2020 gegužės 26 d. antradienis, 3:08
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Valdžios sprendimai reikalingi čia ir dabar

2020-04-06 11:19
Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu turime įnirtingai kovoti ir kitame mūšio lauke – už verslo išlikimą ir darbo vietų išsaugojimą. Pandemija suduos istorinį smūgį ne tik žmonių gyvybėms, bet ir verslo tvarumui Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Džiugu matyti mūsų visuomenės susitelkimą ir pastangas prisidėti prie kovos su koronaviruso plitimu, aukojant lėšas ir apsaugos priemones medikams. Solidžiomis aukomis prisideda ir verslo bendruomenė, suprasdama beprecedentinės situacijos svarbą. Tačiau turime pripažinti, kad dalis verslų to tiesiog nepajėgia padaryti, nes jau dabar yra atsidūrę ant bedugnės krašto.

Mūsų valdžia operatyviai metė dideles pajėgas sveikatos apsaugai ir tai yra būtina. Tačiau privalo nepamiršti, kad paraleliai turėtų būti įgyvendinami ir koordinuoti bei greiti veiksmai valstybės ekonominio stabilumo užtikrinimui. Šiandien šalies verslo bendruomenė su nerimu laukia konkrečių valdžios sprendimų ir atsakymo į klausimą, kada sulauksime realios paramos?

Judame teisinga kryptimi, tačiau gerokai per lėtai ir per silpnai.

Vyriausybės siūlomi paramos verslui modeliai yra geri, bet tik su viena sąlyga – jei turėtume daugiau laiko ir solidų rezervą. Pripažinkime, kad šios krizės dydis ir skvarbos greitis mūsų politinei sistemai yra didelis išbandymas. Susidariusią padėtį galime prilyginti poveikiui, kurį sukėlė Černobylio ir Fukušimos tragedijos. Pastarosios įvyko žaibiškai, o pasekmės buvo itin skaudžios. Siekiant likviduoti šių tragedijų pasekmes, buvo neišvengiamai reikalingi sprendimai čia ir dabar. Kuo greitesni sprendimai – tuo daugiau išgelbėtų gyvybių ir mažiau žalos ekonomikai. Paminėtieji įvykiai turėjo skirtingus avarijų suvaldymo scenarijus. Vienu atveju buvo delsiama ir veikiama neryžtingai, kitu atveju – buvo priimami ryžtingi ir greiti sprendimai. Atitinkamai patirtos žalos ir netekčių statistika yra skirtinga.

Jau dabar matome, kad pasirinktos priemonės suvaldyti pandemijos plitimą turės didžiulę įtaką ne tik kiekvieno iš mūsų gyvenimui, bet ir milžiniškas pasekmes valstybių ekonominei situacijai. Todėl šiandien iš mūsų valdžios reikia itin greitų, taiklių ir efektyvių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti šalies verslą ir žmonių darbo vietas. Jei pavėluosime – laukia negrįžtami verslo griūties procesai.

Dabartinę krizę jau būtų sudėtinga lyginti su krize, kurią mes išgyvenome prieš dešimtmetį, kai Lietuvos BVP susitraukė beveik 15%, o nedarbo lygis pasiekė net apie 13%. Tada vien statybos sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40% dirbančiųjų, o pasibaigus krizei daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai.

Pranokusį visų laikų rekordus ekonominį pandemijos šoką darbo rinkai jau registruoja JAV, kur praėjusią savaitę paraiškų nedarbo išmokai gauti skaičius pasiekė net 6,6 mln. Šis didžiausias istorijoje nedarbo mastas turi ne tik milžinišką žalą JAV ekonomikai, bet ir sukėlė jau dabar vykstančius protestus bei socialinius neramumus.

Ispanija taip pat fiksuoja rekordinius nedarbo skaičius – kovo mėnesį darbo vietų neteko 900 000 žmonių. Neatsilieka ir Suomija – čia du trečdaliai įmonių planuoja arba dalį darbuotojų atleisti, arba fiksuoti pravaikštas.

Europos Sąjunga kovai su nedarbu ketina skirti 100 mlrd. Eur. Taigi, kokių priemonių imasi kitos valstybės, siekdamos sušvelninti ekonominius padarinius darbo rinkai?

Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams ir didinti bedarbystės pašalpas. Švedija, fiskalinėms priemonėms skirianti net 12% BVP, apmokės nedarbingumo lapelius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90% atlyginimų tiems, kurių įmonių pajamos sumažės bent 20%.

Danija apmokės 90% atlyginimo pandemijos paveiktų įmonių darbuotojams, su sąlyga, kad karantino metu jie bus įdarbinti. Panašų kelią renkasi ir Prancūzija – čia bus mokama įmonėms, kad jos neatleistų darbuotojų. 

Austrijos valdžia nutarė fiskalinėms priemonėms skirti 9% BVP ir trumpalaikį darbą pratęsti iki 6 mėnesių. Pagal šią nuostatą darbo laikas gali būti sutrumpintas iki 10%, o tai reiškia, kad darbuotojai gaus nuo 80 iki 90% įprastinio darbo užmokesčio. Darbdaviai mokės tik už dirbtas valandas, o likusi atlyginimo dalis bus padengta iš valstybės biudžeto.

Štai Airija padidino nedarbo pašalpas nuo 203 iki 350 eurų per savaitę visiems asmenims, netekusiems darbo dėl pandemijos sukeltų apribojimų.

Kokia situacija yra Lietuvoje?

Mūsų valdžia ketina kompensuoti iki 90% minimalaus mėnesio atlygio nukentėjusiuose sektoriuose dirbantiems asmenims. Su viena sąlyga – darbdavys turi įsipareigoti išlaikyti darbo vietą nuo 3 iki 6 mėnesių po karantino pabaigos. Deja, bet verslas šia paramos forma nenorės naudotis, nes tai stumia į visiškai neprotingus nuostolius, drastiškai sumažėjus pajamoms ir apyvartoms neribotam laikui. Kitos valstybės netaiko sąlygų, kai verslas verčiamas įsipareigoti išlaikyti darbuotojus ir po karantino. Tad ar mūsų pasirinkti instrumentai yra tikrai efektyvūs ir pakankami?

Jau praėjusios savaitės duomenys rodo, kad nuo karantino pradžios bedarbių gretos pasipildė daugiau nei 6400 asmenų. Ir šis skaičius, deja, tik augs.

Šiandien girdime, kad Finansų ministras žeria kritiką verslui, teigdamas, kad yra pasirenkamas lengviausias kelias – atleidžiami darbuotojai, užuot siekus pasinaudoti valstybės teikiama parama. Tačiau dabartinės priemonės turi ne tik neišmintingas sąlygas, bet yra ir nukreiptos į siaurą ratą bendrovių, kurios yra paveiktos tiesiogiai, bet neatsižvelgiama į tai, kad jos tarpusavyje glaudžiai siejasi su tais verslo subjektais, kurių nėra nukentėjusių sąraše ir kurie patiria ne ką mažesnę žalą savo verslo veiklai. Pavyzdžiui, nukentėjusių įmonių tiekėjai arba gamintojai. Todėl nereikia stebėtis, kad verslas darbuotojus ir toliau masiškai siųs pasiimti nedarbo pašalpų.

Kriziniu laikotarpiu įmonių vadovams tenka priimti ne pačius maloniausius sprendimus, norint išgelbėti verslą ir išvengti bankroto. Valstybės verslo subjektų diskriminacija dėl to, kad mažina darbuotojų skaičių yra nelogiška ir prieštarauja realiai veikiantiems dėsniams. Kiekvienos krizės metu vyrauja vienas bendras bruožas – auga nedarbo lygis. Turime suprasti, kad, esant tokiai padėčiai, verslas yra priverstas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, nes kitu atveju – neišgyvens. Demonizuodami verslininkus, mes didiname nepasitikėjimą verslu, bet užmirštame, kad ekonomiškai stiprios valstybės pagrindas yra būtent verslas. Dėl esamos padėties ir sukeltų apribojimų šiandien nėra kaltas nei vienas žmogus, ir nei viena įmonė.

Kyla dar vienas klausimas – kada ir kaip bus išmokamos subsidijos darbdaviams? Turime nepamiršti, kad sprendimų įgyvendinimo sparta ir operatyvumas yra itin reikšmingi verslo likimui. Jeigu numatyta parama įmones pasieks tik po kelių savaičių, tai labai realu, kad dalis jų gali ir nebeišgyventi. Verslas jau dabar teigia, kad atlyginimus darbuotojams išmokės tik gavus subsidijas arba tiesiog neatsiskaitys su tiekėjais, o tuomet laukia užburtas ratas – tiekėjai neatsiskaitys su darbuotojais, kurie nemokės mokesčių ir būsto paskolų. Greičio ir koordinuotų veiksmų stoka gali brangiai kainuoti visiems ir atnešti socialinių neramumų bangą.

Verslo bendruomenė valdžios institucijoms aktyviai teikia greitus ir efektyvius siūlymus, kurie padėtų sumažinti žalą šalies ekonomikai ir išsaugoti darbo vietas. Deja, bet jie lieka tik diskusijų ir alternatyvų sąrašuose. Užmirštame, kad tik valstybės ir verslo bendradarbiavimas šiuo laikotarpiu padės priimti efektyviausius ir greičiausius sprendimus bei sumažinti laukiančias ekonominio šoko pasekmes. Nepamirškime, kad nuo verslo tvarumo priklauso kiek darbo vietų bus išsaugota, kiek įplaukų gaus valstybės biudžetas.

Mūsų šalies viešosios skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europoje, jau kelerius metus iš eilės turėjome perteklinį biudžetą, o šiuo metu turime ir geriausią istorijoje skolinimosi reitingą. Šiandien Lietuva numato skirti 5 mlrd. eurų vertės ekonominių priemonių paketą, kuris padėtų sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams dėl vykstančios krizės. Iš jų – tik 1 mlrd. darbo rinkos palaikymui. Tai reiškia, kad turime visas galimybes teikti paramą šalies dirbantiesiems ir verslo palaikymui.

Dabar kaip niekad reikalingi greiti, taiklūs ir efektyvūs valdžios sprendimai. Dabar kaip niekad reikia nesusiskaldžiusių, bet vieningai veikiančių politinių partijų veiksmų. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-05-22 13:21
Statybos – tai vienas iš sektorių, kuris per visas ekonominės krizes paveikiamas labiausiai. Vyriausybė nutarė sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu ir gelbėti ekonomiką per statybos ir infrastruktūros projektus. Tačiau priimti sprendimai, kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacija, sulaukia švietimo...
nuotrauka
2020-05-20 13:56
Karantino metu prastovas darbuotojams paskelbusioms įmonėms valstybė moka subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbo laiką. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės...
nuotrauka
2020-05-19 10:52
Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių invest...
nuotrauka
2020-05-15 14:44
Patikslinus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) mokamų palūkanų kompensacijų sąlygas, ši priemonė tapo dar plačiau prieinama tiek įmonėms ir verslininkams, plėtojantiems savo veiklą ir siekiantiems gauti dalinę 95 proc. palūkanų kompensaciją iki 36 mėnesių laiko...
nuotrauka
2020-05-14 15:55
Subsidija nuomos mokesčiui galima tik tuo atveju, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą. Tačiau apie tokią galimybę sužinojus, kai jau susitarta dėl nuomos mokesčio kitaip, verslas gali patirti išlaidų. Ar galima persitarti dėl nuomos mokesčio mažinimo? Teisininkai sako, kad tokia galimyb...
nuotrauka
2020-05-14 15:13
Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata. Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl ...
nuotrauka
2020-05-14 10:02
Lietuvoje veikianti Šiaurės – Baltijos šalių teisinių paslaugų įmonių grupė „Fondia“ atliko skirtingų šalių paramos verslui ir gyventojams analizę. Paaiškėjo, jog valstybių pagalba ekonomikai tiesiogiai koreliuoja su mokestine našta, skaičiuojama nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
nuotrauka
2020-05-13 08:06
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 1 etapo suformuoto galimų 15 tūkstančių pareiškėjų sąrašą pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ ir pateikė jį VMI. Dabar VMI skelbs kvietimą įmonėms teikti paraiškas ir formuos 2 etapo potencialių pareiškėjų ...
nuotrauka
2020-05-13 07:43
Paraiškas dėl nuomos mokesčio kompensavimo galima teikti jau nuo gegužės 4 d., tačiau vis dar sulaukiama daug teorinių bei praktinių klausimų dėl galimybės pasinaudoti šia kompensacija. Komentuoja Šiaurės ir Baltijos šalių teisininkų įmonės „Fondia“ specialistai Lietuvoje.
nuotrauka
2020-05-12 09:59
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog šiandien, gegužės 12 d., apie 20 tūkst. mikroįmonių, atitinkančių LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, išsiųs kvietimus pateikti paraišką subsidijai gauti. Kvietimai įmones pasieks per Mano VMI. Iš viso, tokių kvietimų sulauks apie 34 tū...
nuotrauka
2020-05-11 14:36
Nuo koronoviruso (COVID-19) padarinių nukentėjusioms Lietuvos mikroįmonėms valstybė sudaro galimybę sumažinti finansinius nuostolius. Pradedama įgyvendinti nauja šioms bendrovėms padėti skirta priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“. Pagal šią priemonę nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčios įmonės pretenduos į...
nuotrauka
2020-05-11 09:11
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) toliau vykdo kontrolės veiksmus, kuriais siekiama išvengti piktnaudžiavimo valstybės lėšomis ekonomikos skatinimui ir koronaviruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Šiuo metu visoje Lietuvoje toliau vykdomos priemonės, susijusios su Užimtumo tarnybos verslui t...
nuotrauka
2020-05-11 09:01
Įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta, ją vykdantys nuomotose patalpose, jau gali kreiptis į INVEGA dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo. Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 d. iki karantino laikotarpio pabaigos plius du ...
nuotrauka
2020-05-08 09:17
Dėl paskelbto privalomojo karantino, per paskutines dvi kovo mėn. savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai, beveik 60 proc. jų sudarė moterys. Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12 ir 8 proc....
nuotrauka
2020-05-08 08:11
Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba.
nuotrauka
2020-05-07 15:51
Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau soci...
nuotrauka
2020-05-07 10:55
Tokius skaičius atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, kurioje duomenis pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių. Iki balandžio 22 dienos, preliminariais skaičiavimais, savivaldybės buvo išleidusios 22,8 mln. eurų. Dar 31,8 mln. eurų siekiant stabdyti viruso plitimą savivaldybės p...
nuotrauka
2020-05-07 08:54
Vyriausybė paskirstė likusią dalį papildomų ekonomikos skatinimui skirtų lėšų valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinamiems projektams bei priemonėms. Finansavimas numatytas statybos darbams, programoms ir priemonėms, susijusiems su šalies ekonomikos palaikymu ir (ar) vystymu 2020 metais įgy...
nuotrauka
2020-05-07 08:51
Ministrų kabinetas pritarė, kad karantinas Lietuvoje būtų pratęstas iki gegužės 31 d., nustatant naujas karantino švelninimo priemones. Numatyta, kad jau visai netrukus duris galės atverti darželiai ir ikimokyklinės grupės, taip pat bus galima organizuoti renginius. Be to, apsispręsta, kad galės pra...
nuotrauka
2020-05-05 09:43
Susirūpinimo pandemija lygis Lietuvoje gerokai didesnis nei pasaulyje ar kaimyninėje Latvijoje, rodo atlygio tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ duomenys. Apklausti darbdaviai teigia, kad jei ekonominė situacija nesikeis arba blogės, 35 proc. jų planuoja mažinti atlyginimus bei atleisti 17 proc....

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...