2019 lapkričio 20 d. trečiadienis, 21:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Statybų inžinierė L. Šeduikytė apie patalpų mikroklimato svarbą: „Daug ką gali pakeisti žmonių sąmoningumas“

2019-06-25 10:59
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr. L. Šeduikytė.
nuotrauka
Asociatyvi Pexels.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kas yra „sergantis pastatas“? Kaip statybų sektorių padaryti darnesniu? Kodėl statybos inžinerijos svarba tik auga? Mikroklimato ir darnumo sritis nagrinėjanti dr. L. Šeduikytė pateikia atsakymus į šiuos klausimus.

„Man įdomiausia yra tai, kaip mes galime padėti žmogui, kaip galime tausoti aplinką ir kaip patys galime būti darnia visuomenės dalimi. Su tuo susijusi ir mano mokslinė veikla – patalpų mikroklimatas. Nagrinėju, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas mokyklose, biuruose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat ir įvairius sprendimus, kurie padeda išlaikyti paveldo bei istorinius pastatus“, – sako KTU mokslininkė.

KTU nuotraukoje – Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė

Į patalpų mikroklimato tyrimus L. Šeduikytė įsitraukė Danijos technikos universitete, kuriame studijuodama praleido pusantrų metų. „Pamenu, tada buvo svajonė vien matyti jų mokslines laboratorijas, kuriose buvo imituojamos įvairios sąlygos. Dabar KTU Statybos ir architektūros fakultete mes patys turime tokią patalpų mikroklimato laboratoriją ir galime tyrimus atlikti kartu su magistrantais ir doktorantais“, – sako tyrėja.

Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija? – paklausėme dr. L. Šeduikytė.

Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Pagal Jungtinių Tautų aiškinimą, turime gyventi taip, kad mūsų veiklos ir priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms.

Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje. Mes galime užtikrinti aplinkos tausojimą pasirinkdami brangesnius, bet darnesnius sprendimus.

Kodėl kartais pastatuose blogai jaučiamės?

Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje – jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus.

Vienas iš dažniausių faktorių – netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius – įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Jei daugiau nei vienas žmogus išreiškia tokius pačius nusiskundimus, reikėtų daryti tyrimą ir nustatyti jų priežastis.

Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas. Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Vaikams būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

Kita problema – mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita.

Kaip pasigerinti situaciją namuose be remonto?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis – kilimas – buvo patalpoje.

Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas.

Apie ką būtina pagalvoti projektuojant pastatą?

Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojas turėtų galimybę pailsėti.

Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes sodinami ant fasadų mažina oro taršą.

Ar Lietuvoje yra įmonių, investuojančių į darnumą?

Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja tokių atsakingų įmonių.

O kokios didžiausios renovuojamų pastatų problemos?

Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Dalis žmonių netiki renovacijos procesu, nors skaičiai apie mažesnius kaštus šildymo periodu yra akivaizdūs.

Kita problema – neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Dėl to išties gali atsirasti daugiau problemų, nei naudos.

Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į erdves aplink pastatą, susitvarkyti vaikų žaidimo bei parkavimo aikšteles, kad tai nebūtų tik momentinis mažas indėlis ir naudą jaustų visa aplinka.

Ar yra kitų valstybių pavyzdžiai, iš kurių galėtume mokytis?

Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Pirmiausia, Suomijoje ir daugelyje Šiaurės valstybių yra kitoks butų nuosavybės modelis.

Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Žinoma, toks modelis skiriasi nuo Lietuvos situacijos.

Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves. Taip skatinamas bendruomeniškumas ir padeda lengviau priimti sunkius sprendimus.

Kur mums pasitempti reikėtų pirmiausia?

Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos. Tiesiog reikia didinti sąmoningumą visuose savo priimamuose sprendimuose.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Miestiečiai

nuotrauka
2019-11-18 13:43
Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius...
nuotrauka
2019-11-18 10:25,      papildyta 2019-11-18 14:10, Papildyta „Baltijos liftų“ komentaru
Trečiadienio, lapkričio 13 d., rytą Vilniuje, požeminės perėjos prie Karoliniškių poliklinikos lifte užstrigo du garbaus amžiaus žmonės. Bandymas jiems padėti parodė, kokie pažeidžiami esame ištikus bėdai, o tarnybos, sukurtos padėti, vykdo tik jiems nurodytas, apibrėžtas funkcijas.
nuotrauka
2019-11-15 10:45
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Branda LT“ skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir ministerijos Klaipėdos departamentui dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto panaikinimo...
nuotrauka
2019-11-15 10:31
Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, patikslinti nuostatas, susijusias su sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių, asmenų statusu, teisėmis ir pareigomis...
nuotrauka
2019-11-15 10:22
Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose pernelyg vėsu. AB „Panevėžio energija“ teigia, kad tai daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, neturintys šiuolaikinių šilumos reguliavimo ...
nuotrauka
2019-11-15 09:48
Šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje esančiuose mikrorajonuose normas viršijantis dirvožemio užterštumas chromu bus tiriamas ir prokuratūroje.
nuotrauka
2019-11-14 12:15
Požeminė pėsčiųjų ir dviratininkų perėja suprojektuota po vieno kelio geležinkeliu, kuris kerta Iešmininkų gatvės jungtį su Prūsų ir Šaltkalvių gatvėmis.
nuotrauka
2019-11-14 09:55
Šnipiškės sparčiai atgimsta – Širvintų gatvė taps viena pirmųjų bendrojo naudojimo erdve, per kurią nusidrieks naujas dviračių takas ir šaligatvis, o šalia jų atsiras viešoji erdvė su sporto ir žaidimų aikštele. Šia gatve dalinsis pėstieji, dviratininkai ir vairuotojai. Apie 700 metrų ilgio gatvėje ...
nuotrauka
2019-11-13 13:51
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino Seime registruotą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Nustatyta, kad projekte numatytoms procedūroms stinga aiškumo ir išsamumo, nepakankamas dėmesys skiriamas daugiabučių administratorių atrankai, j...
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-07 10:19
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau - VIPA) kviečia bendrojo naudojimo objektų administratorius teikti paraiškas paskoloms, skirtoms mažosios renovacijos projektų įgyvendinimui finansuoti.
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-11-05 09:41
Viename seniausių Vilniaus rajonų prasideda „Žirmūnų trikampiu“ vadinamo didžiulio kvartalo tvarkybos darbai. Iki 2022 metų čia bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su apšvietimu, sporto aikštelė, skveras su poilsio zona, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis, atsinaujins apšvietimas, eismo re...
nuotrauka
2019-10-30 13:59
Visoje Lietuvoje egzistuoja tūkstančiai mėgėjiškų sodų, priklausančių vienai ar kitai sodininkų bendrijai. Tačiau vos keletas šių bendrijų turi tiksliai nustatytas ribas, leidžiančias bendrijos pirmininkui turėti aiškią informaciją apie sodų sklypus ir jų savininkus. Be to, aiškiai nustatytos sodini...
nuotrauka
2019-10-29 15:47
Kapitalinės renovacijos prašosi vis daugiau butų ne tik senos, bet ir jau naujos statybos namuose. Tačiau vien pakeisti išplanavimą popieriaus lape taip, kaip atrodo geriausia, nepakanka – koreguoti idealaus būsto planus gali tiek esamos laikančios konstrukcijos, tiek profesionalų patarimai. Tad tam...
nuotrauka
2019-10-29 09:12
Trijų Plungės sodų bendrijų gyventojai atkreipė mero, Savivaldybės tarybos, Savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į susiklosčiusią situaciją Aronijų ir Pilies gatvėse, kurios yra sodų teritorijoje. Esą po to, kai šią vasarą buvo užbaigti Babrungo gatvės (Nausodžio sen.) asfaltavimo darbai...
nuotrauka
2019-10-25 11:23
Vilnius kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar l...
nuotrauka
2019-10-25 10:42
Nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rinkai pateikiami ir pradedami naudoti nauji kietojo kuro katilai privalės atitikti Europos Komisijos reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus.
nuotrauka
2019-10-25 10:07
Praėjusią savaitę baigėsi nuo 2017 m. tęsesis konfliktas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir daugiabučius namus administruojančias įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos būsto rūmai“. Po teismų maratono, apeliacinis teismas paskelbė didelę savivaldybės pergalę kovoje už sostinės gyventojų teises...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai