Šventosios kurortas nuo seno yra vadinamas šeimų kurortu

Uosto direkcijos užsakymu UAB „Sweco Lietuva“ specialistų, baigiančių rengti Šventosios uosto atkūrimo techninį projektą, manymu, šalia uosto galėtų atsirasti žuvų turgus, pasivaikščiojimo takai, atversiantys nuostabią Baltijos panoramą, galbūt viešbutis. „Į uostą mes pažvelgėme ne tik kaip į uosto funkcijas atliekantį objektą, bet labiau kaip į socialiai reikšmingą kurorto rekreacinę teritoriją, todėl rengiant šį projektą neapsiribojome vien uosto gilinimo ir molo statymo darbais. Mums rūpėjo pažvelgti, ką ši teritorija galėtų pasiūlyti į uostą atplaukusio laivo įgulai ar tiesiog į Šventąją automobiliu atvykusiam poilsiautojui“, – sakė UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis (nuotraukoje).

Architekto įsitikinimu, Šventoji turi ką parodyti turistams, todėl svarbu yra ne tik praplėsti laivų trasų ilgį Baltijos jūroje bei padidinti tų laivų švartavimosi vietų skaičių, bet ir pritraukti kitomis transporto priemonėmis atvykstančius poilsiautojus į Šventąją.

„Kadangi Šventosios kurortas nuo seno yra vadinamas šeimų kurortu, numatėme galimybę padaryti poilsiautojams prieigą su aikštelėmis prie pat jūros, į kurias galėtų užvažiuoti neįgaliųjų bei vaikiški vežimėliai. Yra pastebėta, jog žmonės geriau vertina tuos kurortus, kuriuose galima pasivaikščioti ne tik pirmyn atgal, bet ir apeiti teritoriją ratu, todėl buvo sugalvotas toks žiedo formos pasivaikščiojimo takas“, – sakė pašnekovas. Atstačius šiaurinį molą, jo pabaigoje būtų galima įrengti į jūrą nusileidžiančius laiptus, populiarius daugumoje šalių.

Turėtų įsijungti savivaldybė

M. Pakalnio teigimu, uosto projektas gali labai pasitarnauti pačiam miesteliui. „Uostas galėtų tapti pagrindiniu infrastruktūros objektu, o savivaldybė turėtų pasirūpinti teritorijų, esančių šalia uostelio, pritaikymu pažinimui – sutvarkyti takus, einančius per kopas ir link uosto, sutvarkyti aplinką, miškus“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, pagrindinė priemonė, padėsianti uostą plėtoti neatsiejamai nuo Šventosios miestelio, turėtų būti uosto ir centrinės gatvės sąsajos – jų pėstiesiems reikia įrengti kaip įmanoma daugiau.

„Tuomet miestelis įgautų visai kitą kokybę su pakankamai nedidelėmis investicijomis. Šiuo atveju gautųsi, kad 1+1 lygu 3, tai yra, uostas įgautų papildomą vertę dėl to, kad tvarkosi miestelis, o besitvarkydamas miestelis gautų papildomą traukos objektą – uostą su jo rekreacinėmis zonomis“, – pasakojo architektas. Šios rekreacinės zonos, anot jo, galėtų būti kuriamos pasinaudojant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Šventosios vizijai pritaria ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus įsitikinimu, uosto atkūrimo darbai turėtų būti vykdomi lygiagrečiai atkuriant ir kuriant naujas Šventosios mieste esančias viešąsias erdves ir želdynus, kurie sudarytų vientisą viešųjų erdvių sistemą Šventosios mieste. „Šių viešųjų erdvių ir želdynų formavimu Šventosios uoste turėtų būti suinteresuota Palangos miesto savivaldybė. Suformavus viešųjų erdvių karkasą ir pėsčiųjų srautų arterijas, į Šventosios kurortą būtų galima lengviau pritraukti privačias investicijas ir įgyvendinti komercinius projektus kuriant Šventosios uosto ir miesto suprastruktūrą [uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai, red. past.], – tikina jis.

Sėkmė įgyvendinant šį projektą, anot A. Vaitkaus, lydės tik tada, kai juo bus suinteresuota Palangos savivaldybė. „Labai svarbu, kad savivaldybė atliktų tai, kas gyvybiškai svarbu vystant Šventosios uostą. Būtina tinkamai parengti pėsčiųjų takus ir gatves, prie šio objekto juos sutvarkyti. Uostas turi būti traukos centru, todėl reikia organizuoti suinteresuotų verslo grupių pasitarimus dėl viešbučių, restoranų, uostelio aptarnavimo paslaugų vykdymo. Be šių sprendimų, ši statyba yra beprasmė, nes uostelis turi alsuoti gyvybe“,- įsitikinęs jis. Uosto direkcijos atstovai savo ruožtu inicijuoja direkcijos ir savivaldybės susitikimus, kuriuose bus aptarti svarbiausi projektą išjudinti padėsiantys darbai.

Pretenduos į ES paramą, nes kai kurias investicijas laiko finansiškai neatsiperkančiomis

Direkcija skaičiuoja, jog su uosto atstatymu susijusiems parengiamiesiems darbams jau išleista apie 8 mln. litų, projektinės dokumentacijos rengimui – apie 986 tūkst. litų. Preliminariai skaičiuojama, kad Šventosios uosto infrastruktūrai – molų ir krantinių statybai bei uosto gilinimui reikės apie 150-170 mln. litų. „Atsižvelgiant į tikėtinas sąlyginai mažas Uosto direkcijos pajamas iš veiklos šiame uoste įrengus infrastruktūrą, šios investicijos yra finansiškai neatsiperkančios, tačiau projekto įgyvendinimas yra prasmingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, dėl ko Uosto direkcija gali pretenduoti gauti ES paramą finansuoti šį projektą“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Jam pritaria ir UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas. „Kalbėti apie šių investicijų tiesioginį atsiperkamumą iš rinkliavų už laivų stovėjimą ar įplaukimą net neverta. Kalba eina apie socialinę naudą, kuri atsirastų sutvarkius šias teritorijas, į jas pritraukus privatų kapitalą. Jeigu į šias teritorijas pavyktų pritraukti įvairaus verslo atstovus, būtų galima kalbėti apie naujas darbo vietas, naujus traukos objektus ir per mokesčius atnešamą naudą. Atgijus miestui, jame kyla nekilnojamojo turto vertė. Čia panašiai kaip ir su kelių infrastruktūra – tiesiogiai keliai neatsiperka, bet šalis be kelių neturi jokios ateities“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Atstatyti uostą bandoma jau 400 metų

Uosto urbanistinę koncepciją pristačiusios UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas M. Pakalnis pasakoja, kad apie Šventosios uosto atkūrimą buvo kalbama jau labai seniai. Dar XVIII a. tartasi atnaujinti uostą, bet planų įgyvendinti nepavyko.

„Smetonos laikais labai nedaug trūko, kad šis uostas būtų galėjęs veikti, buvo paruoštas atkūrimo projektas, kuris pradėtas įgyvendinti, tačiau prasidėjęs karas sutrukdė įgyvendinti šiuos planus – pietinį molą pastatė, o šiaurinio nebespėjo. Tada švedai, papirkti Rygos pirklių, užvertė uostą akmenimis. Praktiškai po to jis jau nebeatsigavo“, – istorinius įvykius prisiminė architektas. Jo teigimu, kol nebus pastatytas molas, saugantis uostą nuo užnešimo, apie jokią laivybą negalima net svajoti.

Pasak architekto, pristačius uosto atstatymo koncepciją, su uosto direkcija vyko daug diskusijų dėl galimybės sumažinti kai kurias projekto sąnaudas. „Kai kurias išlaidas pavyko sumažinti, bet tai padarėme ne kokybės sąskaita ir uostas nepraras tos rekreacinės vertės, kuri buvo numatyta koncepcijoje“, – tikino pašnekovas.

Dabar rengiamą techninį projektą, kuris apima molų statybą, akvatorijos gilinimą, automobilių stovėjimo aikštelės statybą, inžinerinių tinklų sutvarkymą, vakarinės, rytinės ir šiaurinės krantinių rekonstrukcija, planuojama užbaigti ir statybą leidžiantį dokumentą gauti iki šių metų lapkričio pabaigos.