Vilniaus statybininkų rengimo centras: „dirbtinų“ programų neleisime

Vilniaus statybininkų rengimo centrą (VSRC) šiais metais baigė 384 absolventai. Daugiausiai – apdailininkų. Jų šiemet į rinką mokymo įstaiga išleido net 169. Taip pat nemažai išleista stalių (53), pastatų elektros sistemų montuotojų (18), santechnikų (13), statybos verslo paslaugų teikėjų (80), dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojų (20) ir nekilnojamo turto agentų (31).

VSRC direktorius Juozas Baranauskas sako, kad šiemet planuojama priimti 425 asmenis. Darbo biržos darbo rinkos prognozės rodo, kad Vilniaus regione paklausiausi bus apdailininkai, betonuotojai, elektromontuotojai, mūrininkai, santechnikai ir plataus profilio statybininkai. Vidutines galimybes gauti darbą turi nekilnojamo turto agentai.

J. Baranauskas teigia, kad šias tendencijos mokymo įstaiga išryškina analizuodama Lietuvos darbo biržos parengtas prognozes, o taip pat bendraudama su statybos įmonėmis.

„Centras turi licencijas ir rengimo bazę visoms pagrindinėms statybos sektoriuje reikalingoms programoms rengti, todėl naujų „dirbtinai sugalvotų“ įsivesti neketiname. Tačiau, siekdami kokybiškesnio, labiau darbdavių lūkesčius atitinkančio specialistų parengimo, planuojame plačiau naudoti „pameistrystės“ mokymo būdą, kai besimokantis mokykloje įgytus pradinius įgūdžius tobulina mokydamasis darbo vietoje“, – kalba J. Baranauskas.

Kauno technikos kolegija: karjerą reikia rinktis pagal rinkos poreikius

Kauno technikos kolegija (KTK) išleido jau 11-ąją koleginių studijų absolventų laidą. Šiais metais profesinio bakalauro diplomai buvo įteikti 282 absolventams: 90 iš jų gavo automobilių transporto inžinerijos profesinio bakalauro diplomus, 12 diplomų įteikta mechanikos inžinerijos profesinio bakalauro studijų absolventams, 52 autotransporto elektronikos, 27 elektros energetikos, 12 elektronikos technikos studijų programų absolventams. Profesinio bakalauro diplomai įteikti ir 89 statybos inžinerijos krypties absolventams: 50-čiai jų suteiktas statybos inžinerijos profesinio bakalauro vardas, 39 tapo kelių inžinerijos profesiniais bakalaurais.

Atsižvelgdami į rinkos poreikius ir statybos sektoriaus rezultatus, šiemet planuoja į Statybos inžinerijos studijų programą priimti virš 70 pirmakursių.

Kalbant apie paklausių profesijų tendencijas, didieji pramonės, statybos ir energetinio sektoriaus žaidėjai jau keleri metai skambina pavojaus varpais – yra atsiradęs nemažas kvalifikuotų specialistų deficitas, tačiau tik nedaugelis būsimų studentų į tai dar atkreipia dėmesį. Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno (nuotraukoje kairėje), daugelis jaunų žmonių savo karjerą turėtų planuoti analizuodami rinkos poreikį, o ne kadaise buvusių prestižinių specialybių sąrašus. Tai turėtų būti pirmasis kriterijus, norintiems sėkmingos karjeros.

„Juk jau keletą metų iš eilės tarp labiausiai trūkstamų specialistų matome tas pačias profesijas – IT srities specialistai ir inžinerinių specialybių atstovai – kaip elektros energetikos specialistai, medžiagų apdirbimo ar statybos ir paveldo statinių inžinieriai. Nors apie tai daug kalbame, tačiau rinka vis dar alkana, o šios srities darbuotojų poreikis tik didėja“, – sako N. Varnas.

KTK įsitikinusi – šiandien mes išgyvename techninių specialybių renesansą. Skaičiuojama, kad artimiausius trejus metus Europos Sąjungoje (ES) inžinieriams planuojama sukurti daugiau nei 30 tūkstančių darbo vietų.

„Natūralu, kad IT ir inžinerinės profesijos kopia į populiariausiųjų bei geriausiai apmokamų specialybių lentelių pirmąsias vietas. Juk dauguma procesų automatizuojami, statyba Lietuvoje sparčiai skaitmenizuojasi, tokiems procesams valdyti reikalingi aukštos kvalifikacijos, naujos kartos specialistai, kurie geba komunikuoti keliomis kalbomis, supranta naujausias technologijas, gali patys rasti ir pasiūlyti geriausią problemos sprendimo būdą“, – teigia N. Varnas.

YVAS: renovacija augina statybininkų paklausą

UAB „Yvas“, suaugusiųjų mokymo ir atestavimo centro, direktorius Aurelijus Raugalas (nuotraukoje dešinėje) sako, kad šiemet mokymo centrą baigė apie 1500 mokinių: 60 suvirintojų, 30 apdailininkų, 40 pastatų renovatorių, 20 pastatų apšiltintojų , 450 krautuvų vairuotojų, 85 krovinių kabinėtojai, 220 aukštalipių, 120 telferistų. Šiemet planuojama apmokyti apie 500 žmonių: į rinką ateis suvirintojai, medienos apdirbimo staklininkai, pastatų apšiltintojai, renovatoriai, apdailininkai, savaeigių platforminių keltuvų operatoriai.

„Specialybių tendencijas diktuoja darbo pasiūla. Šiuo metu vykstant renovacijai visos statybinės specialybės išlieka populiarios, išskyrus (net keista) mūrininkus ir tinkuotojus. Mūrininkų mūsų centras nemokė jau 5 metus“, – teigia A. Raugalas.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija: aukštasis išsilavinimas – ne kliūtis mokytis dar kartą

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė (nuotraukoje kairėje) sako, kad šiemet jų mokymo įstaigą iš viso baigė 671 absolventas, tačiau iš jų statybos fakultete – net septynis kartus mažiau – tik 97. Į rinką išleista 30 statybos specialistų, 23 statinių inžinerinių sistemų specialistų, susisiekimo, kelių ir statinių specialybę baigė 31, termoinžineriją – 18 bei geodeziją ir kadastrą – 25 žmonės. Šiais metais planuojama į statybos sektoriaus specialybes priimti dar 200 abiturientų.

„Darbo rinkoje paklausesni įgiję technologijų studijų srities Statybos inžinerijos krypties profesinį bakalaurą specialistai. Taigi tarp paklausiausių kolegijos studijų programų yra ir Statybos inžinerija, Susisiekimo keliai ir statiniai, Statinių inžinerinių sistemų studijų programos. Daugėja stojančiųjų, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą (statybos, mechanikos ar kt. techninį). Studentai motyvuoja tokį apsisrendimą praktinių kompetencijų poreikiu“, – teigia L. Sakalauskienė.

UAB „Raseinių statyba“ vadovas S. Bekampis: paruošimo lygis mūsų netenkina

Saulius Bekampis (nuotraukoje dešinėje), UAB „Raseinių statyba“ vadovas, sako, kad pagal savo darbų apimtis gali priimti dar apie 30 žmonių. Tačiau atėjusius iš mokymo įstaigų, kolegijų, profesinių mokyklų, reikia mokyti iš naujo.

„Įmonėje turime „pameistrystės“ programą, kai prie meistro „pririšam" mokinį ir bandome išsiugdyti, išmokyti. Tačiau po to būna problematiška tokį žmogų išlaikyti. Mes į jį investuojam pinigų, išmokom amato, o konkurentas, neinvestavęs pinigų, gali pasiūlyti didesnį atlyginimą“, – teigia S. Bekampis.

Be to, anot įmonės vadovo, tai nėra pati didžiausia problema. Įgavę žinių ir kompetencijų jaunuoliai išvažiuoja į užsienį. Tokia situacija susidarė, nes konkursai vyksta pagal mažiasią kainą ir verslininkai tiesiog negali pagal tokias sąmatas mokėti žmonės didesnio atlyginimo.

Tiesa, S. Bekampis nemano, kad laikas, praleistas mokymo įstaigoje, – tuščias. Pasak jo, kolegijoje ar profesinėje mokykloje jaunimas gauna bendrų teorinių žinių, kurias po to gali tobulinti pasirinktoje įmonė. Tačiau net ir tas teorinis parengimas jo netenkina.

„Gal kitiems pasisekė geriau, bet mūsų tikrai netenkina tas lygis. Turime kiekvienu atveju papildomai investuoti patys“, – teigia S. Bekampis.