2020 lapkričio 30 d. pirmadienis, 22:13
Reklama  |  facebook

Taupymo pabaiga – pereiname į vartojimo ir skolinimosi režimą

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-09-11 17:00
Gerėjanti ekonominė padėtis ir bent jau statistiniuose grafikuose augantis vidutinis darbo užmokestis daro įtaką gyventojų įpročiams: turintys dideles pajamas lengviau švaistosi pinigais, likusieji skuba skolintis, ypač būstui, iki įsigalios atsakingo skolinimosi taisyklės (tai nutiks lapkričio 1-ąją). Iš tiesų sudėtinga rasti motyvacijos taupyti – palūkanos už indėlius pasiekė nulį, akcijų rinkų kreivės taip pat krypsta žemyn – šiuo metu tai tiesiog nepelninga. Tačiau SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė leisti pinigų, pasikliovus bandos jausmu, nepataria – nebent iš tiesų reikia kokio nors stambesnio pirkinio.
nuotrauka
Pinigai. Portalo nuotr.


„Galime sakyti, kad dabar mes išgyvename tą lūžio tašką, kai iš taupymo pereiname į vartojimo režimą, – naujausią tendenciją apibūdino J. Varanauskienė. – Tam yra įvairių priežasčių. Viena iš suprantamų to sąlygų – tai, kad didėja vidutinis darbo užmokestis. Realusis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas iš vidutinio darbo užmokesčio pokyčio atėmus infliaciją – taip pat didėja jau nuo 2013-ųjų.“

Darbo užmokestis išaugo apie 10 eurų

Šeimos finansų ekspertės teigimu, analogiškai mažėja nedarbo lygis, auga darbuotojų skaičius.

Įvairios institucijos prognozuoja, jog dėl šių priežasčių, tikėtina, vidutinis darbo užmokestis augs ir toliau. Šiuo metu jis yra 554 eurai – 10 eurų arba 1,9 proc. didesnis, nei pirmąjį metų ketvirtį. 

Tenka pripažinti, jog tikrai auga ir taip aukščiausias pajamas gaunančių specialistų uždarbis. J. Varanauskienė svarsto, jog mažiausias pajamas gaunantys uždirba šiek tiek daugiau dėl pakilusio minimalaus atlyginimo, taip pat įtakos šiam rodikliui turi į Lietuvą atėjusios stambios tarptautinės bendrovės ir kylantys tam tikros srities specialistų atlyginimai (akivaizdžiausias pavyzdys – IT sektorius).

„Kalbant apie infliaciją, šiuo metu gyvename vis tik ne infliacijos, o defliacijos aplinkoje, nors bendras kainų lygis iš tiesų ūgtelėjo 1,4 proc. Tačiau tai labiau sezoninis kitimas. Brango daržovės, – nes pernykštes pakeitė šviežios, ir apranga bei avalynė, – nes išpardavimo prekes pakeitė naujos kolekcijos. Taip pat brango degalai“, – sakė J. Varanauskienė.

Ekspertei itin įdomūs buvo liepos – rugpjūčio mėnesiai. Mat kaip tik nuo liepos nebeliko būtinybės skelbti kainas dviem valiutomis. Egzistavo didelė tikimybė, kad panaikinus litus iš etikečių kainos „susiapvalins“ į aukštesnę ir rinkodarai patrauklesnę sumą, pavyzdžiui, 4,99 euro.

Įdomu tai, jog paslaugos brango, tačiau prekės – pigo. Šie du pokyčiai atsvėrė vienas kitą ir didesnio kainų šuolio nepajutome. Paslaugos ir toliau gali brangti – prognozavo ekspertė – ypač jei augs minimalus darbo užmokestis.

„Pasakymas, jog vidutinis darbo užmokestis auga, vis tiek susilaukia prieštaringos reakcijos – gyventojams sunku tuo patikėti, jie sako: „Man tai neaugo niekas“. Pabandėme nusipiešti gyventojų pajamų struktūros piramidę. Ją sudarėme pagal socialiniu draudimu draudžiamas pajamas. Ši piramidė parodo, kad du trečdaliai pajamų gavėjų vis tik gyvena iš mažesnių pajamų nei vidutinis darbo užmokestis šiandien. Didelių pokyčių čia nematome“, – pristatydama pajamų grafinę analizę, vertino J. Varanauskienė.

Turtingieji plačiau atveria pinigines

SEB bankas savo ruožtu atlyginimų statistiką mėgina palyginti su tuo, ką sako ar galvoja patys gyventojai.

Gyventojų apklausos duomenimis, palyginus 2014-ųjų ir 2015-ųjų rugpjūčio mėnesius daugėjo atsakymų „išleidžiu viską, ką gaunu“, tačiau tik didžiausias pajamas gaunančių respondentų sektoriuje. 

„Gyventojams užduodamas klausimas: „Kaip vertinate savo finansinę padėtį?“ Tai yra – ar sutaupote, ar išleidžiate viską, ką gaunate, ar turite leisti santaupas, o gal jau net skolintis? Suskirstėme respondentus į keturias lygias grupes pagal jų gaunamų pajamų dydį ir palyginome jų atsakymus“, – sakė J. Varanauskienė.

Pirmosiose trijose gyventojų grupėse vertinant nuo praėjusių metų mažėjo respondentų, teigiančių, jog jie išleidžia visas savo uždirbamas pajamas. Tai – teigiamas pokytis, rodantis, kad žmonėms užtenka lėšų ir taupymui. Taip pat galima daryti išvadą, jog tai lėmė didėjusios pajamos.

Tačiau ketvirtojoje grupėje, kurioje yra didžiausias pajamas uždirbantys žmonės, atsakiusiųjų „išleidžiu viską, ką uždirbu“ dalis išaugo 7 proc. ir šiuo metu siekia 34 proc.

J. Varanauskienė daro išvadą, jog ši grupė arba visai nekreipia dėmesio į šiek tiek ūgtelėjusias kainas eurais, arba tiesiog atsipalaidavo ir leidžia sau daugiau.

„Tuo metu mažesnes pajamas gaunantys asmenys, jei ir pajuto nedidelį pajamų arba darbo užmokesčio augimą – jį nukreipia į taupomąją sąskaitą“, – sakė ji.

Indėliai – nebe finansinė, o savikontrolės priemonė

Ar galime prognozuoti kokias nors ateities tendencijas?

„Kalbant apie vartojimo augimą, Lietuvoje esame nustatę tamprų ryšį tarp mažmeninės prekybos apyvartos pokyčių ir žmonių atsakymo į klausimą: „Kokie yra jūsų lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties ateityje?“. Jei pagerėja žmonių vertinimai dėl šalies ekonominės ateities, kitą ketvirtį fiksuojame, kad šalies mažmeninės prekybos apyvarta auga“, – atskleidė SEB banko atstovė.

Gyventojų lūkesčiai skaičiuojant nuo pirmąjį ketvirtį dažniausiai pateikto atsakymo „nei pagerės, nei nepagerės“ vis augo ir gyventojų vertinimai vis optimistiškesni.

„Todėl galime daryti išvadą, jog nepaisant net į blogesnę pusę koreguojamų prognozių (BVP, ekonomikos augimo, – red. past.), vartojimas toliau augs. O žvelgiant į pačią artimiausią ateitį, žinoma, turėsime tą sezoninį vartojimo augimą. Vertinant namų ūkių išlaidas, daugiausia tradiciškai išleidžiama ketvirtąjį ketvirtį“, – sakė J. Varanauskienė.

Ji pridūrė, kad didesnį vartojimą vis tik labiau lemia ekonominė situacija šalyje, o ne „miražas“, kad eurais viskas kainuoja pigiau.

Dar pavasarį pasirodė straipsnių, jog indėliuose laikyti pinigų nebėra prasmės – už juos mokamos nulinės palūkanos. Vis tik gyventojams greičiausiai svarbiau ne pačios palūkanos, o savotiška savikontrolė – tokią išvadą daro J. Varanauskienė vertindama duomenis, jog ir per antrąjį šių metų ketvirtį buvo sudaryta terminuotų indėlių sutarčių už 600 mln. eurų. Tiesa, į šį dydį įskaičiuojamos ir pratęstos indėlių sutartys.

„Pagal vadovėlius tarsi būtų neracionalu dėti lėšas į terminuotą indėlį, nes iš jo lėšas sunkiau išimti. Tačiau mes manome, jog dalis žmonių tokia forma save drausmina. Jie specialiai deda pinigus į indėlį, kad juos būtų sunkiau pasiekti ir būtų mažiau nenumatytų išlaidų. Tokiu būdu jie taupo lėšas nenumatytiems atvejams. Būtent todėl, manome, kad indėliai tikrai neišnyks“, – sakė J. Varanauskienė.

Akcijos krenta, gyventojai nekreipia dėmesio

O kas šiuo metu dedasi akcijų rinkose?

Jos šiuo metu svyruoja. Ir nors Amerika ar Azija itin toli, Lietuvos namų ūkiams šiose šalyse esančių įmonių akcijos turi įtakos. 

Net jei neturite įsigiję akcijų, svyruoja investicinio gyvybės draudimo arba antros pakopos pensijų fondo portfelio vertė, kadangi šios finansinės priemonės susiję su akcijų rinkomis.

„Iš antros pakopos pensijų fondų išeiti negalima, galima nebent keisti valdytoją. Galbūt todėl gyventojai į tuos svyravimus nelabai reaguoja, nors turto vertė pensijų fonduose ir yra sumažėjusi. Bendras pensijų fondų dalyvių skaičius per antrąjį ketvirtį vis tiek augo. Jie taip pat nekeičia investavimo krypties, nors dar anksčiau mūsų atliktas tyrimas parodė, kad kas trečias pensijų fondų dalyvis apskritai nežino, į kokias finansines priemones investuoti jų pinigai“, – sakė J. Varanauskienė.

Tradiciškai finansų ekspertų patarimai šioje srityje nesikeičia: jūsų pasirinkimą, kur investuoti pensijų fonduose kaupiamas lėšas turėtų veikti ne akcijų rinkų svyravimai, tačiau iki pensijos likusių metų skaičius.

Kuo labiau artėja pensija, tuo mažiau lėšų reikėtų laikyti akcijose, verčiau rinktis saugesnes, stabilesnes obligacijas.


Vertinant investicinį gyvybės draudimą, gyventojai elgsenos taip pat nekeičia.

„Ar jie tokie racionalūs ir šaltų nervų, kad nereaguoja į turto vertės sumažėjimą? Ar tiesiog pasirašę investicinio gyvybės draudimo sutartis jas ir pamiršo? Sakyčiau, kad antrasis variantas. Vis tik sumos, kurios mokamos už gyvybės draudimą, išaugo 17 proc.“, – vertino šeimos finansų ekspertė. 

Ji nuramino, jog, SEB grupės specialistų duomenimis, ši nuosmukio banga yra laikinas reiškinys, o ne ilgalaikė tendencija.

Būtent todėl kokie nors skuboti, išgąsčio lemti veiksmai gali būti tiesiog nuostolingi.

Skolinimosi karštinė, arba Kuo tokios baisios atsakingo skolinimosi taisyklės?

„Tikimybė kiek nors sutaupyti, nuo metų pradžios mažėja. Euras jau nebegąsdina. Tuo metu pažvelgus į pirkinius, labai gražiai matome, jog kai mažėja tikimybė sutaupyti, didėja tikimybė daugiau išleisti stambiems pirkiniams“, – vertino J. Varanauskienė.

Nors atlyginimai, sakoma, auga, uždirbamų lėšų ne visuomet užtenka šiems planuojamiems stambiems pirkiniams, ypač, jei kalbame apie būstą. J. Varanauskienė pripažįsta, jog šiuo metu stebime retą situaciją, kai auga apskritai visų rūšių paskolų portfeliai.

„Jei kalbėtume apie būsto paskolas, reikia pripažinti, jog gali turėti įtakos tai, kad artėja atsakingo skolinimosi nuostatų įsigaliojimas. Kitaip tariant gyventojai, kurie ketino skolintis iki metų pabaigos, greičiausiai suskubs tai padaryti iki lapkričio. Kita vertus, tai jau antra atsakingo skolinimosi taisyklių redakciją – pirmąją turėjome 2011-aisiais metais ir grafike matyti, jog tais metais taip pat turėjome paskolų portfelio ūgtelėjimą“, – sakė SEB banko ekspertė.


Užtat SEB banko atstovai prognozuoja, jog gruodį ir galbūt netgi 2016-ųjų pradžioje besiskolinančiųjų sumažės.

„Kodėl žmonės skolinasi? Jie nori pasigerinti tą savo gyvenimą šiandien ir tikisi, jog gali tą paskolą grąžinti ir jų pajamos liks tokios pat arba dar didesnės, nei yra šiandien“, – sakė J. Varanauskienė.

Kam skolinsis vartojimo kreditus imantys žmonės?
Paskolas imantys gyventojai teigė, jog planuoja imti paskolą būsto remontui, automobiliui įsigyti, mažiausia dalis – įsigyti kitą nekilnojamą turtą arba įsigyti ilgalaikių vartojimo prekių.

„Ilgalaikio vartojimo prekės kainuoja mažiau, nei automobilis, taigi vertinant vartojimo paskolas darau išvadą, jog apskritai atsirado daugiau drąsos imti paskolas, žmonės palankiau žiūri į skolinimąsi. Tačiau nereikia gąsdintis dėl kokio nors burbulo ar nepakeliamos paskolų naštos“, – svarstė J. Varanauskienė.

Leisti ar taupyti – štai kur klausimas

Kalbant apie būsto paskolas gali būti, jog išduodamų paskolų portfelis dar augs iki lapkričio pirmosios dienos, vėliau išduodamų paskolų skaičius gali kristi. Tačiau pajamų augimas ir toliau prognozuojamas.

„Šiuo metu laikyti pinigų daugiau, nei jų reikia pasilikti nenumatytiems atvejams (finansų ekspertai tam rekomenduoja turėti 3–6 mėnesių pragyvenimo išlaidų dydžio santaupas) nėra racionalu, tačiau tai ne priežastis juos išleisti dalykams, kurių tau iš tiesų nereikia“, – perspėjo SEB ekspertė.

J. Varanauskienė taip pat nepataria šiuo metu pradėti investuoti į akcijų rinkas – tai tiesiog kainuos nervų, jos stipriai svyruoja.

„Ar galima sau leisti išleisti pinigų daugiau, užuot juos taupius? Na... Mano nuomone, leisti pinigus ne tada ir ne todėl, kad yra mažos palūkanos, o tada, kai man reikia ką nors už juos įsigyti. Didesnes pajamas gaunantys žmonės šiuo metu savęs neskriaus. Ir tai jiems nebus pražūtinga – nereikia ruoštis kokiai nors negerovei. Lengva ranka leisti pinigus gali tie, kurie yra visiškai užtikrinti dėl savo ateities“, – sakė J. Varanauskienė.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-11-30 11:26
Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į antstolį dėl bendrovei „Panevėžio melioracija“ už kartelinį susitarimą skirtos 209 800 Eur baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo į valstybės biudžetą.
nuotrauka
2020-11-30 10:11
Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant aplinkosaugos problemoms, aktualesnis tampa ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Lietuvoje kasmet parengiama po kelis šimtus išvadų įmonėms dėl tokio vertinimo būtinumo. Neretai įsivaizduojama, kad šis procesas svarbus tik atsakingoms institucijoms ir į jas b...
nuotrauka
2020-11-30 09:51
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 6 procentiniais punktais ir sudarė minus 8 proc.
nuotrauka
2020-11-30 08:23
Energetikos ministerija primena, kad gyventojai, šių metų sausio mėn. teikę paraiškas ir gavę finansavimą saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti dar turi laiko užbaigti darbus ir gauti finansavimą. Dokumentus apie atliktus darbus jie turi pateikti iki 2020 m. gruodžio 3...
nuotrauka
2020-11-30 08:11
Viena ryškiausių Kauno erdvių – Rotušės aikštė – po kelerių metų pakeis savo senąjį rūbą, tačiau išsaugos jai būdingą istorinio laikmečio dvasią ir autentiškus architektūrinius elementus.
nuotrauka
2020-11-27 15:27
Aplinkos ministerija skyrė beveik 1 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšų gyventojų būstams prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
nuotrauka
2020-11-27 12:51
Nuo kitų metų sausio 1 d. visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++.
nuotrauka
2020-11-27 11:34
Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonių grupė „Resolution Holdings“, valdanti NT konsultacijų, vertinimo bei turto valdymo bendroves Baltijos šalyse, veikiančias po „Newsec“ prekės ženklu, atskiria veiklas ir praneša apie naujai steigiamą holdingą „Newsec PAM Baltics“. Šis holdingas apims turto val...
nuotrauka
2020-11-27 09:43
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo 0,4 proc. statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas ir 0,1 proc. vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio sumažėjimas, praneša Statistikos departamentas.
nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-26 10:50
Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai.
nuotrauka
2020-11-26 08:22
Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija baigė derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, pernai tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore.
nuotrauka
2020-11-25 11:51
Sodininkų bendrijų teritorijose esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius gali statytis tik sodininkų bendrijų nariai. Tokiems statiniams statyti turi būti gautas sutikimas iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).
nuotrauka
2020-11-25 11:38
Trakų aplinkosaugininkams atlikus ūkinę veiklą vykdančios įmonės, kurios pavadinimas neatskleidžiamas, neplaninį patikrinimą, nustatyta neteisėtai kaupiamų ir laikomų statybinių atliekų. Aptikta ir pavojingų atliekų. Įmonė šiuos pažeidimus pagal privalomąjį nurodymą turės susitvarkyti iki gruodžio 1...
nuotrauka
2020-11-25 09:32
Tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“ tarpininkavo parduodant 18 tūkst. kv. m ploto logistikos centrą, priklausiusį Norvegijos bendrovei „BCP Logistics Property III“. Objektą už beveik 10 mln. Eur įsigijo dabartinis nuomininkas UAB „Vingės Terminalas“.
nuotrauka
2020-11-24 16:33
Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, susijusią su galimomis korupcinėmis nusikalstamomis veikomis UAB „Raseinių vandenys“. Prieš teismą stos buvęs savivaldybės bendrovės vadovas S. B., šiuo metu bendrovėje tebedirbantis nuotekų tvarkymo inžinier...
nuotrauka
2020-11-24 11:13
Mažeikių rajone tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ plėtojamas vėjo elektrinių parkas jau turi už projekto statybą ir priežiūrą atsakingą partnerį – bendrovę Nordex Energy SE & Co. KG.
nuotrauka
2020-11-24 10:33
2020 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį. Palyginti su 2019 m. atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc.,...
nuotrauka
2020-11-23 09:04
Vilniaus stoties rajone toliau ruošiamasi dideliems pokyčiams. Geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos projektą „Vilnius Connect“ inicijavę „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) planuoja atnaujinti geležinkelio stoties pastatą ir kurti naują mobilumo centrą.
nuotrauka
2020-11-23 08:42
Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įgyvendinimui. Šis įstatymas tiesiogiai palies ne tik tuos, kuriems tenka pareiga užtikrinti jo įgyvendinimą – savivaldybės administraciją, miesto Tarybą, bet ir nekilnojamoj...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.