2020 gegužės 29 d. penktadienis, 12:21
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Statybų inžinierė L. Šeduikytė apie patalpų mikroklimato svarbą: „Daug ką gali pakeisti žmonių sąmoningumas“

2019-06-25 10:59
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr. L. Šeduikytė.
nuotrauka
Asociatyvi Pexels.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kas yra „sergantis pastatas“? Kaip statybų sektorių padaryti darnesniu? Kodėl statybos inžinerijos svarba tik auga? Mikroklimato ir darnumo sritis nagrinėjanti dr. L. Šeduikytė pateikia atsakymus į šiuos klausimus.

„Man įdomiausia yra tai, kaip mes galime padėti žmogui, kaip galime tausoti aplinką ir kaip patys galime būti darnia visuomenės dalimi. Su tuo susijusi ir mano mokslinė veikla – patalpų mikroklimatas. Nagrinėju, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas mokyklose, biuruose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat ir įvairius sprendimus, kurie padeda išlaikyti paveldo bei istorinius pastatus“, – sako KTU mokslininkė.

KTU nuotraukoje – Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė

Į patalpų mikroklimato tyrimus L. Šeduikytė įsitraukė Danijos technikos universitete, kuriame studijuodama praleido pusantrų metų. „Pamenu, tada buvo svajonė vien matyti jų mokslines laboratorijas, kuriose buvo imituojamos įvairios sąlygos. Dabar KTU Statybos ir architektūros fakultete mes patys turime tokią patalpų mikroklimato laboratoriją ir galime tyrimus atlikti kartu su magistrantais ir doktorantais“, – sako tyrėja.

Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija? – paklausėme dr. L. Šeduikytė.

Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Pagal Jungtinių Tautų aiškinimą, turime gyventi taip, kad mūsų veiklos ir priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms.

Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje. Mes galime užtikrinti aplinkos tausojimą pasirinkdami brangesnius, bet darnesnius sprendimus.

Kodėl kartais pastatuose blogai jaučiamės?

Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje – jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus.

Vienas iš dažniausių faktorių – netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius – įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Jei daugiau nei vienas žmogus išreiškia tokius pačius nusiskundimus, reikėtų daryti tyrimą ir nustatyti jų priežastis.

Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas. Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Vaikams būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

Kita problema – mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita.

Kaip pasigerinti situaciją namuose be remonto?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis – kilimas – buvo patalpoje.

Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas.

Apie ką būtina pagalvoti projektuojant pastatą?

Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojas turėtų galimybę pailsėti.

Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes sodinami ant fasadų mažina oro taršą.

Ar Lietuvoje yra įmonių, investuojančių į darnumą?

Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja tokių atsakingų įmonių.

O kokios didžiausios renovuojamų pastatų problemos?

Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Dalis žmonių netiki renovacijos procesu, nors skaičiai apie mažesnius kaštus šildymo periodu yra akivaizdūs.

Kita problema – neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Dėl to išties gali atsirasti daugiau problemų, nei naudos.

Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į erdves aplink pastatą, susitvarkyti vaikų žaidimo bei parkavimo aikšteles, kad tai nebūtų tik momentinis mažas indėlis ir naudą jaustų visa aplinka.

Ar yra kitų valstybių pavyzdžiai, iš kurių galėtume mokytis?

Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Pirmiausia, Suomijoje ir daugelyje Šiaurės valstybių yra kitoks butų nuosavybės modelis.

Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Žinoma, toks modelis skiriasi nuo Lietuvos situacijos.

Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves. Taip skatinamas bendruomeniškumas ir padeda lengviau priimti sunkius sprendimus.

Kur mums pasitempti reikėtų pirmiausia?

Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos. Tiesiog reikia didinti sąmoningumą visuose savo priimamuose sprendimuose.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Miestiečiai

nuotrauka
2020-05-28 11:01
Pandemija gyventojų nesustabdė ir nuo sezoninio sodo namelio, sodybos ar buto atnaujinimo, tad pastaruoju metu pastebimai išaugo netinkamai paliktų statybinių ir didelių gabaritų atliekų kiekiai. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog net ir per karantiną šios atliekos turi būti tvarkomos atsakingai bei pr...
nuotrauka
2020-05-28 08:50
Nuo š. m. gegužės 28 d. Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės energijos technologijų, šilumos siurblių bei šilumos saugyklų – įrengimui daugiabučiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, arba yra gav...
nuotrauka
2020-05-25 13:47
Nuo liepos 1 d. įsigalioja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos pakeitimai, skirti užtikrinti šilumos punktų eksploatavimo teisingą investicijų atlyginimą šilumos punktų savininkams, bei pagerinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo kokybę....
nuotrauka
2020-05-22 13:37
Dūmų detektoriai yra patikrinta priemonė, padedanti išvengti gaisro pasekmių ir žūčių. Karantino laikotarpiu ypatingai svarbu izoliuotis saugioje aplinkoje. Laiko namuose praleidžiame kur kas daugiau nei įprasta, todėl dūmų detektorius gyvenamojoje aplinkoje yra privalomas. Deja, priešgaisrinės apsa...
nuotrauka
2020-05-21 08:18
KLAUSIMAS. Ar turint statybos leidimą gyvenamosios paskirties vieno buto pastatui iki 80 kv. m miesto teritorijoje, būtina paskirti statybos darbų vadovą ir pranešti apie numatomą statybų pradžią?
nuotrauka
2020-05-20 10:23
Vakar, gegužės 19 d., baigėsi terminas teikti paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) kompensacijoms už individualių namų renovaciją, skirtą sumažinti energijos sąnaudas ir išmetamą šiltnamio dujų kiekį.
nuotrauka
2020-05-19 09:27
Įsigaliojus gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Vals...
nuotrauka
2020-05-19 09:08
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą, patvirtino, kad vartotojui mokėjimai už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti teisingai.
nuotrauka
2020-05-18 08:17
VERT atkreipia dėmesį, kad turi būti skiriamas didesnis dėmesys daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo dujų sistemų saugaus eksploatavimo priežiūrai. VERT, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad tam tikrais atvejais nėra laikomasi privalomų teisės aktų reikalavimų.
nuotrauka
2020-05-15 07:02
Aplinkos ministerija parengė Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą ir kviečia su juo susipažinti visuomenę. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki gegužės 28 d.
nuotrauka
2020-05-13 10:12
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kilusį vartojimo ginčą, pasisakė, kad bendrovė pagrįstai vartotojo suvartotą karšto vandens kiekį bute apskaičiavo taikydama karšto vandens suvartojimo normatyvus.
nuotrauka
2020-05-12 12:44
Radiacinės saugos centras, atlikęs radono aktyvumo koncentracijos individualiųjų gyvenamųjų pastatų patalpų ore tyrimus, nustatė atvejus, kai radono aktyvumo koncentracija viršijo atskaitos lygį, nustatytą Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
nuotrauka
2020-05-12 09:52
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs bylą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Administracijos) išduoto leidimo trečiajam suinteresuotam byloje asmeniui įrengti išorinę reklamą ant gyvenamojo daugiabučio namo fasado teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad ...
nuotrauka
2020-05-11 15:11
Nuo šiandien, gegužės 11-osios, individualių gyvenamųjų namų savininkai gali teikti paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) kompensacinėms išmokoms už iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių keitimą į 5 klasės biokuro katilus ir šilumos siurblius.
nuotrauka
2020-05-11 08:06
Marijampolės savivaldybės administracija praneša, kad kreipėsi daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, informuodami, kad įvairios privačios firmos primygtinai siūlo savo paslaugas parengti įvairių dokumentų paketus. Firmų atstovai motyvuoja tuo, kad tokių dokumentų reikalauja savivaldybės a...
nuotrauka
2020-05-07 14:15
Vilniaus senamiesčio širdis – Stiklo kvartalas vėl pulsuoja savo bendryste ir kviečia pasigrožėti atgijusiu senamiesčiu. Nepaisant per karantiną uždarytų verslų, skausmingai sumažėjusi, bet tokia pat susitelkusi, bendruomenė šią savaitę net 50-čia spalvotų žvaigždžių nuklojo kvartalo gatvelių dangų,...
nuotrauka
2020-05-07 09:36
Dar beveik 500 – toks skaičius naujų požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių bus įrengtas Vilniuje iki 2022 metų pabaigos. Tai jau antrasis jų įrengimo etapas: nuo 2018 m. iki šiol įrengta jau apie 800. Pirmiausiai aikštelės atsirado tankiausiai ...
nuotrauka
2020-05-07 09:26
Skatindama daugiabučių modernizaciją, Vilniaus savivaldybė patvirtino finansavimą daugiabučių administratoriams, organizuojantiems namų atnaujinimą. Toks Tarybos sprendimas taps papildoma parama, gaivinant sektorius, nukentėjusius nuo karantino apribojimų.
nuotrauka
2020-05-06 14:03
Dėl Lietuvoje paskelbto karantino lietuviai namuose praleidžia daugiau laiko nei įprasta. Per pastaruosius du mėnesius jie tapo ne tik laisvalaikio, bet ir darbo vieta tiek šeimoms, tiek vieniems gyvenantiems asmenims.
nuotrauka
2020-04-30 09:32
Etiketo specialistas Arminas Lydeka įsitikinęs, kad koronavirusas negrįžtamai pakoreguos daugybę protokolo taisyklių, viena pagrindinių – sveikinimąsi.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...