2019 gegužės 21 d. antradienis, 18:05
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Tyrimas atskleidė, kad pastato amžius turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei gerovei  2

Marius URBONAS, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas      2014-04-24 20:46
Europos gyventojai, tarp jų Lietuvos, pastatuose praleidžia iki 90 proc. savo laiko. Pastatuose sveikatai gali kenkti panaudotos nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė, patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingosios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas ir pan.
nuotrauka
www.nvspl.lt iliustr.


Be to, miestuose iki 60 proc. oro taršą skleidžia automobiliai, ši tarša pro pravirus langus, orlaides, kitas ventiliacines angas patenka į namų vidų ir kenkia sveikatai.

2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau − NVSPL) specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą, kuris buvo vykdomas anketinės apklausos ir laboratorinių tyrimų metodais. Šio tyrimo metu buvo aplankyta 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004, analizei panaudota 2900 anketų (www.nvspl.lt rubrika „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių vertinimas ir valdymas. Sveikatai palankios aplinkos vertinimo ir būsto kokybės tyrimų ataskaitos: Būsto kokybės tyrimo ataskaita“.

Tyrimo metu buvo nustatytos ir išanalizuotos pagrindinės būsto problemos, susijusios su patalpų oro kokybe, triukšmu, pelėsių augimu ir kitais veiksniais.

Pateikiame dešimt pagrindinių tyrimo išvadų, kuriomis galima būtų pasinaudoti tiek priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo (senos statybos, renovuoto ar naujo), tiek dėl renovavimo, tiek dėl renovacijos proceso griežtesnės kontrolės:

1. Ar patekinti gyventojai savo būstu? Daugumą gyventojų jų būstas tenkina (66,33 proc.). 42,34 proc. naujos statybos, 42,28 proc. renovuotų ir 37,82 proc. senos statybos namų gyventojų savo būstu yra patenkinti. Pastato amžius ir renovacija turi įtakos gyventojų pasitenkinimui būstu. Senos statybos namų gyventojai linkę pesimistiškiau vertinti įvairius gyvenamosios aplinkos aspektus, nei naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai.

Senos statybos namų gyventojai būsto dydžiu labiau nepatenkinti, o naujos statybos namų gyventojai būsto dydžiu labiau patenkinti.

2. Kaip gyventojai vertina savo būstą, kas turi tam įtakos? Subjektyvus vertinimas, pasitenkinimas ir komfortas yra svarbūs rodikliai siekiant pagerinti psichologines būsto sąlygas, gyvenimo kokybę bei būsto vertės suvokimą. Senos statybos namų gyventojai šias sąlygas vertina blogiau nei naujos statybos namų. Renovacija taip pat turi įtakos teigiamam gyvenimo kokybės bei būsto vertės suvokimui.

Renovuotų namų gyventojai geriau vertina šias sąlygas, nei senos statybos namų gyventojai.

3. Ar šilta gyventi būste, kai tam turi įtakos šildymo sistema ir šiluminė izoliacija? Pasitenkinimui temperatūros komfortu pastato amžius turi įtakos. Senos statybos namuose pasitenkinimas temperatūros komfortu yra mažesnis, lyginant su naujos statybos namais. Renovuotuose namuose gyventojai yra labiau patenkinti temperatūros komfortu nei senos statybos namuose. Be to, renovuotuose namuose gyventojai turi galimybę reguliuoti šildymo sistemą savo bute. Senos statybos namų gyventojai tokios galimybės neturi.

Šildymo sistema daugiau patenkinti naujos statybos namų gyventojai, nei senos statybos. Renovacija taip pat turi įtakos pasitenkinimui šildymo sistema. Renovuotuose namuose didesnioji dalis gyventojų šildymo sistema yra patenkinti, senos statybos namuose didesnioji dalis gyventojų šildymo sistema yra nepatenkinti.

Pasitenkinimas šilumine izoliacija priklauso nuo pastato amžiaus. Naujos statybos namų gyventojai šilumine pastato izoliacija labiau patenkinti nei senos statybos namų gyventojai. Renovacija pasitenkinimui šilumine izoliacija tai pat turi įtakos. Renovuotuose namuose gyvena daugiau gyventojų patenkintų šilumine izoliacija, senos statybos namuose gyvena daugiau nepatenkintų šilumine izoliacija. Gyventojai įvardija pačias įvairiausias priežastis (nesandarūs langai, neefektyvi šildymo sistema, nepakankama šiluminė izoliacija ir pan.), dėl kurių būstuose šildymo sezonu (žiemą) per šalta.


 

 

 

 

 

 

 

 

4. Ar trikdo gyventojus triukšmas? Senos statybos namuose daugiau gyventojų nurodė, kad įvairių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas juos trikdo labiau nei naujos statybos namų gyventojus. Renovacija turi įtakos triukšmo vertinimui.

Renovuotuose namuose didesnioji dalis gyventojų nurodė, kad juos triukšmas dirgina nedaug arba visai nedirgina, tuo tarpu senos statybos namų gyventojai teigė, kad juos triukšmas dirgina vidutiniškai, labai arba ypač.

Daugiau senos statybos namų gyventojų yra pasiruošę papildomai mokėti už galimybę gyventi netriukšmingoje aplinkoje.

5. Ar triukšmas trikdo nakties poilsiui (miegui)? Miego trikdymu dėl įvairių triukšmo šaltinių labiau skundėsi senos statybos namų gyventojai nei naujos. Dauguma renovuotų namų gyventojų nurodė, kad įvairūs triukšmo šaltiniai jų miego nedirgino arba dirgino.

6. Dėl kokių kenksmingų veiksnių nerimauja gyventojai? Didesnioji dalis gyventojų, nerimaujančių dėl dulkių poveikio sveikatai, gyvena renovuotuose namuose. Beveik pusei renovuotuose namuose gyvenančių gyventojų nerimą kelia kvapai jų būste. Didesnioji dalis gyventojų, kuriems nerimą kelia santykinė oro drėgmė būste, gyvena naujos statybos namuose. Dėl oro kaitos būste daugiau nerimauja senos statybos namų gyventojai. Senos statybos namų gyventojams nerimą kelia pelėsio augimas. Vibraciją būste daugiau jaučia senos statybos namų gyventojai.

7. Kokie buvo apklausos duomenų ir laboratorinių matavimų rezultatų skirtumai? Pagal atsakymus į klausimus dėl pelėsio augimo labiau nerimauja senos statybos namų gyventojai, tačiau pagal atliktus matavimus daugiau mielių / pelėsių kolonijas sudarančių vienetų buvo rasta naujos statybos ir renovuotuose namuose, matyt tai priklauso ir nuo atliktos renovacijos kokybės.

8. Kokie buvo matavimo rezultatai dėl dulkių ir anglies dvideginio (CO2) koncentracijų? Dulkių koncentracija, atlikus matavimus, didžiausia buvo renovuotuose namuose, naujos statybos namuose mažiausia. Vienkartinė dulkių koncentracija renovuotuose namuose buvo didžiausia, senos statybos namuose – mažiausia. Naujos statybos namuose dulkių koncentracija yra mažesnė nei senos statybos ar renovuotose namuose (p<0,001). Senos statybos ir renovuoti namai pagal dulkių koncentraciją nesiskiria (p=0,277). Anglies dvideginio koncentracija atlikus matavimus didžiausia buvo renovuotuose namuose, mažiausia naujos statybos namuose. Anglies dioksido koncentracija priklauso nuo oro judėjimo greičio (patalpų vėdinimo).

9. Kokie buvo matavimo rezultatai dėl mikroklimato (oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio) sąlygų? Atlikus matavimus paaiškėjo, kad renovuotuose namuose temperatūra buvo mažiausia, naujos statybos namuose – didžiausia. Pagal temperatūros skirtumus didžiausias skirtumas buvo nustatytas naujos statybos namuose, mažiausias – senos statybos namuose. Žemesne temperatūra 0,1 m. aukštyje pasižymi renovuoti namai (p<0,001). Senos statybos namuose temperatūra didesnė už renovuotų namų (p=0,005). Žemiausia 1,1 m aukštyje temperatūra yra renovuotuose namuose.

Tyrimo metu nustatyta, kad oras daugumoje būstų yra sausas. Santykinės oro drėgmės ribinės vertės mažesnės už 35 proc. buvo stebėtos net 32,35 proc., bet didesnės už 60 proc. tik 2,28 proc. būstų. Pastato tipas oro judėjimo greičiui patalpose įtakos neturi. Senos, naujos statybos ir renovuoti namai pagal oro judėjimo greitį nesiskiria. Santykinei oro drėgmei pastato tipas įtakos neturi. Senos, naujos statybos ir renovuoti namai pagal santykinę oro drėgmę 0,1 m ir 1,1 m aukštyje statistiškai nesiskiria.

10. Kokie apklausos duomenys dėl būstuose sergančių vaikų? Daugiau naujos statybos namuose gyvenančių vaikų serga įvairiomis ligomis, nei senos statybos namuose. Senos statybos namuose šansas susirgti įvairiomis ligomis didesnis, nei renovuotuose namuose, tačiau šansas susirgti įvairiomis ligomis naujos statybos namuose ir senos statybos namuose nesiskiria.

Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad pastato statybos metai turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei gerovei. Siekiant situaciją pagerinti, turi būti taikomas integruotos veiklos modelis, sprendžiantis minėtas problemas bei apimantis šiuos pagrindinius uždavinius:

• būsto priežiūros pagerinimas;

• būsto atnaujinimas ir modernizavimas;

• visų suinteresuotų dalyvių, įskaitant visuomenę, informavimas ir supratimo didinimas;

• sveikatos aspektų integravimas projektuojant pastatus, konstrukcijas, planuojant teritorijas, siekiant ateityje užtikrinti sveikus ir saugius namus bei gyvenamąsias teritorijas.

Būsto sąlygos veikia ne tik fizinę gyventojų sveikatą. Paprastai poveikis psichinei sveikatai yra netgi dar didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.

Prevencinių priemonių taikymas, norint išvengti būsto aplinkos problemų atsiradimo, yra ekonomiškai naudingesnis, negu problemų šalinimas ir ligų gydymas.

Šiuo metu Lietuvoje į vykdomos pastatų renovacijos, naujų pastatų statybos bei esamo būsto kokybės įvertinimą, deja, dar nėra įtraukti su sveikata susiję kriterijai. Dažniausiai vertinami tik energinio efektyvumo rodikliai. Tačiau optimizmo suteikia pažangių būsto tyrimo naujų laboratorinių metodų įsisavinimas ir sveiko būsto sertifikavimo modelių parengimas, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, rekomendacijas ir Lietuvos poreikius bei šiuolaikinių geografinių informacinių sistemų taikymas.

Parengta pagal straipsnius ir pranešimus:

M. Urbonas, V. Keturka „Sveikas būstas, sveika aplinka, sveikas žmogus“, 2013 http://www.nvspl.lt/index.php?2108918980

R.A.C.H.E.L Consulting „Būsto kokybės tyrimo ataskaita“, 2012 www.nvspl.lt rubrika „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių vertinimas ir valdymas. Sveikatai palankios aplinkos vertinimo ir būsto kokybės tyrimų ataskaitos“.
Projekto „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ tarpinė konferencija V. Buzytės pranešimas „Sveikatai palankios aplinkos vertinimo ir būsto kokybės tyrimas“, 2012 www.nvspl.lt rubrika „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių vertinimas ir valdymas“.
Vilniaus konferencija „Darni plėtra urbanizacijos procese ir bendruomenių ugdyme“ 2013 m. lapkričio 5 d. M. Urbono, prof. A. Kaklausko pranešimas „Visuomenės informavimas apie sveiką aplinką“ http://dpakademija.lt/stor/uploads/2013/10/Marius-Urbonas-Visuomenes-informavimas-apie-sveika-aplinka.pdf
Lietuvos Esri vartotojų tarptautinė konferencija 2013 m. lapkričio 19 d. M. Urbono, prof. A. Kaklausko pranešimas Visuomenės „Sveikatos problemų sprendimas taikant GIS (ArcGis) technologijas“ http://www.hnit-baltic.lt/sites/default/files/Konferencija2013/Vartotoju-sesija/9-Visuomenes-sveikatos-problemu-sprendimas_Urbonas.pdf
 
Daugiau informacijos susijusios su būsto ir būsto aplinkos veiksnių vertinimu Jums pateiks l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. 210 57 82 (mob. 862031581)

 

Publikacijos autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“



Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

grazina
2014-05-12 05:36
gyvvenu klaipedoje silutes pl.22 miegamasis i gatves puse,sitoks triuksmas automobiliu ypac nakti,taip pat traukiniu sgnalai,dulkiu gausybe,neimanoma atidaryti langu,ateini i darba be miego,o dirbu medike-reikalinas poilsis nors namie naktiPADEKITE!mob.867047566.ACIU!
mažas pastebėjimas
2014-04-28 08:40
penktame aukšte, pakeitė išėjimo ant stogo duris į sandarias, plastikines ir jas užrakino.Dabar ten atsirado pelėsis.pastebiu, kad išeidama į laiptinę dažnai čiaudau, kutena nosį, akys ašaroja gal mano organizmas taip reguoja į tą pelėsį. kažkur skaičiau, kad laiptinėje rado kažkokių bakterijų -stafilokokų. Kas užaugs mūsų laiptinėje,pelėsis jau yra.:(

RESTA

nuotrauka
2019-05-06 14:44
Prieš penkerius metus VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ steigėjai organizavo pirmąją konferenciją „Skaitmeninė statyba 2014“, kuri tapo neatskiriama „Restos“ dalimi. Steigėjų pastangos spartinti BIM diegimą Lietuvoje ir šviesti statybos sektoriaus bendruomenę, pradėjo duoti pirmuosius rezultatus.
nuotrauka
2019-05-03 08:24
Jau trečią kartą iš eilės parodoje RESTA įvyko konkursas „Įspūdingiausios Restos ekspozicijos“, kurio metu komisija išrinko įdomiausių ekspozicijų penketuką – įmones ir ekspozicijų projektų autorius.
nuotrauka
2019-05-02 07:50
Balandžio 25-26 d. Lietuvoje viešėjo Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) prezidentas Kjetil Tonning kartu su federacijos technologijų vadove Sue Arundale.
nuotrauka
2019-04-30 14:51
„Restoje“ įvykusio tarptautinio pastolininkų čempionato nugalėtojais tapo UAB „Hotrema“ profesionalai. Antroji liko pastolininkų komanda iš Estijos įmonės „Adelante“, trečioji – įmonės „Arad“ komanda iš Lenkijos.
nuotrauka
2019-04-29 16:50
Jau ketvirtus metus iš eilės VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizavo konkursą „Lietuvos BIM projektai”, kurio nugalėtojai buvo apdovanoti „Skaitmeninė statyba 2019. Vilnius“ konferencijoje, didžiausios statybų parodos „Resta“ metu. Konkursas yra skirtas išrinkt...
nuotrauka
2019-04-29 16:08
„Ukmergės gelžbetonis“ ką tik pasibaigusioje „Restoje“ pristatė tradicinius gaminius. Įmonei buvo svarbu priminti parodos lankytojams apie gamyklą ir savo gaminius.
nuotrauka
2019-04-26 07:25
Į Vilnių atvyko ir dalyvaus šiandien vykstančioje konferencijoje RESTOJE Europos statybos pramonės (FIEC) prezidentas Kjetil Tonning. Jis statybų sektoriaus bendruomenei skaitys pranešimą konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2019. Vilnius”.
nuotrauka
2019-04-26 07:09
Kol Lietuvoje vis dar diskutuojama, verta ar neverta eiti statybų pramonės skaitmeninimo keliu, Vakaruose tuo seniai neabejojama. Atsiliekame net nuo Rytų – NVS šalys sparčiai juda pažangos kryptimi ir intensyviai dirba prie statybų skaitmeninimo projektų, tvirtina UAB „AGA CAD“. Pažangos pavyzdžiu ...
nuotrauka
2019-04-25 16:47
Tarptautinės statybos ir remonto parodos RESTA metu jau trečią kartą įvyko konkursas „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“. Šiandien, balandžio 24 d., paskelbti nugalėtojai.
nuotrauka
2019-04-25 09:20
Vakar, balandžio 24 d., prasidėjusioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2019“ lankytojai galėjo ne tik pasisemti įkvėpimo, kaip įsirengti svetainę, vonią, virtuvę ar terasą, tačiau ir pamatyti tris skirtingus miegamųjų interjerus. 40 kv. m plote įrengtos interjerų ekspozicijos, atspindinčios tr...
nuotrauka
2019-04-25 07:54
Bendrovė BAUMIT, į Lietuvą tiekianti fasadų sistemas, RESTOJE pristatinėja sveiką statybą.
nuotrauka
2019-04-25 07:48
Statybinės medžiagos, kurias RESTOJE pristato įmonė BAUROC, nesikeičia jau kurį laiką. Tačiau, kaip sako įmonės direktorius Alvidas Musius, keičiasi technologijos ir pasiūlymai.
nuotrauka
2019-04-24 18:46
Jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centras „Jung Vilnius“ RESTOJE pristato itin praktiškų produktų, kurie taupo namus įsirenginėjančių žmonių ir interjero dizainerių laiką, pinigus, tuo pat metu suteikdami galimybių rinktis, derinti ir lyginti kainas.
nuotrauka
2019-04-24 16:03
Kaip dekoruoti namų sienas ir lubas? Kokios statybų sektoriaus naujienos pasiekė Lietuvos rinką, kokios tendencijos įsitvirtina? Kaip nesuklysti renkantis augalus ir įsirengiant žalią plotą prie namų ar balkone? Atsakymų visi statybų sektoriaus profesionalai, naujakuriai bei savo būstą statyti, įsir...
nuotrauka
2019-04-24 07:27
Saulei kylant laikas susimąstyti apie namų eksterjerą, nes jaukus rytas su kavos puodeliu, savaitgalio pietūs arba nuostabi vakarienė lauko terasoje – tikras malonumas. Tačiau subjuręs oras ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvūs, varginantys saulės spinduliai gali sugriauti planus ir pasisėdėjimas gry...
nuotrauka
2019-04-19 13:42
Jau ketvirtus metus iš eilės VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizuoja konkursą „Lietuvos BIM projektai”. Konkursas yra skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
nuotrauka
2019-04-19 10:34
Ar žinote, kokios interjero tendencijos šiuo metu madingiausios? Kaip įsirengti mažą erdvę? Kaip atnaujinti vienspalves namų sienas ir papuošti jas, pavyzdžiui, žydinčiomis gėlėmis? Visi atsakymai parodoje RESTA.
nuotrauka
2019-04-17 07:33
Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.
nuotrauka
2019-04-08 10:08
Statybų sektoriaus pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį visai nekilnojamojo turto rinkai suteikė ne tik naują kvėpavimą, bet ir iš esmės pakeitė statybų greitį, ištobulino projektavimo, technologinių sprendimų grandis. Kol paprastam gyventojui permainos labiausiai jaučiamos per mažesnius komunalinius m...
nuotrauka
2019-04-08 09:27
Europoje jau šiandien vyksta reikšminga skaitmeninė statybos pramonės pertvarka. Šiuo klausimu Europa ne vienalytė – vienur skaitmeninė statyba smarkiai pažengusi, o kitur – gerokai atsilikusi. Todėl Europoje būtina spartinti šiuos pokyčius. Tuo įsitikinęs Kjetil Tonning, Europos statybos pramonės f...

Statybunaujienos.lt » RESTA

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

GEALAN siūlo sprendimus, kurie keičia nusistovėjusį požiūrį

Langas yra viena esminių pastato dalių ir labai svarbi žmogaus gyvenimo bei darbo dalis. Langas – tai ne tik gera garso ir šilumos izoliacija, bet ir šviesa, atsiveriantis vaizdas, o visa ta...
nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...