2019 liepos 18 d. ketvirtadienis, 15:58
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Statybų inžinierė L. Šeduikytė apie patalpų mikroklimato svarbą: „Daug ką gali pakeisti žmonių sąmoningumas“

2019-06-25 10:59
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr. L. Šeduikytė.
nuotrauka
Asociatyvi Pexels.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kas yra „sergantis pastatas“? Kaip statybų sektorių padaryti darnesniu? Kodėl statybos inžinerijos svarba tik auga? Mikroklimato ir darnumo sritis nagrinėjanti dr. L. Šeduikytė pateikia atsakymus į šiuos klausimus.

„Man įdomiausia yra tai, kaip mes galime padėti žmogui, kaip galime tausoti aplinką ir kaip patys galime būti darnia visuomenės dalimi. Su tuo susijusi ir mano mokslinė veikla – patalpų mikroklimatas. Nagrinėju, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas mokyklose, biuruose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat ir įvairius sprendimus, kurie padeda išlaikyti paveldo bei istorinius pastatus“, – sako KTU mokslininkė.

KTU nuotraukoje – Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė

Į patalpų mikroklimato tyrimus L. Šeduikytė įsitraukė Danijos technikos universitete, kuriame studijuodama praleido pusantrų metų. „Pamenu, tada buvo svajonė vien matyti jų mokslines laboratorijas, kuriose buvo imituojamos įvairios sąlygos. Dabar KTU Statybos ir architektūros fakultete mes patys turime tokią patalpų mikroklimato laboratoriją ir galime tyrimus atlikti kartu su magistrantais ir doktorantais“, – sako tyrėja.

Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija? – paklausėme dr. L. Šeduikytė.

Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Pagal Jungtinių Tautų aiškinimą, turime gyventi taip, kad mūsų veiklos ir priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms.

Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje. Mes galime užtikrinti aplinkos tausojimą pasirinkdami brangesnius, bet darnesnius sprendimus.

Kodėl kartais pastatuose blogai jaučiamės?

Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje – jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus.

Vienas iš dažniausių faktorių – netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius – įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Jei daugiau nei vienas žmogus išreiškia tokius pačius nusiskundimus, reikėtų daryti tyrimą ir nustatyti jų priežastis.

Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas. Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Vaikams būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

Kita problema – mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita.

Kaip pasigerinti situaciją namuose be remonto?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis – kilimas – buvo patalpoje.

Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas.

Apie ką būtina pagalvoti projektuojant pastatą?

Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojas turėtų galimybę pailsėti.

Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes sodinami ant fasadų mažina oro taršą.

Ar Lietuvoje yra įmonių, investuojančių į darnumą?

Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja tokių atsakingų įmonių.

O kokios didžiausios renovuojamų pastatų problemos?

Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Dalis žmonių netiki renovacijos procesu, nors skaičiai apie mažesnius kaštus šildymo periodu yra akivaizdūs.

Kita problema – neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Dėl to išties gali atsirasti daugiau problemų, nei naudos.

Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į erdves aplink pastatą, susitvarkyti vaikų žaidimo bei parkavimo aikšteles, kad tai nebūtų tik momentinis mažas indėlis ir naudą jaustų visa aplinka.

Ar yra kitų valstybių pavyzdžiai, iš kurių galėtume mokytis?

Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Pirmiausia, Suomijoje ir daugelyje Šiaurės valstybių yra kitoks butų nuosavybės modelis.

Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Žinoma, toks modelis skiriasi nuo Lietuvos situacijos.

Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves. Taip skatinamas bendruomeniškumas ir padeda lengviau priimti sunkius sprendimus.

Kur mums pasitempti reikėtų pirmiausia?

Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos. Tiesiog reikia didinti sąmoningumą visuose savo priimamuose sprendimuose.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Miestiečiai

nuotrauka
2019-07-10 15:59
Vilniuje vyksta ekspertų ir visų RU:RBAN miestų partnerių susitikimas. Dvi dienas dirbsiantys septynių Europos miestų specialistai ir ekspertai analizuos veikiančias Vilniaus bendruomeninių daržų iniciatyvas ir teiks pasiūlymus dėl naujai besikuriančių miesto darželių, dalysis savo miestuose vykdoma...
nuotrauka
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
nuotrauka
2019-07-09 11:52
Nuo metų pradžios jau daugiau nei 1200 gyventojų pateikė pranešimus (PRC912 forma) apie patirtas išlaidas už jiems atliktas pastatų, lengvųjų automobilių remonto ar vaikų iki 18 metų priežiūros paslaugas.
nuotrauka
2019-07-03 16:44
Nuo liepos pradžios gyventojams, norintiems įsirengti iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, taikomos supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.
nuotrauka
2019-07-03 16:29
Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – Agentūra) šią savaitę pradėjo valstybės paramos sutarčių pasirašymą dėl paskutinio kvietimo teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui gautų projektų įgyvendinimo.
nuotrauka
2019-07-03 10:26
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą savivaldybės prižiūrės ir kontroliuos pagal aplinkos ministro patvirtintas naujos redakcijos pavyzdines taisykles. Jos įsigalios 2020 m. sausio 1-ąją. Iki to laiko rekomenduojama kiekvienai savivaldybei patvirtinti atnaujintas jos teritori...
nuotrauka
2019-07-01 10:33
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įsakymu patvirtino veiksmų planą, kurio tikslas – iki 2022 metų atsisakyti nesaugiai naudojamų suskystintų naftos dujų balionų (toliau – dujų balionų) daugiabučiuose. Plane taip pat numatytos priemonės, kurios paskatins gyventojus tokius dujų balionus pakei...
nuotrauka
2019-06-28 12:30
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl įmokos dydžio už elektros įrenginių (kabelių spintų) perkėlimą, pasisakė, kad tais atvejais, kai elektros įrenginiai perkeliami vartotojo iniciatyva, jam tenka pareig...
nuotrauka
2019-06-20 13:43
Vilniaus gatvės senosios bulvaro dalies atnaujinimas prasidės liepos vidury. Sutarta palaukti, kol mieste baigsis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Vilniaus gatvės atkarpos (tarp Tilžės g. ir Draugystės pr.) ir Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcija turi būti atlikta iki 20...
nuotrauka
2019-06-19 12:39
Prieš keletą savaičių Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Audronės Balnionienės iniciatyva verslininkai, įstaigos ir miesto gyventojai buvo pakviesti puošti Gargždus gėlėmis ir kartu kurti žydintį miestą.
nuotrauka
2019-06-19 12:13
Sostinėje tarp Giedraičių ir Kintų gatvių planuojamai įrengti viešajai erdvei vilniečiai pasiūlė pavadinimą – iš beveik 3 tūkst. balsavusiųjų internetu daugiausia pasisakė už Šnipiškių aikštės vardą.
nuotrauka
2019-06-18 10:38
Dėl neatsakingų ir nederintų žemės kasimo darbų, suskaičiavo ESO, per 5 šių metų mėnesius dujų ir elektros skirstymo tinklai pažeisti daugiau nei 100 kartų. Dėl tokių trečiųjų šalių neatsakingų veiksmų tūkstančiai vartotojų patiria nepatogumų, būna be elektros ir dujų. ESO primena, kad be leidimo vy...
nuotrauka
2019-06-18 10:14
Ilgą laiką privačių namų kvartalo gyventojai jautėsi palyginti saugūs, jų rimtį trikdė tik netoliese veikianti medžio apdirbimo įmonė „Fornestas“. Šiemet paaiškėjo, kad šalia esančiame laisvame sklype Šiltnamių g. ketina įsikurti dar vienas verslo objektas – „Šilo“ prekybos centras, kurį sumanė past...
nuotrauka
2019-06-14 14:45
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atkreipia gyventojų dėmesį, kad pastebėjus pastato išorinių ar vidinių sienų įtrūkius ar skilimus jokiu būdu nereikėtų numoti ranka. Inspekcijos specialistai pažymi, kad bet kokios pastato deformacijos turi būti skubiai ištirtos įvertina...
nuotrauka
2019-06-14 10:25
Panevėžio apylinkės teismas išsprendė ginčą dėl Panevėžio rajone esančios sodybos, kuri pirkimo-pardavimo metu sudegė. Pasirašius preliminarias sutartis, įmokėjus 15 tūkst. eurų avansą ir perdavus raktus, kitą naktį sodyboje esantis gyvenamasis namas sudegė. Teismas įpareigojo sodybos pardavėją grąž...
nuotrauka
2019-06-14 09:59
Sostinėje prasidėjo šnipiškiečių laukta Giedraičių gatvės rekonstrukcija. Čia tiesiamas dviračių takas, atnaujinama pėsčiųjų infrastruktūra, įrengiamas modernus apšvietimas, atnaujinama kelio danga.
nuotrauka
2019-06-14 09:39
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą, pasisakė, kad vartotojui turi būti grąžinta visa sumokėta prijungimo įmoka.
nuotrauka
2019-06-13 14:55
Sostinės savivaldybėje šią savaitę vyko susitikimas su daugiabučių namų valdytojais – pristatyta Vilniaus miesto energinio efektyvumo didinimo programa. Miesto Taryba šiemet patvirtino naują kvartalų atnaujinimo programą, kuri identifikuoja ir numato prioritetinius sostinės senųjų daugiabučių kvarta...
nuotrauka
2019-06-13 10:39
Alinant karščiams ir gyventojams susiduriant su vandens slėgio svyravimais, „Vilniaus vandenys" ėmėsi ilgalaikių bei tvarių vandens tiekimo užtikrinimo būdų sostinės Kalnėnų gyvenamajame rajone, kur pastarąją savaitę vandens vartojimas išaugo triskart. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą geriamojo va...
nuotrauka
2019-06-12 14:12
Tvyrant karštiems orams ir išaugus vandens suvartojimui, vandens tiekimo įmonės dirba pilnu pajėgumu. „Vilniaus vandenys“ fiksuoja, kad šiuo metu kai kuriose vietovėse Vilniaus mieste ir rajone geriamojo vandens sunaudojama tris kartus daugiau nei įprastai ir prašo gyventojų vandenį vartoti atsaking...

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...