„Savo netrumpame verslininko gyvenime dar nesu matęs tokio pasiūlymo – tu investuok, o aš kontroliuosiu. Savivaldybė nori perimti viso projekto kontrolę, t. y. nori 51 proc. akcijų. O mes turėtume investuoti ir prisiimti atsakomybę“, – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslepia vienas projekto iniciatorių, verslininkas Darius Žakaitis.

Vilnius – startuolių centras

Startuolių parko projektą Sapiegų parke palaimino Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė. Būsimajam startuolių centrui buvusios ligoninės pastatai 25 metams išnuomuoti už simbolinę 8000 litų (2,3 tūkst. Eur) per mėnesį sumą. Bendras 18-kos nuomojamų pastatų plotas – 8000 kv. metrų.

Technologijų miestelyje numatoma įkurti ne mažiau nei 800 darbo vietų ir ne mažiau kaip 50 naujų verslų. Naujasis startuolių centras turėtų sudominti Didžiosios Britanijos, Skandinavijos investicinius fondus, žadama papildomai pritraukti apie 50 mln. eurų investicijų.

„Kodėl mes sugalvojome šį projektą ir ko siekiame? Visi norėtume, kad Vilnius būtų startuolių centras, nes būtent startuoliai turi didžiausią potencialą kurti pridėtinę vertę. Šiuolaikiniame informacijos, interneto amžiuje, sėdėdamas prie stalo žmogus gali sukurti produktą, kuriuo naudosis šimtai milijonų vartotojų. Bet problema ta, kad dirbant atskirai, sukurti visiems svarbius, aktualius projektus nėra lengva. Todėl labai svarbu konsoliduoti tiek talentus, tiek kapitalą – būtent to labiausiai ir trūksta startuoliams, kad jie pritrauktų investuotojus, sudomintų pasaulį“, – kokių tikslų siekia lietuviško Silicio slėnio kūrėjai, aiškina D. Žakaitis.

Ši iniciatyva, jo teigimu, sulaukė neįtikėtino pačių startuolių palaikymo. Vos tik paskelbus apie projektą, dalyvauti jame norą pareiškė dvigubai daugiau pageidaujančiųjų, nei centras gali priimti. Jau paskelbta, kad čia įsikurs rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, didžiausias verslo akceleratorius Baltijos šalyse „Startup Highway“ su savo startuoliais, vienas sėkmingiausių Lietuvoje startuolių – „Vinted“.

Nepatinka taryba ir atrankos komitetas?

Šiuo metu jau sudaryta 150 patalpų nuomos sutarčių, yra įpusėję pirmojo pastato įrengimo darbai. Erdvės startuoliams, kūrybinės laboratorijos įrenginėjamos buvusios ligoninės pastatuose, kurie yra XVIII amžiaus kultūros paveldo objektai. Interjerus stratuoliams kuria trys architektų biurai, baldus, apšvietimą – lietuvių gamintojai „Narbutas“, „Ergolain“, „Gaudrė“.

Parke planuojama įrengti 4 konferencijų sales (apie 500 darbo vietų), kuriose galėtų vykti įvairūs renginiai: susitikimai su investuotojais, konferencijos, kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame etape į savivaldybės turtą numatyta investuoti apie 5 mln. eurų.

Tačiau D. Žakaitis sako, kad savivaldybei nepatinka „Sapiegos Vilnius Techparkas“ taryba ir atrankos komitetas, kuris ir atrenka dalyvius. Norima perimti projekto kontrolę, revizuoti sutartį.

„Kaip taip gali būti? Projektas vykdomas jau daugiau nei metus, yra sutartys su nuomininkais, suderinti projektai. Tik gavę partnerių palaikymą, sutikimą investuoti ir dalyvauti taryboje, atrankos komisijoje, pradėjome projektą“, – stebisi verslininkas.

Technologijų parko taryboje šiuo metu yra pats D. Žakaitis („Startup Highway“), Igoris Matsanyukas („IMI.VC Advisors“), Antanas Mišeikis („Game Insight“), Kęstutis Šliužas (TEO), Donatas Keras („Practica Capital“), Justas Janauskas („Vinted“), Indrė Jakaitytė (buvo „Smart Vilnius“), Dovydas Varkulevičius („Versli Lietuva“) ir Raimonda Pilipavičiūtė (Vilniaus miesto savivaldybė). Atrankos komitetą sudaro tie patys D. Žakaitis, I. Matsanyukas, A. Mišeikis, K. Šliužas, D. Keras, jame taip pat yra Edmundas Jakilaitis („Media 3“) ir Justas Kučinskas (ISM).

Nori įkeisti nuomos pajamas

Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad dėl susidariusios situacijos kalti patys verslininkai. Paaiškėjo, kad žadėję sukurti šimtus darbo vietų verslininkai kreipėsi į bankus, prašydami suteikti jiems paskolas būsimai veiklai, mainais užstatydami dar negautas pajamas iš būsimų patalpų.

„Tokio įsipareigojimo nebuvo sutartyje. Be to, be konkurso išnuomojusi 10 mln. eurų vertės turtą miesto centre savivaldybė prisiimtų papildomus finansinius įsipareigojimus, nors ir taip daug prisidėjo prie projekto įgyvendinimo. Savivaldybė siekė pagerinti sutarties sąlygas vilniečių naudai, deja, verslininkai reikalauja papildomų sąlygų, kurių nėra dabartinėje sutartyje, o savivaldybė negali pritarti tokiems sutarties pakeitimams, kurie neatitinka miesto poreikių. Savivaldybė projekto nenutraukia, tačiau norint jį tęsti, plėtotojai turi ieškoti kitų būdų, kaip finansuoti projektą, neįkeičiant su savivaldybės turtu susijusių pajamų“, – sako R. Šimašius.

Sapiegos parkas yra istorinis parkas miesto centre ir žemės vertė toje vietoje – mažiausiai 10 mln. eurų. Tuo tarpu technologijų parko steigėjai siekia nuomoti savivaldybės turtą be konkurso už simbolinį 1 litą (0,29 Eur) už 1 kvadratinio metro plotą. Pasirašius sutartį 25 metų laikotarpiui su galimybe vėliau ją pratęsti dar tokiam pat laikotarpiui, savivaldybės negautos pajamos į biudžetą sudarytų apie pusę milijono eurų per metus.

„Išnuomojus objektą konkurso būdu, taikant net ir simbolinį 5 eurų už kvadratinį metrą įkainį, savivaldybės pajamos į biudžetą už tokias patalpas būtų apie 40 tūkst. eurų per mėnesį. Tai – minimali suma, kurią butu galima gauti išnuomojus patalpas konkurso tvarka ambasadoms ar kitiems subjektams“, – skaičiuoja R. Šimašius.

D. Žakaitis tikina, kad nepriklausomai nuo savivaldybės pozicijos, Vilniuje bus technologijų parkas ir „joks meras ir jo ginklanešiai to nesustabdys“.

„Jau esame įsigiję sklypą Žvėryne, kur planavome įkurti antrąjį startuolių centrą. Gali būti rimtai svarstoma alternatyva visą projektą perkelti į Žvėryną. Todėl ir sakau, kad startuolių parkas Vilniuje tikrai bus“, – žada D. Žakaitis.