Susitikimo dalyviai aptarė pasiruošimo naujam šildymo sezonui aktualijas, legioneliozės profilaktikos poreikį daugiabučiuose, sutarė, kad karšto vandens tiekimo atnaujinimą gyventojams po VŠT hidraulinių bandymų administratoriai organizuotų operatyviai, t. y. ne ilgiau kaip per 4 val. VŠT vadovai pažadėjo darbus organizuoti taip, kad jie būtų užbaigti išvengiant darbo savaitės dienos pabaigos ir prieššventines dienas.

„Reaguodami į gyventojų atsiliepimus dėl karšto vandens išjungimų trukmės, atlikome analizę ir pastebėjome, kad dalis pastatų administratorių, gavę mūsų pranešimus apie užbaigtus hidraulinius vamzdynų bandymus ir defektų šalinimą neatnaujina karšto vandens tiekimo gyventojams ilgiau nei parą. Pavyzdžiui, jei dėl mūsų vykdomų darbų karštas vanduo gyventojams yra išjungiamas dažniausiai vienai arba dviem paroms, tai dėl kai kurių administratorių neveiklumo šis laikas pailgėja net iki trijų ar keturių parų. Taigi susitikime bandėme išsiaiškinti tokio delsimo priežastis ir galimybes atstatyti karšto vandens tiekimą kaip galima per trumpesnį laiką. Tikiuosi, kad radome bendrą sutarimą ir jo laikysimės“, – įmonės pranešime cituojamas VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.

Susitikime dalyvavę VŠT atstovai ir administratoriai sutarė, kad siekiant sumažinti šilumos energijos nuostolius ir padidinti jos vartojimo efektyvumą, būtina vykdyti aktyvią gyventojų edukaciją, skatinti juos priimti sprendimus dėl vidaus šildymo sistemų renovacijos bei senų vamzdynų pakeitimo naujais ypač senos statybos namuose.

„Šilumos energijos nuostoliai ir neefektyvus jos vartojimas yra susijęs ne tik su pastatų, bet ir vidaus šildymo sistemų kokybe, tai aktualiausia senuose nerenovuotuose pastatuose, kurių Vilniaus mieste dar yra labai nemažai. Ši problema slegia ne tik pastatų administratorius, bet ir pačius gyventojus, kurie šildymo sezono metu turi mokėti gerokai daugiau nei gyvenantys naujuose arba renovuotuose namuose su modernia vidaus šildymo sistema ir naujais vamzdynais. Sprendimus dėl šildymo sistemų renovacijos senuose pastatuose pirmiausia turi priimti gyventojai. Tačiau dėl įvairių priežasčių jie nesiima iniciatyvos arba nepritaria renovacijai ir toliau nenoromis moka dideles sumas už šildymą“, – sakė Vilniaus miesto daugiabučių namų ir pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba.

Jam pritarė ir VŠT gen. direktorius Gerimantas Bakanas, kuris minėjo, jog VŠT jau vykdo ir toliau planuoja suaktyvinti klientų informavimą ir konsultavimą apie efektyvaus šilumos vartojimo galimybes.

VŠT ir Vilniaus miesto pastatų administratorių asociacijos atstovai susitikime kalbėjo ir apie terminės dezinfekcijas dėl legioneliozės profilaktikos, rašoma pranešime. Sutarta, kad VŠT sieks sudaryti sąlygas atlikti dezinfekcijas papildomai padidindama termofikacinio vandens temperatūrą tose miesto šilumos tinklo zonose, kuriose yra prijungti seni daugiabučiai ir dėl riboto užkalkėjusių vidaus vamzdynų pralaidumo įprastai tiekiamo karšto vandens temperatūros nebepakanka tam, kad būtų kokybiškai atliktas profilaktinis legioneles bakterijų naikinimas.

Administratoriai pastebėjo, kad norint kokybiškai atlikti termines dezinfekcijas daugiabučiuose būtinas ir gyventojų įsitraukimas, nes padidinus tiekiamo karšto vandens temperatūrą patys gyventojai turi tam tikrą laiką nuleisti karštą vandenį ir išplauti dušų ir praustuvų bei galvutes. Didesnio gyventojų įtraukimo tikslu VŠT pasiūlė prisidėti komunikacijos priemonėmis.

„Bendrų aktualijų ir klausimų šiame susitikime buvo aptarta daugiau nei tikėjomės, gal ne į visus juos iš karto radome atsakymus, bet manau, kad toks susitikimas iš tiesų yra naudingas abiem pusėms. Ateityje tokio tiesioginio bendravimo bus daugiau, jei tik matysime poreikį greičiau spręsti probleminius klausimus, kurie tiesiogiai liečia miesto gyventojus – mūsų klientus“, – apibendrindamas susitikimo rezultatus teigė VŠT gen. direktorius Gerimantas Bakanas.