2019 birželio 25 d. antradienis, 15:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Tinka ne tik krosniai kūrenti – sparčiai populiarėja ekologiška tekstilė iš durpių pluošto

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-04-10 08:16
Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti naudojama kojinėms, megztukams ar net gaisrininkų aprangai gaminti.
nuotrauka
Durpių verpalo optinis išilginis vaizdas. Linos Čepukonės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Lietuvos mokslininkams durpių panaudojimas tekstilės pramonėje – seniai nebe naujiena. Durpių pluošto potencialą įžvelgia ir verslo žmonės. Tačiau šių gaminių įprastoje parduotuvėje kol kas nerastume. Lietuvoje pagaminta produkcija kol kas iškeliauja tik į užsienio rinkas.

Kokybiška tekstilė – iš beverčių atliekų?

„Šis pluoštas išgaunamas iš durpių kasybos pramonės šalutinio produkto – paviršinio sluoksnio“, – paaiškina tekstilės specialistė, technologijos mokslų daktarė Lina Čepukonė, Kauno technologijos universitete (KTU), apsigynusi Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertaciją apie mezginių iš durpių pluošto kūrimą ir jų savybių tyrimą. Darbui vadovavo KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorė Daiva Mikučionienė.

Lina Čepukonė. Justinos Šuminaitės nuotr.

Lietuvoje durpynai sudaro arti 10 proc. šalies ploto. Kasmet iškasami didžiuliai kiekiai durpių, naudojamų kurui, žemdirbystei ir kitoms reikmėms. Įprastai šiems produktams naudojami tik giluminiai durpynų sluoksniai, o paviršinis sluoksnis yra šios pramonės šakos atliekos.

„Paviršinę sluoksnio dalį sudaro vegetacinį ciklą baigusių ir iš dalies degradavusių švylių stiebai, paveikti specifinių pelkėtos vietovės aplinkos sąlygų“, – paaiškina tekstilės ekspertė.

Kupstiniai švyliai (lot. Eriophorum vaginatum) yra viksvinės žolės, kurios lengviausiai atpažįstamos iš stiebo viršūnėje esančio pūkuoto vaisyno. Švyliai gerai auga šlapioje žemėje arba iki 5 cm gylio vandenyje, atsparūs ledui ir žiemos šalčiui.

Anot tyrėjos, durpių pluošto tekstilė yra visiškai ekologiška, nes verpalų ar tekstilės medžiagų gamybos procesui nereikia jokių cheminių priedų. Durpėms būdingas natūralus gyvavimo ciklas, jos praguli šimtus ar tūkstančius metų pelkių gelmėse. Iš jų išgaunamas naujasis pluoštas yra būtent ta žaliava, kuri puikiai tinkama tekstilei. Užtenka tiesiog mechaniškai apdoroti pluoštą.

L. Čepukonė pabrėžia, kad mokslas aplinkai palankesnių gamybos būdų ieško ne veltui – tekstilės pramonė yra viena iš aplinkai kenksmingiausių ir didelius atliekų kiekius gamybos grandinėje kaupianti pramonės šaka.

„Siekiant išsaugoti aplinką ir sumažinti atliekų kiekius, pasaulyje auga natūralių, tvarių pluoštų naudojimo apimtys bei nuolat kuriamos naujos technologijos“, – pastebi ji. 2016 m. duomenimis, bendra pasaulinė natūralių pluoštų gamyba siekė nuo 35 iki 40 mln. tonų per metus. 

Lenkia įprastą medvilnę

Kaip pasakoja L. Čepukonė, durpių pluoštas gali būti naudojamas įvairios paskirties gaminiams. Jis ypač tinka kasdienio vartojimo aprangai – megztiniams, kojinėms, nes pasižymi puikiomis higieninėmis bei dėvėjimo savybėmis.

Mezginys iš durpių pluošto (Linos Čepukonės nuotr.)

Anot jos, mokslinius tyrimai patvirtino, kad siūlai su durpių pluoštu gali būti sėkmingai naudojami mezginiams projektuoti: „Tokie mezginiai pasižymi geresnėmis šilumos ir degumo savybėmis nei, pavyzdžiui, medvilnės mezginiai, o tai labai svarbu funkcinės paskirties gaminiams“.

Nustatytas itin didelis durpių pluošto privalumas, kuris atveria horizontus funkcinės aprangos gamintojams – mezginio su durpių pluoštu pradegimo trukmė yra maždaug 30 proc. ilgesnė negu medvilninio mezginio.
Taip pat durpių pluošto verpalai gali būti pagaminami maišant durpių pluoštą su vilnos ar medvilnės pluoštais. Tokiuose mišiniuose išlieka durpių pluošto savybės arba papildomai pagerinamos pluoštų, su kuriais maišoma verpimo procese, savybės.

Pasirodo, europiečiai durpių pluoštą mezginiams ir audiniams bandė panaudoti jau prieš kelis šimtmečius. Vidurio Europoje durpių pluoštas, kaip tekstilinė žaliava, atrastas jau XIX amžiuje.

1890 m. G. H. Beraudas buvo pirmasis Londone, kuris užpatentavo durpių verpalų gamybą, skirtą tekstilės pramonei. Jo išrastu būdu pluoštas verdamas šarminiame tirpale esant aukštam slėgiui, po to skalaujamas vandenyje, kol gaunama kieta ir trapi durpinė vata. 

Austrijos įmonė „Karl A. Zschomer ir Co“ šį metodą naudojo skrybėlėms, kilimams, užuolaidoms ir dangoms, dekoratyvinėms medžiagoms ir plytelėms gaminti.

1898 m. Diuseldorfo (Vokietija) audinių fabrike buvo atliktas tolimesnis durpės pluošto apdorojimas šarmais ir rūgštimi, siekiant pluoštą suminkštinti, padaryti jį lankstesnį.

Gamina Lietuvoje, bet parduoda užsienyje

Anot tekstilės specialistės, plačiausiai durpių pluošto gamyba vystoma Skandinavijos šalyse, o didžiausia produktų iš durpių pluošto gamintoja laikoma Suomija. Joje durpynai dengia beveik 30 proc. šios šalies teritorijos. Švedijoje durpynų teritorija siekia 66 000 kv. km.

L. Čepukonė patikslina – net ir tokiose durpingose valstybėse durpių pluošto gaminiai dar nėra masiškai užkariavę rinkos. „Sakyčiau, šio pluošto gamybos apimtys dar nėra didelės, kol kas tai labiau naujiena“, – teigia ji, pridurdama, kad galima įsigyti įvairiausių gaminių iš durpių pluošto – nuo namų tekstilės iki viršutinių drabužių.
Užsienyje pirkėjus randa ir visa Lietuvoje pagaminta aukštos kokybės produkcija su durpių pluoštu. Pavyzdžiui, šiltas kojines su durpių pluoštu gaminanti Lietuvos mezgimo įmonė „Vegateksa“ 100 proc. tokių gaminių eksportuoja į Skandinavijos šalis.

„Taip yra dėl to, kad Lietuvos rinka yra labai maža, perkamoji galia nedidelė. Tiesiog parduoti gaminius didžiuosiuose prekybos tinkluose įmonėms dažniausiai neapsimoka. Todėl išskirtinės kokybės ir funkcionalumo lietuviški tekstilės gaminiai parduodami Vakarų Europos ar kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse“, – teigia ji.

L. Čepukonė patikslina – žaliavos mezginiams Lietuvoje negaminamos, jos atsivežamos iš svetur. „Lietuvoje durpių pluoštas kol kas nėra išgaunamas dėl technologijos brangumo ir verpimo įrangos nebuvimo, – įvardina trukdžius tekstilininkė. – Tačiau susidomėjimas šiuo pluoštu auga“.

Ji Lietuvos lyderystę ateityje įžvelgia plėtojant mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamas durpių pluoštas, audiniai ir mezginiai, įvairios jų mechaninės ar fizikinės savybės.

„Stiprus mokslinis pasiruošimas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei bendradarbiavimas su kitomis šalimis puikiai atveria galimybes dar plačiau garsinti Lietuvą“, – apibendrina tyrėja. 

„O Lietuvos tekstilės įmonės, turinčios modernią įrangą ir puikių specialistų, bendradarbiaudamos su tekstilės inžinerijos srities mokslininkais, pajėgios kurti ir gaminti konkurencingus tekstilės gaminius su durpių pluoštu“, – priduria ji.

Tekstilės specialistė įsitikinusi – naujiems pluoštams skinantis kelią rinkoje reikia laiko. „Mano nuomone, durpių pluošto gavybos ir siūlų su jais gamybos lyderėmis kol kas tikrai išliks Skandinavijos šalys, kadangi čia sutelkti didžiausi durpynų su paviršiniu švylių sluoksniu plotai“, – prognozuoja specialistė. 

Žymės  Karjerai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-06-25 12:54
Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė UAB „Archstudija“ iniciatyvai Panevėžio rajone statyti vėjo elektrines penkiose seniūnijose – Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio. Jėgainių parkas iš viso apimtų 5 700 ha teritoriją. Galimas maksimalus vėjo elektrinių aukštis, įskaitant spar...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-25 12:13
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė sutartį su UAB „Aukstata“ vadovu Vitu Stulge dėl Šiaulių centrinio parko rekonstrukcijos. Centrinis parkas užima 13,6 ha teritoriją. Pirmojo etapo metu numatyta atlikti darbų už 2,34 mln. eurų. Bus atnaujinti parko tak...
nuotrauka
2019-06-19 15:32
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė t...
nuotrauka
2019-06-19 11:55
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal jos skelbtą kvietimą teikti paraiškas paramai gauti saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti gavo 7112 prašymų. Juos gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.
nuotrauka
2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, s...
nuotrauka
2019-06-14 10:11
Birželio 15 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė vėjo diena. Tai diena, skirta pristatyti ir susipažinti su vėjo energetika, jos indėliu į „žalios“ elektros energijos gamybą ir galimybes toliau prisidėti kuriant švaresnę mus visus supančią aplinką. Svarbiausiais faktais apie vėjo energetiką ir jos plėtr...
nuotrauka
2019-06-13 12:43
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija – itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.
nuotrauka
2019-06-12 12:35
Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiška jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. Paraiškas gyventojai teikė...
nuotrauka
2019-06-12 09:58
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui tobulinti Želdynų įstatymą, siekiant suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižv...
nuotrauka
2019-06-11 11:10
„Volkswagen“ tikisi greito e-mobilumo proveržio ir dvigubina savo investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Grupė Europoje iki 2025 m. įrengs iš viso 36 000 stotelių, o 11 000 iš jų bus „Volkswagen“ – stotelės bus įrengtos šalia gamintojo gamyklų ir atstovybių visuose didžiuosiuose miestuose. Iš viso ...
nuotrauka
2019-06-07 13:24
Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Eur...
nuotrauka
2019-06-06 11:55
Lietuvoje praeitais metais startavo viena iš „Barking“, estų startuolio, paslaugų – parkavimo vietų dalijimosi platforma. Šiuo metu Vilniuje jau yra šiek tiek daugiau nei 500 parkavimo vietų, prieinamų vairuotojams. Šiais metais planuojama plėtra į Kauną.
nuotrauka
2019-06-06 10:29
Palangos Birutės parko paplūdimyje šią vasarą ir vėl plevėsuoja Mėlynoji vėliava, liudijanti, kad paplūdimys atitinka aukščiausius aplinkosaugos kokybės reikalavimus. Mėlynoji vėliava Palangai įteikta savaitgalį vykusio Kurorto šventės atidarymo renginio metu.
nuotrauka
2019-05-27 13:25
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse rinkos priežiūros institucijos tikrins, ar oro kondicionieriai ir ventiliatoriai, vietiniai patalpų šildytuvai ir apšvietimo gaminiai atitinka jiems keliamus ekologinius ir energinio ženklinimo teisinius reikalavimus.
nuotrauka
2019-05-23 14:32
Po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
nuotrauka
2019-05-20 11:04
32 mln. eurų. Tiek pagal dvi sutartis skirta lėšų Lietuvos žmonėms, norintiems gyventi švariau, sveikiau ir taupiau.
nuotrauka
2019-05-17 10:52
Artėjant gegužės 24-ajai – Tarptautinei kaimynų dienai, prie Susisiekimo ministerijos socialinės akcijos „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ jungiasi Lietuvos miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos.
nuotrauka
2019-05-13 08:37
Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų pritaria tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje, skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Įgyvendinant naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir rudenį pradėjus vykdyti aukcionus ats...
nuotrauka
2019-05-09 10:46
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuo...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...