2020 gegužės 28 d. ketvirtadienis, 4:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Tinka ne tik krosniai kūrenti – sparčiai populiarėja ekologiška tekstilė iš durpių pluošto

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-04-10 08:16
Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti naudojama kojinėms, megztukams ar net gaisrininkų aprangai gaminti.
nuotrauka
Durpių verpalo optinis išilginis vaizdas. Linos Čepukonės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Lietuvos mokslininkams durpių panaudojimas tekstilės pramonėje – seniai nebe naujiena. Durpių pluošto potencialą įžvelgia ir verslo žmonės. Tačiau šių gaminių įprastoje parduotuvėje kol kas nerastume. Lietuvoje pagaminta produkcija kol kas iškeliauja tik į užsienio rinkas.

Kokybiška tekstilė – iš beverčių atliekų?

„Šis pluoštas išgaunamas iš durpių kasybos pramonės šalutinio produkto – paviršinio sluoksnio“, – paaiškina tekstilės specialistė, technologijos mokslų daktarė Lina Čepukonė, Kauno technologijos universitete (KTU), apsigynusi Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertaciją apie mezginių iš durpių pluošto kūrimą ir jų savybių tyrimą. Darbui vadovavo KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorė Daiva Mikučionienė.

Lina Čepukonė. Justinos Šuminaitės nuotr.

Lietuvoje durpynai sudaro arti 10 proc. šalies ploto. Kasmet iškasami didžiuliai kiekiai durpių, naudojamų kurui, žemdirbystei ir kitoms reikmėms. Įprastai šiems produktams naudojami tik giluminiai durpynų sluoksniai, o paviršinis sluoksnis yra šios pramonės šakos atliekos.

„Paviršinę sluoksnio dalį sudaro vegetacinį ciklą baigusių ir iš dalies degradavusių švylių stiebai, paveikti specifinių pelkėtos vietovės aplinkos sąlygų“, – paaiškina tekstilės ekspertė.

Kupstiniai švyliai (lot. Eriophorum vaginatum) yra viksvinės žolės, kurios lengviausiai atpažįstamos iš stiebo viršūnėje esančio pūkuoto vaisyno. Švyliai gerai auga šlapioje žemėje arba iki 5 cm gylio vandenyje, atsparūs ledui ir žiemos šalčiui.

Anot tyrėjos, durpių pluošto tekstilė yra visiškai ekologiška, nes verpalų ar tekstilės medžiagų gamybos procesui nereikia jokių cheminių priedų. Durpėms būdingas natūralus gyvavimo ciklas, jos praguli šimtus ar tūkstančius metų pelkių gelmėse. Iš jų išgaunamas naujasis pluoštas yra būtent ta žaliava, kuri puikiai tinkama tekstilei. Užtenka tiesiog mechaniškai apdoroti pluoštą.

L. Čepukonė pabrėžia, kad mokslas aplinkai palankesnių gamybos būdų ieško ne veltui – tekstilės pramonė yra viena iš aplinkai kenksmingiausių ir didelius atliekų kiekius gamybos grandinėje kaupianti pramonės šaka.

„Siekiant išsaugoti aplinką ir sumažinti atliekų kiekius, pasaulyje auga natūralių, tvarių pluoštų naudojimo apimtys bei nuolat kuriamos naujos technologijos“, – pastebi ji. 2016 m. duomenimis, bendra pasaulinė natūralių pluoštų gamyba siekė nuo 35 iki 40 mln. tonų per metus. 

Lenkia įprastą medvilnę

Kaip pasakoja L. Čepukonė, durpių pluoštas gali būti naudojamas įvairios paskirties gaminiams. Jis ypač tinka kasdienio vartojimo aprangai – megztiniams, kojinėms, nes pasižymi puikiomis higieninėmis bei dėvėjimo savybėmis.

Mezginys iš durpių pluošto (Linos Čepukonės nuotr.)

Anot jos, mokslinius tyrimai patvirtino, kad siūlai su durpių pluoštu gali būti sėkmingai naudojami mezginiams projektuoti: „Tokie mezginiai pasižymi geresnėmis šilumos ir degumo savybėmis nei, pavyzdžiui, medvilnės mezginiai, o tai labai svarbu funkcinės paskirties gaminiams“.

Nustatytas itin didelis durpių pluošto privalumas, kuris atveria horizontus funkcinės aprangos gamintojams – mezginio su durpių pluoštu pradegimo trukmė yra maždaug 30 proc. ilgesnė negu medvilninio mezginio.
Taip pat durpių pluošto verpalai gali būti pagaminami maišant durpių pluoštą su vilnos ar medvilnės pluoštais. Tokiuose mišiniuose išlieka durpių pluošto savybės arba papildomai pagerinamos pluoštų, su kuriais maišoma verpimo procese, savybės.

Pasirodo, europiečiai durpių pluoštą mezginiams ir audiniams bandė panaudoti jau prieš kelis šimtmečius. Vidurio Europoje durpių pluoštas, kaip tekstilinė žaliava, atrastas jau XIX amžiuje.

1890 m. G. H. Beraudas buvo pirmasis Londone, kuris užpatentavo durpių verpalų gamybą, skirtą tekstilės pramonei. Jo išrastu būdu pluoštas verdamas šarminiame tirpale esant aukštam slėgiui, po to skalaujamas vandenyje, kol gaunama kieta ir trapi durpinė vata. 

Austrijos įmonė „Karl A. Zschomer ir Co“ šį metodą naudojo skrybėlėms, kilimams, užuolaidoms ir dangoms, dekoratyvinėms medžiagoms ir plytelėms gaminti.

1898 m. Diuseldorfo (Vokietija) audinių fabrike buvo atliktas tolimesnis durpės pluošto apdorojimas šarmais ir rūgštimi, siekiant pluoštą suminkštinti, padaryti jį lankstesnį.

Gamina Lietuvoje, bet parduoda užsienyje

Anot tekstilės specialistės, plačiausiai durpių pluošto gamyba vystoma Skandinavijos šalyse, o didžiausia produktų iš durpių pluošto gamintoja laikoma Suomija. Joje durpynai dengia beveik 30 proc. šios šalies teritorijos. Švedijoje durpynų teritorija siekia 66 000 kv. km.

L. Čepukonė patikslina – net ir tokiose durpingose valstybėse durpių pluošto gaminiai dar nėra masiškai užkariavę rinkos. „Sakyčiau, šio pluošto gamybos apimtys dar nėra didelės, kol kas tai labiau naujiena“, – teigia ji, pridurdama, kad galima įsigyti įvairiausių gaminių iš durpių pluošto – nuo namų tekstilės iki viršutinių drabužių.
Užsienyje pirkėjus randa ir visa Lietuvoje pagaminta aukštos kokybės produkcija su durpių pluoštu. Pavyzdžiui, šiltas kojines su durpių pluoštu gaminanti Lietuvos mezgimo įmonė „Vegateksa“ 100 proc. tokių gaminių eksportuoja į Skandinavijos šalis.

„Taip yra dėl to, kad Lietuvos rinka yra labai maža, perkamoji galia nedidelė. Tiesiog parduoti gaminius didžiuosiuose prekybos tinkluose įmonėms dažniausiai neapsimoka. Todėl išskirtinės kokybės ir funkcionalumo lietuviški tekstilės gaminiai parduodami Vakarų Europos ar kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse“, – teigia ji.

L. Čepukonė patikslina – žaliavos mezginiams Lietuvoje negaminamos, jos atsivežamos iš svetur. „Lietuvoje durpių pluoštas kol kas nėra išgaunamas dėl technologijos brangumo ir verpimo įrangos nebuvimo, – įvardina trukdžius tekstilininkė. – Tačiau susidomėjimas šiuo pluoštu auga“.

Ji Lietuvos lyderystę ateityje įžvelgia plėtojant mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamas durpių pluoštas, audiniai ir mezginiai, įvairios jų mechaninės ar fizikinės savybės.

„Stiprus mokslinis pasiruošimas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei bendradarbiavimas su kitomis šalimis puikiai atveria galimybes dar plačiau garsinti Lietuvą“, – apibendrina tyrėja. 

„O Lietuvos tekstilės įmonės, turinčios modernią įrangą ir puikių specialistų, bendradarbiaudamos su tekstilės inžinerijos srities mokslininkais, pajėgios kurti ir gaminti konkurencingus tekstilės gaminius su durpių pluoštu“, – priduria ji.

Tekstilės specialistė įsitikinusi – naujiems pluoštams skinantis kelią rinkoje reikia laiko. „Mano nuomone, durpių pluošto gavybos ir siūlų su jais gamybos lyderėmis kol kas tikrai išliks Skandinavijos šalys, kadangi čia sutelkti didžiausi durpynų su paviršiniu švylių sluoksniu plotai“, – prognozuoja specialistė. 

Žymės  Karjerai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-03-02 09:56
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
nuotrauka
2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosau...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-21 11:24
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai ...
nuotrauka
2020-02-18 15:49
Vasario 18 d., antradienį, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) šiluma paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. Planuojama, kad KKJ vasario mėnesį Kaunui patieks 22600 MWh šiluminės energijos. Tai turėtų sudaryti apie 12% Kauno miesto vasari...
nuotrauka
2020-02-13 10:58
Per praėjusius metus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė papildyta informacija dar apie 40 potencialių šios taršos židinių visoje šalyje ir dabar joje iš viso yra sukaupta duomenų apie 12,5 tūkst. tokių židinių.
nuotrauka
2020-02-13 10:38
Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...