Investuojantis fondas „Lords LB Opportunity Fund II“ investuoja išskirtinėje Užupio vietoje – pačioje rajono širdyje esančioje Užupio, Krivių ir Polocko gatvių sankirtoje, priešais skverą, kuriame kadaise buvo šio seniausio Vilniaus priemiesčio turgaus aikštė. Visai šalia įsikūręs ir buvęs miesto meras Artūras Zuokas.

Tiesa, dabar skveras apaugęs medžiais ir, kaip reklaminiame lankstinuke džiaugiasi investuotojai, yra vienintelė žalioji zona Užupyje. Kaip ilgai čia žaliuos medžiai, žinovai sako, tik laiko klausimas.

Keliavo iš rankų į rankas

Fondas, kurį valdo bendrovė „Lords LB Asset Management“  ir kurios vienu iš akcininkų yra M. Marcinkevičius, daugiau nei 5,5 mln. eurų ketina investuoti į istorinį XIX amžiaus pastatų kompleksą, kuris restauruojamas, o dalis statoma naujai. Anksčiau šiame pastatų komplekse veikė Onkologijos institutas, o jam išsikėlus, išskirtinis nekilnojamojo turto objektas keliavo iš rankų į rankas ir du dešimtmečius stovėjo apleistas.

Keturių aukštų komplekse, kurio bendras plotas – beveik 4 200 kvadratinių metrų, bus įrengti 36 butai nuo 34 iki 107 kvadratinių metrų bei komercinės patalpos. Restauruojant dalį senojo pastato, bus atkurtas istorinis buvusio dvarelio fasadas su kolonomis ir lodžija, rūsiuose bus restauruotas autentiškas plytų mūras. Vidinio kiemo centrinėje dalyje ketinama įrengti žaliąją zoną su suoleliais. Komplekse bus įrengta ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Kompleksą stato bendrovė „Naresta“, projekto autoriai – bendrovė „Archinova“. Planuojama, kad „Užupio vartų“ restauravimo ir statybos darbai bus baigti kitų metų gruodį, o pirmieji gyventojai jau galės įsikelti 2017 metų vasarį.

Kaip sakė butus šiame komplekse parduodančios bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, butų kainos yra skirtingos, bet vidutinė kvadratinio metro su daline apdaila kaina siekia 2740 Eur. Tai šiuo metu nėra aukščiausia kaina naujuose Užupio gyvenamųjų namų projektuose. Parduoti jau yra 9 iš 36 būsimo komplekso butų.

Buvo atsidūrę aklavietėje

Kompleksas būtų buvęs didesnis, tačiau investuotojams teko sumažinti apetitą. Kaip sako bendrovės „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys, pirminiame projekte naujasis dviejų aukštų su mansarda pastatas buvo suprojektuotas aukštesnis, bet Užupio bendruomenei reikalaujant, mansardinę dalį teko pažeminti (vizualizacijoje kairėje). 

„Projektas buvo pradėtas nelabai draugiškai ir santykiai tarp Užupio bendruomenės ir investuotojų vienu metu buvo atsidūrę aklavietėje. Buvome pasiekę paskutinę instanciją prieš teismą – administracinių ginčų komisiją savivaldybėje. Bet investuotojai suprato, kad jie praras dar daugiau laiko, nes bendruomenė buvo pasiruošusi iki galo ginti savo interesus“, – sako Užupio respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

„Žinoma, mes norėjome įgyvendinti pirminį projektą, bet bendruomenė paprašė projektą pakoreguoti ir mes tai padarėme, – kad teko nusileisti gyventojams, pripažįsta M. Marcinkevičius. – Užupio bendruomenė mus paragino paisyti esamų gyventojų interesų. Kitaip sakant, jie gynė savo interesus, tas gyvenimo sąlygas, kurias jie turi čia susikūrę. Ir toks paraginimas yra visiškai civilizuotas.“ 

Anot M. Marcinkevičiaus, patys investuotojai, norėdami elgtis civilizuotai, privalo paisyti jau čia gyvenančių žmonių interesų. O gyventojai privalo ginti savus interesus ir nepraleisti progų priminti investuotojams apie save.

„Jei tikslas būtų tik pastatyti namą, rasti kompromisų su kaimynais nebūtų jokio poreikio. Bet kadangi tikslas yra pastatyti namus, vienas pagrindinių dalykų, kurį reikėjo padaryti, – rasti kompromisą, siekiant gražiai sugyventi su kaimynais. Todėl tam skyrėme daug laiko ir pastangų. Iš nuotaikos, tvyrančios ceremonijoje, suprantu, kad visi yra laimingi“, – sako jis.

Paklaustas, ar šio projekto istorija jį ko nors išmokė, M. Marcinkevičius pirmiausia primena, kad per savo praktiką jau yra įgyvendinęs beveik 300 projektų. „Pagrindinis dalykas – nori turėti, mokėk dalintis. Jeigu šitą supranti, visa kita tampa lengviau“, – apie tai, kokių tiesų išmokė ilgametė investuotojo praktika, kalba verslininkas.

Kreipėsi į prokuratūrą

Visai kitaip toje pačioje gatvėje klostosi kito investicinio projekto – bendrovės „MG Valda“ vietoj „Vilijos“ trikotažo fabriko statomo daugiabučio „Užupio krantinės“ istorija.

Dėl šių statybų į prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą, kreipėsi ne tik Užupio bendruomenė, bet ir Gražinos Drėmaitės vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuri taip pat prašo ištirti ir kitų Užupyje vykdomų statybų teisėtumą. „Užupio krantinių“ projekto autorių architektą Alvydą Songailą užupiečiai paskelbė nepageidaujama persona.

Užupio respublikos propagandos ministras Vytaras Radzevičius sako, kad bendruomenė nėra nusiteikusi prieš naujas statybas Užupyje – apleistus pastatus, sovietmečio laikų fabrikus būtina griauti, vietoj jų statyti naujus. Tačiau klausimas, kaip tai yra daroma.

„Iš pradžių mes džiaugėmės ir statybomis vietoje buvusio „Vilijos“ fabriko, kol nepaaiškėjo tikrieji šių statybų užmojai. Išduoti leidimai aukščiui, kurio ten niekada nebuvo: vietoj dviejų aukštų su mansarda kyla keturaukščiai, o 12 pastatų kompleksas, statomas pusantro hektaro teritorijoje, įvardijamas kaip vienas daugiabutis, kad būtų galima padidinti pastatų aukštį“, – pasakoja V. Radzevičius.

Anot jo, panašus svetimkūnis, pastatytas bankrutavusios bendrovės „Remada“, jau stovi Krivių gatvėje. Dabar ant Vilnelės kranto tokį patį disneilendą stato „MG Valda“ („Užupio krantinių“ vizualizacija). 

„Labiausiai pikta, kad bendruomenė yra priversta vykdyti valstybės priežiūros tarnybų funkcijas: aiškintis, kas ne taip, fiksuoti pažeidimus, apie juos pranešti atsakingoms institucijoms. Jos dabar mums dėkoja, kad pajudinome reikalą, o ką daro jie patys? Kultūros paveldo departamento kontrolės skyrius nustatė pažeidimus, tačiau departamentas jokių sprendimų dėl „Užupio krantinių“ daugiabučio nepriima. Argumentuoja, kad sprendimą turi priimti Statybų inspekcija. O ši aiškina, kad tai ne jos kompetencija. Kol tarp institucijų vyksta žaidimas „tu – man, aš – tau“, sienos kyla“, – apmaudu nesitveria V. Radzevičius.

Jo teigimu, greičiausiai toje istorijoje stebuklas neįvyks, nebent prokuratūra „kažką rastų“. Tačiau bendruomenės kova tikrai nėra beprasmė. „Tai jau nebėra vien tik Užupio reikalas. Sakyčiau, ta kova yra virtusi nacionaliniu reikalu. Į mus, susidūrę su panašiomis problemomis, kreipiasi žmonės iš Klaipėdos, Kauno. Konsultuojasi, kaip apsiginti, o mes dalinamės patirtimi“, – sako užupietis ir viliasi, kad galbūt bent jau ateityje gyventojams, ginant savo interesus, nereikės galva daužyti sienos, nes priežiūros institucijos savo darbą atliks tinkamai.

„Tokio žmonių gluminimo ir spaudimo, su kokiu susidūrėme dėl šių statybų, neprisimenu nuo sovietmečio. Jie žmones laiko tiesiog durneliais“, – sako V. Radzevičius.