Klaipėdos AVMI patikrinimo metu nustatė, kad sutuoktiniai už nepagrįstai aukštą kainą pardavė 8 pastatus ir inžinerinį įrenginį įmonei, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo vienas iš sutuoktinių. Šis nekilnojamasis turtas, įvertintas apie 2 mln. eurų, buvo parduotas už 8,7 mln. eurų, keliskart brangiau nei reali rinkos kaina. VMI vertinimu, iškreipiant sandorio aplinkybes buvo siekiama mokestinės naudos, t. y., įforminti neapmokestinamųjų GPM lėšų išmokėjimą ir įteisinti gautas pajamas. Atsižvelgdama į faktinę situaciją ir tikruosius ketinimus bei vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. VMI apskaičiavo mokėtiną GPM.

„Šiuo pirkimo-pardavimo sandoriu, kai turtas buvo parduotas už nepagrįstai pakeltą kainą, buvo siekiama įteisinti su turto pardavimu nesusijusias pajamas bei išvengti pajamų mokesčio. Šias pajamas VMI apmokestino 15 proc. GPM tarifu ir gyventojai nurodė sumokėti apie 505 tūkst. eurų GPM, apie 127 tūkst. delspinigių ir apie 50 tūkst. eurų baudą“, - išplatintame pranešime cituojama VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, pabrėžusi, jog tais atvejais, kai nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sandorio, VMI turi teisę taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokestį apskaičiuoti asmeniui, gavusiam mokestinę naudą. 

Šis sprendimas buvo ne kartą skųstas, jį nagrinėjo ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK), bet kiekvienu atveju skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Eilinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad aplinkybę, jog parduodant objektus buvo iškreipta tikroji sandorio vertė ir siekta išvengti mokesčių, patvirtina ir tai, kad sandoris buvos sudarytas tarp susijusių asmenų. Be to, jis buvo ekonomiškai nenaudingas tuo metu finansinių sunkumų turėjusiai bendrovei, kuri įsigytus pastatus palankiomis sąlygomis savo veikloje naudojo ir iki sandorio sudarymo.

Su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutikusi gyventoja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT), kuris neskundžiama nutartimi jos skundą atmetė bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja piktnaudžiavo savo mokestinėmis teisėmis ir siekė mokestinės naudos, o mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, teisingai ir pagrįstai atkūrė iškreiptas turto pardavimo aplinkybes, gautas pajamas priskyrė apmokestinamoms pajamoms ir naudą gavusiam asmeniui apskaičiavo GPM bei susijusias sumas.