Kadangi mes specializuojamės specifinėje gamyboje, tai už specifines specialybes mes pasiruošę daugiausiai ir mokėti. Jeigu kalbame apie gamybą, tai trumpalaikėje perspektyvoje daugiausiai mokėtumėme tiems, kurie moka gaminti stogo dangas. O tokie specialistai Lietuvoje nėra ruošiami. Tai reiškia, kad mes patys mokiname, ruošiame, auklėjame, ugdome, motyvuojame ir išleidžiame į gyvenimą patys. Ir kadangi tokių specialistų rinkoje nėra – mes jiems mokame daug.

Antroje vietoje būtų stogdengiai, kurių, deja, gerų Lietuvoje rasti sudėtinga. Visi geri yra kažkur už Lietuvos ribų. Jeigu lietuvis sugeba įkalti vinį į sieną, į lentą, į medį – tai jau laiko save profesionaliu statybininku. Bet taip nėra. Ir šioje situacijoje yra vakuumas. Todėl mes ruošiamės netolimoje perspektyvoje savo gamykloje steigti mokymo centrą. Ir mokinti stogdengius, statybininkus, kaip reikia teisingai dirbti su stogo dangomis. Ir tokiems specialistams mokėsime daugiausiai.

Aš negaliu kalbėti už kitas pramonės šakas. Žinau, kad kaimynams Klaipėdos uoste reikia suvirintojų. Galbūt jie pasiryžę daugiausiai mokėti šios profesijos atstovams. Na, o mums ši profesija nėra aktuali.

Šiuo metu renkantis darbininką vyrauja principas – rinkis iš tų, kas liko. Kaip yra šauktiniai, „verktiniai“, tai mes jau renkamės, kad būtų „liktinis“ – likęs Lietuvoje ir turėtų bent likutį gerų lietuviškų savybių. Būtų darbštus, sumanus, norintis uždirbti. Būtent uždirbti, o ne gauti. Nes daug kandidatų ateina ir sako, jog nori gauti. Bet, deja, mes jam pasakome, kad gauti neišeina – reikia uždirbti. Kai kurie iškart apsisuka ir išeina. Tie, kurie pasilieka – tie dirba ir uždirba. Į užsienio specialistus kol kas nesiorientuojam – vis dar randame „liktinių“.

Kadangi nėra personalo kaitos ir žmonės tiek prie gamybinės linijos, tiek administracijoje dirba jau ir po dešimt metų, tai ruošiamės juos išlaikyti. Nes paruošti jiems pamainą kainuoja žymiai daugiau.

Šiuo metu suteikiame galimybes ir jaunuoliams. Šiuo metu mes turime septynis jaunuolius, kurie per vasarą padirbės, suvyriškės, grįš į gimnaziją – pabaigs ją, vėliau – aukštuosius mokslus ir grįš pas mus jau kaip inžinieriai. Turim ir bakalaurų, ir jau magistrų. Taip, kad sudarytos visos sąlygos tobulintis.

Baigusiems mokyklas, jei norėtų įsidarbinti mūsų įmonėje, rekomenduočiau atvykti tiesiai pas mus. Kadangi, kaip minėjau, specialistai, galintys dirbti prie gamybinės linijos, nėra ruošiami, tad mes juos mokinsime patys. Tam užtektų baigti bent dvylika klasių. Jeigu kalbėtume apie stogdengius – patarčiau studijuoti profesinio rengimo centruose, kuriuose ruošia šiuos specialistus. Bet mes esame susidūrę ir galiu pasakyti, kad paruošimo lygis nėra labai geras. Todėl mes ruošiamės pas save tokį ruošimo centrą kurti, kuriame bus apmokomi ir stogdengiai.

Kalbant apie darbą mūsų įmonės ofise, tai šiuo metu mums labai trūko buhalterių. Ieškojom ilgai, atidžiai. Tai galbūt siūlyčiau studijuoti buhalterijos mokslus. Taip pat reikia pramoninių technologų. Jaučiam technologijos mokslus baigusių specialistų stygių. Galėčiau paminėti neorganinę chemiją.

Mes esame tik viena iš įmonių Lietuvoje, todėl apibendrinančių išvadų negaliu daryti. Bet šiaip akivaizdu, kad tų statybinių profesijų – tiek darbininkų, tiek inžinierių lygio specialistų yra didelis trūkumas ir tenka verstis „liktiniais“.