2020 rugsėjo 22 d. antradienis, 6:41
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Statybų inžinierė L. Šeduikytė apie patalpų mikroklimato svarbą: „Daug ką gali pakeisti žmonių sąmoningumas“

2019-06-25 10:59
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr. L. Šeduikytė.
nuotrauka
Asociatyvi Pexels.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kas yra „sergantis pastatas“? Kaip statybų sektorių padaryti darnesniu? Kodėl statybos inžinerijos svarba tik auga? Mikroklimato ir darnumo sritis nagrinėjanti dr. L. Šeduikytė pateikia atsakymus į šiuos klausimus.

„Man įdomiausia yra tai, kaip mes galime padėti žmogui, kaip galime tausoti aplinką ir kaip patys galime būti darnia visuomenės dalimi. Su tuo susijusi ir mano mokslinė veikla – patalpų mikroklimatas. Nagrinėju, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas mokyklose, biuruose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat ir įvairius sprendimus, kurie padeda išlaikyti paveldo bei istorinius pastatus“, – sako KTU mokslininkė.

KTU nuotraukoje – Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė

Į patalpų mikroklimato tyrimus L. Šeduikytė įsitraukė Danijos technikos universitete, kuriame studijuodama praleido pusantrų metų. „Pamenu, tada buvo svajonė vien matyti jų mokslines laboratorijas, kuriose buvo imituojamos įvairios sąlygos. Dabar KTU Statybos ir architektūros fakultete mes patys turime tokią patalpų mikroklimato laboratoriją ir galime tyrimus atlikti kartu su magistrantais ir doktorantais“, – sako tyrėja.

Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija? – paklausėme dr. L. Šeduikytė.

Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Pagal Jungtinių Tautų aiškinimą, turime gyventi taip, kad mūsų veiklos ir priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms.

Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje. Mes galime užtikrinti aplinkos tausojimą pasirinkdami brangesnius, bet darnesnius sprendimus.

Kodėl kartais pastatuose blogai jaučiamės?

Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje – jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus.

Vienas iš dažniausių faktorių – netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius – įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Jei daugiau nei vienas žmogus išreiškia tokius pačius nusiskundimus, reikėtų daryti tyrimą ir nustatyti jų priežastis.

Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas. Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Vaikams būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

Kita problema – mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita.

Kaip pasigerinti situaciją namuose be remonto?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis – kilimas – buvo patalpoje.

Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas.

Apie ką būtina pagalvoti projektuojant pastatą?

Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojas turėtų galimybę pailsėti.

Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes sodinami ant fasadų mažina oro taršą.

Ar Lietuvoje yra įmonių, investuojančių į darnumą?

Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja tokių atsakingų įmonių.

O kokios didžiausios renovuojamų pastatų problemos?

Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Dalis žmonių netiki renovacijos procesu, nors skaičiai apie mažesnius kaštus šildymo periodu yra akivaizdūs.

Kita problema – neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Dėl to išties gali atsirasti daugiau problemų, nei naudos.

Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į erdves aplink pastatą, susitvarkyti vaikų žaidimo bei parkavimo aikšteles, kad tai nebūtų tik momentinis mažas indėlis ir naudą jaustų visa aplinka.

Ar yra kitų valstybių pavyzdžiai, iš kurių galėtume mokytis?

Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Pirmiausia, Suomijoje ir daugelyje Šiaurės valstybių yra kitoks butų nuosavybės modelis.

Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Žinoma, toks modelis skiriasi nuo Lietuvos situacijos.

Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves. Taip skatinamas bendruomeniškumas ir padeda lengviau priimti sunkius sprendimus.

Kur mums pasitempti reikėtų pirmiausia?

Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos. Tiesiog reikia didinti sąmoningumą visuose savo priimamuose sprendimuose.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Miestiečiai

nuotrauka
2020-09-16 09:11
Gyventojų susidomėjimas papildomu kvietimu teikti paraiškas Klimato kaitos programos paramai taršiems šildymo katilams keisti didesnis, nei tikėtasi. Šiai paramai buvo skirta 2 mln. eurų, o Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) iki rugsėjo 15 d., kai baigėsi laikas paraiškoms teikti, gavo 987 pa...
nuotrauka
2020-09-15 13:50
Klaipėdos miesto savivaldybė pati pasinaudojo valstybės teikiama parama daugiabučių namų renovacijai. Neseniai eksploatacijai priduotas namas, savivaldybės užsakymu atnaujintas pagal valstybės paramos programą. Trylikos aukštų gyvenamajame name Klaipėdoje, Vingio g. 35, kuriame iš 103 butų 96 nuosav...
nuotrauka
2020-09-15 08:00
Lietuvoje palengva įsibėgėja energetikos sektoriaus reforma, kai buitiniams elektros vartotojams sukuriama galimybė rinktis nepriklausomą tiekėją. Tačiau kokių naudų gali tikėtis galutinis vartotojas, kai dalis paslaugos – elektros tiekimas – perduodamas į privataus sektoriaus rankas? Ir kaip elektr...
nuotrauka
2020-09-14 16:14
Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvi...
nuotrauka
2020-09-14 15:10
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ dėl atsiskaitymo už elektros energiją, pripažino, kad šiuo atveju UAB „Ignitis“ pagrįstai reikalauja apmokėti už suvartotą elektros energijos kiekį.
nuotrauka
2020-09-10 10:21
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visiems nepriklausomiems tiekėjams, pasirašiusiems asmens duomenų teikimo ir kitas reikalingas sutartis, išsiuntė į 1 etapą patenkančių elektros buitinių vartotojų, kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis. Šie vartotojai netrukus bus kviečiami iki šių me...
nuotrauka
2020-09-10 08:45
Daugiabučių gyventojai, norintys pasinaudojant valstybės parama pasikeisti suskystintųjų naftos dujų balionus į saugius energijos šaltinius, iki rugsėjo 7 d. kartu su bendrijomis ir namo administratoriais turėjo priimti sprendimus dėl kito alternatyvaus energijos šaltinio – elektros arba dujų. Spren...
nuotrauka
2020-09-09 16:26
Vyriausybės pritarė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduotų penkis valstybinės žemės sklypus, kurie bus skirti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įdiegti.
nuotrauka
2020-09-07 10:50
Išsiaiškinti, ar planuojamų naujų statinių statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), statybos proceso dalyviai ir gyventojai jau gali vos per kelias sekundes – tereikia pasinaudoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įdiegtu ele...
nuotrauka
2020-09-04 07:11
Pakeista tvarka, kuria palengvinama dujų balionų daugiabučiuose keitimo tvarka, pratęsiami numatyti terminai, o gyventojams suteikiama daugiau galimybių priimti sprendimus dėl savo būstų atnaujinimo.
nuotrauka
2020-09-02 10:49
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal paskelbtą papildomą kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms individualių namų renovacijai, skirtai sumažinti energijos sąnaudas ir išmetamą šiltnamio dujų kiekį, sulaukė 406 prašymų už 3,88 mln. eurų.
nuotrauka
2020-08-31 10:23
Viena didžiausių šiuo metu jau vykstančio energetikos sektoriaus pokyčio naudų, teksiančių būtent galutiniam vartotojui, yra personalizuoti pasiūlymai, kuriuos teiks tarpusavyje konkuruojantys nepriklausomi elektros tiekėjai.
nuotrauka
2020-08-28 17:38
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama padėti greičiau atlaisvinti metaliniais garažais nelegaliai užstatytą valstybinę teritoriją, pirmoms trims geranoriškoms garažų bendrijoms organizuoja patogesnį atliekų sutvarkymą. Metalinių garažų savininkams nereikės patiems vežti atliekų – pastarųjų surinkėja...
nuotrauka
2020-08-28 11:59
Apie pareigą pasirinkti naują tiekėją liepą informuota per 98 tūkst. šalies namų ūkių, patenkančių į pirmąjį pokyčio etapą. Vis dėlto pirmoji grupė tesudaro vos 6 proc. reformos dalyvių, mat iš viso Lietuvoje yra apie 1,6 mln. privačių elektros vartotojų.
nuotrauka
2020-08-27 13:38
Vieną didžiausių viešojo transporto keleivių srautų Vilniuje sugeneruojančioje Europos aikštės stotelėje vyksta rekonstrukcijos darbai. Panaikinus įvažą ir išplatinus laukimo peroną, įlipti ar išlipti iš autobusų bei troleibusų, o svarbiausia – laukti viešojo transporto – bus kur kas patogiau.
nuotrauka
2020-08-25 12:11
Nukritusi Lazdynuose esančios Architektų gatvės daugiabučio namo penkiolikto aukšto balkono gelžbetoninė plokštė atkreipė visuomenės dėmesį į pastatų konstrukcijų deformacijas ir galimas tokių defektų pasekmes.
nuotrauka
2020-08-25 11:48
Jokių kelionių į biurą ir streso kelyje, daugiau laiko sau – šiuos ir kitus privalumus vardija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino namuose įpratę dirbti žmonės. Dalis jų toliau naudojasi galimybėmis kartais pailsėti nuo biuro šurmulio, o kiti susimąsto, ar vis garsiau kalbant apie ant...
nuotrauka
2020-08-24 12:22
Daugelis Lietuvos gyventojų jau yra girdėję apie prasidėjusį elektros rinkos monopolinių sąlygų atsisakymą, sukuriant galimybę kiekvienam rinktis pačiam. Ir išties – pokytis aktualus kiekvienam, mat ilgainiui palies visus buitinius elektros vartotojus. Vienas svarbiausių klausimų: iš ko nuo šiol pir...
nuotrauka
2020-08-24 10:05
Dar sovietmečiu laisvoje valstybinėje žemėje atsiradę laikini metaliniai garažai dėl juose sukauptų atliekų tapo papildomu galvos sopuliu jų savininkams. Atliekų tvarkytojai sako, kad garažuose dūli ir atliekos, už kurių pridavimą galima netgi gauti atlygį ir taip padengti bent dalį laikinų statinių...
nuotrauka
2020-08-19 10:35
2020 m. birželio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 22 tiekėjai, iš jų 6 tiekė elektrą buitiniams vartotojams* – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai

nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...