2020 spalio 31 d. šeštadienis, 3:45
Reklama  |  facebook

Valdžios sprendimai reikalingi čia ir dabar

2020-04-06 11:19
Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu turime įnirtingai kovoti ir kitame mūšio lauke – už verslo išlikimą ir darbo vietų išsaugojimą. Pandemija suduos istorinį smūgį ne tik žmonių gyvybėms, bet ir verslo tvarumui Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Džiugu matyti mūsų visuomenės susitelkimą ir pastangas prisidėti prie kovos su koronaviruso plitimu, aukojant lėšas ir apsaugos priemones medikams. Solidžiomis aukomis prisideda ir verslo bendruomenė, suprasdama beprecedentinės situacijos svarbą. Tačiau turime pripažinti, kad dalis verslų to tiesiog nepajėgia padaryti, nes jau dabar yra atsidūrę ant bedugnės krašto.

Mūsų valdžia operatyviai metė dideles pajėgas sveikatos apsaugai ir tai yra būtina. Tačiau privalo nepamiršti, kad paraleliai turėtų būti įgyvendinami ir koordinuoti bei greiti veiksmai valstybės ekonominio stabilumo užtikrinimui. Šiandien šalies verslo bendruomenė su nerimu laukia konkrečių valdžios sprendimų ir atsakymo į klausimą, kada sulauksime realios paramos?

Judame teisinga kryptimi, tačiau gerokai per lėtai ir per silpnai.

Vyriausybės siūlomi paramos verslui modeliai yra geri, bet tik su viena sąlyga – jei turėtume daugiau laiko ir solidų rezervą. Pripažinkime, kad šios krizės dydis ir skvarbos greitis mūsų politinei sistemai yra didelis išbandymas. Susidariusią padėtį galime prilyginti poveikiui, kurį sukėlė Černobylio ir Fukušimos tragedijos. Pastarosios įvyko žaibiškai, o pasekmės buvo itin skaudžios. Siekiant likviduoti šių tragedijų pasekmes, buvo neišvengiamai reikalingi sprendimai čia ir dabar. Kuo greitesni sprendimai – tuo daugiau išgelbėtų gyvybių ir mažiau žalos ekonomikai. Paminėtieji įvykiai turėjo skirtingus avarijų suvaldymo scenarijus. Vienu atveju buvo delsiama ir veikiama neryžtingai, kitu atveju – buvo priimami ryžtingi ir greiti sprendimai. Atitinkamai patirtos žalos ir netekčių statistika yra skirtinga.

Jau dabar matome, kad pasirinktos priemonės suvaldyti pandemijos plitimą turės didžiulę įtaką ne tik kiekvieno iš mūsų gyvenimui, bet ir milžiniškas pasekmes valstybių ekonominei situacijai. Todėl šiandien iš mūsų valdžios reikia itin greitų, taiklių ir efektyvių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti šalies verslą ir žmonių darbo vietas. Jei pavėluosime – laukia negrįžtami verslo griūties procesai.

Dabartinę krizę jau būtų sudėtinga lyginti su krize, kurią mes išgyvenome prieš dešimtmetį, kai Lietuvos BVP susitraukė beveik 15%, o nedarbo lygis pasiekė net apie 13%. Tada vien statybos sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40% dirbančiųjų, o pasibaigus krizei daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai.

Pranokusį visų laikų rekordus ekonominį pandemijos šoką darbo rinkai jau registruoja JAV, kur praėjusią savaitę paraiškų nedarbo išmokai gauti skaičius pasiekė net 6,6 mln. Šis didžiausias istorijoje nedarbo mastas turi ne tik milžinišką žalą JAV ekonomikai, bet ir sukėlė jau dabar vykstančius protestus bei socialinius neramumus.

Ispanija taip pat fiksuoja rekordinius nedarbo skaičius – kovo mėnesį darbo vietų neteko 900 000 žmonių. Neatsilieka ir Suomija – čia du trečdaliai įmonių planuoja arba dalį darbuotojų atleisti, arba fiksuoti pravaikštas.

Europos Sąjunga kovai su nedarbu ketina skirti 100 mlrd. Eur. Taigi, kokių priemonių imasi kitos valstybės, siekdamos sušvelninti ekonominius padarinius darbo rinkai?

Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams ir didinti bedarbystės pašalpas. Švedija, fiskalinėms priemonėms skirianti net 12% BVP, apmokės nedarbingumo lapelius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90% atlyginimų tiems, kurių įmonių pajamos sumažės bent 20%.

Danija apmokės 90% atlyginimo pandemijos paveiktų įmonių darbuotojams, su sąlyga, kad karantino metu jie bus įdarbinti. Panašų kelią renkasi ir Prancūzija – čia bus mokama įmonėms, kad jos neatleistų darbuotojų. 

Austrijos valdžia nutarė fiskalinėms priemonėms skirti 9% BVP ir trumpalaikį darbą pratęsti iki 6 mėnesių. Pagal šią nuostatą darbo laikas gali būti sutrumpintas iki 10%, o tai reiškia, kad darbuotojai gaus nuo 80 iki 90% įprastinio darbo užmokesčio. Darbdaviai mokės tik už dirbtas valandas, o likusi atlyginimo dalis bus padengta iš valstybės biudžeto.

Štai Airija padidino nedarbo pašalpas nuo 203 iki 350 eurų per savaitę visiems asmenims, netekusiems darbo dėl pandemijos sukeltų apribojimų.

Kokia situacija yra Lietuvoje?

Mūsų valdžia ketina kompensuoti iki 90% minimalaus mėnesio atlygio nukentėjusiuose sektoriuose dirbantiems asmenims. Su viena sąlyga – darbdavys turi įsipareigoti išlaikyti darbo vietą nuo 3 iki 6 mėnesių po karantino pabaigos. Deja, bet verslas šia paramos forma nenorės naudotis, nes tai stumia į visiškai neprotingus nuostolius, drastiškai sumažėjus pajamoms ir apyvartoms neribotam laikui. Kitos valstybės netaiko sąlygų, kai verslas verčiamas įsipareigoti išlaikyti darbuotojus ir po karantino. Tad ar mūsų pasirinkti instrumentai yra tikrai efektyvūs ir pakankami?

Jau praėjusios savaitės duomenys rodo, kad nuo karantino pradžios bedarbių gretos pasipildė daugiau nei 6400 asmenų. Ir šis skaičius, deja, tik augs.

Šiandien girdime, kad Finansų ministras žeria kritiką verslui, teigdamas, kad yra pasirenkamas lengviausias kelias – atleidžiami darbuotojai, užuot siekus pasinaudoti valstybės teikiama parama. Tačiau dabartinės priemonės turi ne tik neišmintingas sąlygas, bet yra ir nukreiptos į siaurą ratą bendrovių, kurios yra paveiktos tiesiogiai, bet neatsižvelgiama į tai, kad jos tarpusavyje glaudžiai siejasi su tais verslo subjektais, kurių nėra nukentėjusių sąraše ir kurie patiria ne ką mažesnę žalą savo verslo veiklai. Pavyzdžiui, nukentėjusių įmonių tiekėjai arba gamintojai. Todėl nereikia stebėtis, kad verslas darbuotojus ir toliau masiškai siųs pasiimti nedarbo pašalpų.

Kriziniu laikotarpiu įmonių vadovams tenka priimti ne pačius maloniausius sprendimus, norint išgelbėti verslą ir išvengti bankroto. Valstybės verslo subjektų diskriminacija dėl to, kad mažina darbuotojų skaičių yra nelogiška ir prieštarauja realiai veikiantiems dėsniams. Kiekvienos krizės metu vyrauja vienas bendras bruožas – auga nedarbo lygis. Turime suprasti, kad, esant tokiai padėčiai, verslas yra priverstas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, nes kitu atveju – neišgyvens. Demonizuodami verslininkus, mes didiname nepasitikėjimą verslu, bet užmirštame, kad ekonomiškai stiprios valstybės pagrindas yra būtent verslas. Dėl esamos padėties ir sukeltų apribojimų šiandien nėra kaltas nei vienas žmogus, ir nei viena įmonė.

Kyla dar vienas klausimas – kada ir kaip bus išmokamos subsidijos darbdaviams? Turime nepamiršti, kad sprendimų įgyvendinimo sparta ir operatyvumas yra itin reikšmingi verslo likimui. Jeigu numatyta parama įmones pasieks tik po kelių savaičių, tai labai realu, kad dalis jų gali ir nebeišgyventi. Verslas jau dabar teigia, kad atlyginimus darbuotojams išmokės tik gavus subsidijas arba tiesiog neatsiskaitys su tiekėjais, o tuomet laukia užburtas ratas – tiekėjai neatsiskaitys su darbuotojais, kurie nemokės mokesčių ir būsto paskolų. Greičio ir koordinuotų veiksmų stoka gali brangiai kainuoti visiems ir atnešti socialinių neramumų bangą.

Verslo bendruomenė valdžios institucijoms aktyviai teikia greitus ir efektyvius siūlymus, kurie padėtų sumažinti žalą šalies ekonomikai ir išsaugoti darbo vietas. Deja, bet jie lieka tik diskusijų ir alternatyvų sąrašuose. Užmirštame, kad tik valstybės ir verslo bendradarbiavimas šiuo laikotarpiu padės priimti efektyviausius ir greičiausius sprendimus bei sumažinti laukiančias ekonominio šoko pasekmes. Nepamirškime, kad nuo verslo tvarumo priklauso kiek darbo vietų bus išsaugota, kiek įplaukų gaus valstybės biudžetas.

Mūsų šalies viešosios skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europoje, jau kelerius metus iš eilės turėjome perteklinį biudžetą, o šiuo metu turime ir geriausią istorijoje skolinimosi reitingą. Šiandien Lietuva numato skirti 5 mlrd. eurų vertės ekonominių priemonių paketą, kuris padėtų sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams dėl vykstančios krizės. Iš jų – tik 1 mlrd. darbo rinkos palaikymui. Tai reiškia, kad turime visas galimybes teikti paramą šalies dirbantiesiems ir verslo palaikymui.

Dabar kaip niekad reikalingi greiti, taiklūs ir efektyvūs valdžios sprendimai. Dabar kaip niekad reikia nesusiskaldžiusių, bet vieningai veikiančių politinių partijų veiksmų. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2020-10-30 09:47
COVID-19 pandemija įmones paveikė skirtingai: vienoms atnešė nemažai komercinių ir finansinių sunkumų, o kitoms tapo proga apsvarstyti verslo įsigijimo ar įmonių susijungimo klausimus. Teisininkai pataria, kad šiuo laikotarpiu planuojant įsigyti įmones per koncentracijų sandorius derėtų nusiteikti i...
nuotrauka
2020-10-27 12:06
Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę mokesčių mokėtojai kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų gali iki 2021 m. vasario 28 d.
nuotrauka
2020-10-21 11:51
Po neapibrėžtumo kupino karantino laikotarpio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pasijautė daug lengviau. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinka nedvejodama pradėjo kopti aukštyn ir didžiąja dalimi kompensavo 2020 metų antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ 2020 metų trečiojo ...
nuotrauka
2020-10-16 07:27
„Laikas tarp 2019 m. ir 2020 m. Statybininkų dienos mūsų įmonei primena vadinamuosius amerikietiškus kalnelius. Ir ne tik dėl pandemijos, kuri mus pasivijo net tolimojoje Pietų Afrikoje“, – sako Tomas Šidlauskas, įmonės „Alvora“ generalinis direktorius, neslėpdamas, kad tokių iššūkių, kokius patyrė ...
nuotrauka
2020-10-14 11:38
Didžiulės apimties valstybių pagalbos paketai ir skatinamoji pinigų politika sušvelnino didžiausią per bemaž šimtmetį pasaulio ekonomikos nuosmukį, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija. Tačiau atsigavimas tebėra trapus ir netolygus, todėl būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tvarų ir koordinuotą pas...
nuotrauka
2020-10-14 11:27
Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas?
nuotrauka
2020-10-08 11:34
Veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.
nuotrauka
2020-10-08 08:38
Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę koronaviruso (COVID-19) situaciją, Vyriausybė skelbia karantiną Raseinių rajono savivaldybėje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val.
nuotrauka
2020-10-07 16:43
COVID-19 pandemija davė stiprų impulsą pokyčiams darbo vietoje – poveikį pajuto visa biurų rinka. Paskelbus karantiną, verslo centrai ištuštėjo, o jų valdytojai ir vystytojai susidūrė su nežinomybe dėl biurų paklausos ateityje. „Newsec“ tyrimas rodo, kad dalis apklaustų kompanijų tiki darbo iš namų ...
nuotrauka
2020-10-06 09:44
Dėl popandeminiame pasaulyje atsiradusio neapibrėžtumo verslininkams dar svarbiau tapo pasitikrinti, ar būsimas jų verslo partneris yra patikimas. Teisininkų teigimu, nuo šiol būtina ne tik išsinagrinėti visas informacines sistemas bei teisinę bazę, bet ir atsižvelgti į tai, kokią įtaką galimam vers...
nuotrauka
2020-10-05 08:09
Energetikos ministerija skyrė 10 mln. eurų skirstomųjų tinklų modernizavimo projektams atlikti, tad jau artimiausiu metu visoje Lietuvoje prasidės elektros tinklų atnaujinimo darbai. Ši priemonė parengta įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo p...
nuotrauka
2020-10-02 11:10
Koronaviruso pandemija gerokai pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčius dėl komercinio NT, būsto kainų ir nuomos perspektyvų – jos vertinamos kur kas atsargiau nei metų pradžioje, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa.
nuotrauka
2020-09-29 11:16
Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ aprašas.
nuotrauka
2020-09-23 13:39
Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju. Tuo tarpu didžiausia kliūtis, atbaidanti nuo būsto pirkimo šiuo metu, yra nerimas dėl galimo pajamų netekimo,...
nuotrauka
2020-09-18 11:01
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, daugiausia pažeidimų nustatė dėl įmonėse paskelbtų dalinių prastovų.
nuotrauka
2020-09-17 11:45
Dėl COVID-19 pandemijos vis dar sunkiai išgyvenantis apgyvendinimo paslaugų verslas sulauks Kauno miesto pagalbos. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius, Kauno taryba patvirtino lengvatą mieste veikiantiems viešbučiams perpus sumažinant mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir valstybinės...
nuotrauka
2020-09-10 10:50
Didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse „Achema“ šį mėnesį užbaigs daugumą planinių remonto darbų: antrojo amoniako cecho, kalcio amonio salietros ir amonio salietros cechų remontą ir atnaujins jų gamybos procesus. Spalį, suremontavus antrąjį azoto rūgšt...
nuotrauka
2020-09-07 09:29
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplit...
nuotrauka
2020-09-04 18:43
Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybvietėje dirbančių rangovų darbuotojams nustatyta COVID-19 infekcija. Kaip rugsėjo 4 d. pranešė VKJ, „statybvietėje kiek įmanoma laikomasi visų būtinų priemonių saugumui užtikrinti ir reaguojama į susidariusią situaciją“.
nuotrauka
2020-09-02 17:24
Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų, rugpjūčio 28 d. duomenimis, panaudota 1,018 mlrd. eurų, arba 20,7 proc.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai

nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...