Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pranešė, kad byloje ginčas kilo dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų – priimtų atitinkamų aktų, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir pripažįstant pastatus tinkamais naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Poilsio namai „Ąžuolynas“ prašė priteisti jam solidariai iš minėtų atsakovų 305 570,65 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, LVAT nesutiko su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo reikalavimams, kildinamiems iš prieplaukos namelio bei žuvų restorano netekimo, taip pat dėl restorano griovimo išlaidų senaties terminas nėra taikytinas. Priešingai, pasak LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos, ieškinio senaties terminas nurodytiems reikalavimams buvo praleistas, o jo pasibaigimas yra pagrindas atmesti šiuos reikalavimus. 

LVAT atkreipė dėmesį į tai, kad „nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog byloje nustatyti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Pasak LVAT, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo prašoma priteisti žala, kilusi dėl jachtininkų viešbučių netekimo, yra konkreti, tikra ir įrodyta.“

Išplėstinės LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, tarp pareiškėjo nurodytos žalos dėl jachtininkų viešbučių netekimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų taip pat neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad šiuo aspektu nustatytos visos būtinosios valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų turtinės žalos, siejamos su jachtininkų viešbučiais, atlyginimą. Tačiau LVAT taip pat pabrėžė, kad žemesnės pakopos teismas neteisingai apskaičiavo žalos dydį: pagal 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį 50 000 Lt (14 481 Eur) suma buvo įvertinti ne tik nebaigti statyti jachtininkų viešbučiai, bet ir nebaigtas statyti žuvų restoranas, todėl, pasak teismo, į šią aplinkybę būtina atsižvelgti apskaičiuojant pareiškėjui priteistiną žalos dydį.

Byloje atsakovai apeliaciniuose skunduose kėlė jų civilinės atsakomybės mažinimo klausimą tuo pagrindu, kad iš dalies pats pareiškėjas kaltas dėl šios žalos atsiradimo, nes dalyvaudamas detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procese nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tačiau, išplėstinės LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovų nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos mažinti jų civilinę atsakomybę.