Atidengimo ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Lietuva ir Suomija yra Šiaurės ir Baltijos šalių regiono dalis. Esame ne tik artimi kaimynai, bet ir partneriai, kuriuos sieja tvirti ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai. Ši skulptūra įprasmina svajojantį žmogų ir šalis, kurios siekia bendrų tikslų. Tai – Lietuvos ir Suomijos bičiulystės ir vis stiprėjančių saitų tarp mūsų žmonių simbolis“.

Šalia pietinio miesto apvažiavimo magistralės kuriamame naujame kvartale veikia pernai atidarytas pirmasis šalyje A energinio efektyvumo klasės verslo centras „Grand Office“, prekybos centras „Prisma“ ir dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „Solo city“. Naujoji skulptūra iškilo tarp greitkelio ir pastatų suformuotoje viešojoje erdvėje.

Anot ją kūrusio skulptoriaus Tado Gutausko, skulptūra simbolizuoja žmogaus ryžtą siekti nepasiekiamo ir vytis savo svajonę. „Skulptūra pagaminta iš labai gerai paruošto storo plieno, kuris vėliau nucinkuotas ir padengtas itin atspariais dažais. Ji sukurta taip, kad darniai įsilietų į asketišką skandinaviško stiliaus pastatų aplinką, – pasakojo skulptorius. – Visame pasaulyje meno ir verslo bendradarbiavimas yra labai platus ir prasmingas. Jis kuria tai, ką vadiname nematerialiosiomis, dvasinėmis vertybėmis, todėl yra labai svarbus ir turi būti skatinamas.“

Viena iš projekto iniciatorių, generalinė rėmėja – penkis dešimtmečius Lietuvoje veikianti, viena moderniausių statybos įmonių, Suomijos koncernui priklausanti statybų bendrovė „YIT Kausta“.

„Menas visuomet buvo įkvėpimo šaltinis kuriantiems, svajojantiems padaryti daugiau. Meno ir verslo bendradarbiavimas – daugybę šimtmečių veikianti varomoji jėga, tad ir šis kūrinys, tikime, įkvėps dideliems ir gražiems darbams čia dirbančius, gyvenančius, besisvečiuojančius“, – sakė Kęstutis Vanagas, „YIT Kausta“ generalinis direktorius. 

„Tikiu, kad šis puikus meninis akcentas – tai ženklas, kad į Vilnių atkeliauja daugiau suomiškos dvasios. Millžiniška skulptūra ne veltui iškilo šalia verslo centro – man atrodo, kad tai simbolizuoja rimtą, tvirtą, suomišką požiūrį į darbą, o šie aspektai yra man ypač svarbūs. Tokio simbolio atsiradimas ne tik įprasmins abiejų valstybių draugystę, tačiau ir paskatins svečius iš Suomijos aplankyti Lietuvą, Vilnių ir gerai pažinti mūsų miestą, kraštą, tradicijas ir žmones. Sveikinu kiekvieną, prisidėjusį ir palaikiusį šį projektą“, – pažymėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Skulptūra yra Suomijos vėliavos spalvų – baltos ir mėlynos. Skulptorius, drauge su Suomijos Respublikos ambasada ir Lietuvoje veikiančiomis Suomijos kapitalo verslo įmonėmis, siekė sukurti paminklą, bendrą Lietuvos ir Suomijos istorijai. Skulptūra tikimasi visuomenei priminti apie glaudų, sėkmingą jau daugiau kaip 20 metų trunkantį abiejų šalių kultūrinį, politinį ir verslo bendradarbiavimą.

Skulptūros atsiradimą parėmė visas būrys suomiško ir lietuviško kapitalo įmonių, tokių kaip „Fortum“, „Ahlstrom”, „Paroc”, „Cramo“, „Finfoam“ ir kt. 

Kūrinio „Suomis“ autorius T. Gutauskas taip pat yra skulptūros „Laisvės kelias“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui, Vienybės medžio, skirto Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejui, skulptūros Lietuvos krepšiniui, ir kt. autorius.

Vilniaus savivaldybės nuotr.