. Žilys.

KTU „M-Lab“ eksperimentinis prototipavimo laboratorijų centras turi potencialą paversti Kauną ne tik aukštųjų technologijų, gamybiniu bet inovacijų centru, su stipriu technologijos universitetu, prie kurio steigiasi aukštųjų technologijų ir mokslo įmonės ir sustiprinti Lietuvos įvaizdį inovacijų plėtros srityje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...
nuotrauka
2020-03-23 14:10
Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos", įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.
nuotrauka
2020-01-14 10:09
„Caverion Lietuva“ vykdo švarių patalpų ir cheminių medžiagų saugyklos įrengimo darbus, kurių vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai vykdomi naujai statomoje JAV sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonės „Hollister Lietuva“ gamykloje.
nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...
nuotrauka
2019-06-17 10:38
Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose....
nuotrauka
2019-06-13 10:32
Asociacija „Investors Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiemet vėl išskyrė bei įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausias šalies aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas. Konferencijos „Baltic Investors Forum 2019“ metu...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...