Papildomus naujus biokuro katilus VŠT planuoja įrengti dviejuose įmonės valdomuose objektuose: Vilniaus antrosios elektrinės teritorijoje (Elektrinės g.) ir rajoninėje katilinėje (Ateities g.). Sprendimą dėl šių katilų įrengimo galimybės įmonė priims įvertinus jų eksploatavimo poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo tikslu VŠT artimiausiu metu ketina paskelbti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų konkursą. Preliminariais skaičiavimais, tokie vertinimai galėtų būti atlikti iki kitų metų pirmojo pusmečio pabaigos.

„Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių šilumos kainos mažėjimą – sąnaudų šilumos gamybai mažinimas, todėl siekiame išnaudoti visas galimybes užtikrinančias pigiausio kuro panaudojimą. Šiuo metu Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje šilumos gamyba iš biomasės sudaro apie 45 proc., o iš gamtinių dujų – 55 proc. Iki 2020-ųjų planuojame biokuro dalį padidinti iki 70–80 proc.“, – sako VŠT gen. direktorius Mantas Burokas. Jo teigimu, du papildomai įrengti biokuro katilai leistų 17 proc. sumažinti sąnaudas kurui ir šilumos pirkimui iš nepriklausomų gamintojų bei gerokai sumažintų gamtinių dujų įtaką šilumos kainai. Preliminariais VŠT skaičiavimais, 2020–2029 m. veikiant Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir dviem papildomiems biokuro katilams, šilumos kaina vilniečiams (be PVM) galėtų sumažėti apie 10 procentų.

Papildomus naujus biokuro katilus VŠT planuoja įrengti dviejuose įmonės valdomuose objektuose: Vilniaus antrosios elektrinės teritorijoje (Elektrinės g.) ir rajoninėje katilinėje (Ateities g.). Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybės) nuotr.

Pasak Manto Buroko, gamtinių dujų kainų augimo prognozės tik patvirtina būtinybę plėsti biokuro panaudojimą šilumos gamyboje. Be to, didindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos energijos gamyboje bendrovė prisidėtų prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymo ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
VKEKK duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 procentų.

Vilniuje tiekiamos šilumos gamybai biomasė sudaro mažiausią dalį, lyginant su kitų didžiųjų Lietuvos miestų centralizuotos šilumos tiekėjais.