Seimo Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, namo kompleksinė renovacija reikalauja daug lėšų ir laiko. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. senų daugiabučių, eilėje laukia dar apie 14 tūkst. namų.

„Akivaizdu, kad šis procesas užtruks daugelį metų. Siekdami pagreitinti procesą, siūlysime sudaryti vienodas sąlygas gauti valstybės paramą pigesniam ir spartesniam renovacijos būdui – vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymui ir šildymo sistemos subalansavimui nešiltinant sienų“, – sakė V. Poderys.

Anot V. Poderio, „šalia šiuo metu paplitusios kompleksinės renovacijos, gyventojai galėtų pasirinkti ir šią alternatyvą“.

Remiantis atliktais vertinimais, vidinė daugiabučių renovacija yra efektyvesnė dėl investicijų atsipirkimo ir socialiai teisingesnė, nes yra prieinama didesniam skaičiui gyventojų per palyginus trumpą laiką.

„Tiems, kas nesiryžta visiškai renovacijai dėl lėšų stygiaus, vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas galėtų būti alternatyva su apčiuopiama nauda – iki 30 proc. sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą“, – teigė V. Poderys.

Konferencijos dalyvis, „Danfoss“ konsultantas-inžinierius Justas Rutkauskas patvirtino, kad namo vidaus sistemų modernizavimas leistų sutaupyti iki trečdalio šilumos energijos.

„Pagrindiniai gyventojų lūkesčiai dėl namo renovacijos yra maža investicija ir intervencija, šilumos taupymas ir greitas atsipirkimas. Šiuos lūkesčius patenkintų būtent vidaus sistemų atnaujinimas, kuris pareikalauja vos dešimtadalio kompleksinės namo renovacijos investicijų. Mūsų patirtis rodo, kad tokios dalinės renovacijos kaina sudaro tik apie 15 eurų už 1 kvadratinį metrą buto ploto“, – teigė J. Rutkauskas.

Tarptautinės asociacijos „Euroheat&Power“ viceprezidento Birgerio Lauerseno (Birger Lauersen) vertinimu, dalinis senų daugiabučių atnaujinimas belaukiant kompleksinės renovacijos yra logiškas kelias siekiant mažinti šilumos švaistymą.

Renginio metu užsienio ekspertai pristatė inovacijas, sėkmingai įdiegtas Skandinavijos šilumos ūkyje. Siekdami sumažinti iškastinio kuro naudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, Danijos ir Švedijos ekspertai naudoja ne tik plačiai Lietuvoje vartojamą biokurą, bet ir saulės bei geoterminę energiją.

Išplatintame pranešime teigiama, kad glaudus privataus verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje ne tik didina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos ūkyje, bet ir sukuria didelę pridėtinę vertę visuomenei bei ženkliai mažina kainas galutiniam vartotojui.

Šiandien ryte Seime prasidėjusios tarptautinės energetikos konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).