Sutartis su užsakovu buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 24 d. Tai buvo pirmoji „Enerstenos grupės“ eksporto sutartis į Ukrainą, nors įmonė dirba dar šešiose valstybėse. Pagal sutartį turėjo būti suprojektuotas, pagamintas ir instaliuotas kondensacinis ekonomaizeris su kondensato valymo sistema. Kondensacinis ekonomaizeris, skirtas 5 MW galios katilui. 

Užsakovas šilumą tiekia Boryspilio tarptautiniam oro uostui. Pasiektas energetinis efektyvumas ir saugumas Boryspilio tarptautiniame oro uoste yra jau nužengtas vienas žingsnis nacionalinės šalies energetinės nepriklausomybės programos įgyvendinimo link. Įsidiegęs naujausias biomasės deginimo technologijas, užsakovas nebebus priklausomas nuo kintamų dujų kainų. Ekonomaizeris – nemokama papildoma šiluma ir kietųjų dalelių išvalymas iš dūmų. Panaudojant nerūdijančio plieno ekonomaizerius, galima iš esmės padidinti šilumos gamybą, sudeginant tiek pat kuro katile.

Ekonomaizeryje dėl gilaus dūmų ataušinimo ir dūmuose esančių vandens garų kondensacijos gaunamas papildomas 20-30 proc. šilumos kiekis. Tokie ekonomaizerio darbo rodikliai gaunami dėl to, kad biokuro katiluose deginama nedžiovinta mediena ir didelė dalis degimo šilumos sunaudojama kuro drėgmei išgarinti. Kondensaciniame ekonomaizeryje, priešingai nei katile, ta šiluma yra susigrąžinama ir panaudojama.

Lietuvos energetinis ūkis iki modernizavimo buvo labai panašus į tai, koks šiuo metu yra Ukrainoje. Bet per pastaruosius 20 metų Lietuva savo šilumos ūkį modernizavo iki Skandinavijos šalių lygio ir šilumos kainas sumažino 30 procentų. Ekonomaizeriai Lietuvoje pradėti instaliuoti 2003 m. „Enerstenos grupė“ pirmąjį ekonomaizerį Lietuvoje instaliavo jau prieš dešimt metų. Pirmasis užsakovas 2006 metais buvo „Plungės bioenergija“. Iki šiol ekonomaizerių nauda neabejotina, investicijų atsiperkamumas akivaizdus.

Per pastarąjį šildymo sezoną Lietuva gavo 10 proc. daugiau šiluminės energijos vien dėl instaliuotų ekonomaizerių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikia iki 100 ekonomaizerių (apie 30 yra skirti dujiniams katilams, apie 65 yra skirti biokuro katilams). Tai iki 2015 metų Lietuvai sutaupė apie 1100000 Gcal šilumos, kurios pakaktų apšildyti antram pagal dydį Lietuvos miestui – Kaunui.