Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti iš atsakovės, atlikusios statybų darbus, 16 164,89 Eur nuostolių atlyginimą, 1884,96 Eur delspiniginius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog su atsakove sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 7 000 Eur atlikti įvairius statybos rangos darbus ieškovo ir jo sutuoktinės įsigytame šeimos būste. Ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartą sumą, tačiau rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, nustatyti paslėpti ir vizualiai nematomi defektai.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 9698,93 Eur nuostolių atlyginimo, 1764,00 Eur delspinigių ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, jog šalių sudaryta rangos sutartis yra vartojimo rangos sutartis, o ieškovas yra vartotojas. Atsakovė (juridinis asmuo) vykdė įsipareigojimus, nepaisydama pradinio rangovo su trūkumais atliktų darbų, nors turėjo teisę atsisakyti sutarties arba nurodyti didesnę atliekamų darbų kainą. Kadangi pradinis rangovas tinkamai kotedžo dalies neįrengė, atsakovė turėjo suprasti, jog tai gali turėti neigiamos įtakos tolesnių jos atliekamų darbų tinkamumui, ir norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti ieškovą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė ieškinį atmesti, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino ieškovui iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimą iki 6 431,79 Eur, o priteistą delspinigių sumą – iki 500 Eur. Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog būtent darbus atlikusiai atsakovei (rangovei) įstatyme yra nustatyta pareiga nedelsiant įspėti ieškovą (užsakovą) apie grėsmę atliekamo darbo kokybei bei tinkamumui.

Nepriklausomai nuo to, koks yra anksčiau atliktų darbų rezultatas, užsakovas, sudarydamas naują rangos sutartį, kuria numatyta užbaigti statybos darbus objekte, paprastai siekia, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų įprastus ir normatyviniuose statybų dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad užsakovas (ieškovas) sutiko, kad galutinis rangovo (atsakovės) darbų rezultatas būtų nekokybiškas. Teismo nutartyje pažymėta, kad atsakovė, matydama, jog negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo arba atsisakyti atlikti darbus, arba aiškiai ir konkrečiai susitarti, už kokius galutinio darbų rezultato trūkumus ji neatsako.

Apygardos teismas, kaip rašoma pranešime, atmetė atsakovės argumentus, kad nuostolių atlyginimo ieškovas galės reikalauti tik tuomet, kai defektų šalinimo darbai bus realiai atlikti, o ne pagal teorinę sąmatą, kurios galbūt niekada neįgyvendins, ir pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti ir reikalavimai juos pašalinti pareikšti per garantinį terminą. Tai, kad ieškovas reguliariai lankėsi ginčo objekte ir turėjo galimybę stebėti darbus, nereiškia, kad ieškovas matė darbų trūkumus.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.