Šiuo metu Lietuvoje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, iš kurių 90 proc. – pastatyti iki 1993 m. – yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti modernizuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4 000 daugiabučių namų, tačiau per visą programos laikotarpį (2005–2018 m.) buvo atnaujintas tik 2 941 daugiabutis.

„Net jeigu pavyktų iki šių metų pabaigos renovuoti visus planuotus 4 000 daugiabučių, vertinant visą daugiausiai šiluminės energijos suvartojančių daugiabučių skaičių, pagal dabartinius tempus visi namai bus modernizuoti tik po šimto metų“, – sako pranešime cituojamas Tadas Čiblys, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius.

Kaip rodo audito rezultatai, Aplinkos ministerijos taikoma daugiabučių namų modernizavimo projektų atranka neužtikrina, kad valstybės paramą gautų daugiausiai šiluminės energijos sutaupantys projektai. Iki 2019 m. liepos mėn. 35 proc. 2013 m. savivaldybių atrinktų neefektyviausių daugiabučių namų nebuvo atnaujinti dėl savininkų nepritarimo modernizavimui.

Pasak auditorių, dėl investicijų planų parengimo trūkumų 78 proc. paraiškų grąžinta tikslinti, jų neištaisius, vidutiniškai apie trečdalis kasmet yra atmetama. Be to, trečdalio Būsto energijos taupymo agentūros 2016–2018 m. atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad modernizavimo darbai vykdomi su trūkumais.

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų modernizavimo proceso tęstinumą, įgyvendinus šio audito rekomendacijas, rašoma Valstybės kontrolės pranešime, padidėtų butų ir kitų patalpų savininkų įsitraukimas į daugiabučių namų modernizavimą, būtų užtikrinamas sklandus daugiabučių namų modernizavimo procesas, o tai leistų padidinti sutaupytos šiluminės energijos kiekį.

Valstybinio audito ataskaita: Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) 

Lietuvos statybininkų asociaicijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad valstybė ir Aplinkos ministerija turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją bent per 10 metų.

„Šiandien reikia ieškoti kito modelio, kuris renovacijos paspartintų procesą, – sako Asociaicijos vadovas. – Be to, būtina imtis pokyčių statybos darbų viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime, nes renovacijos procesas stringa ir dėl nekokybiškai parengtų investicinių planų, taikant mažiausios kainos kriterijų, dėl kurių dalyvavimas tokiuose projektuose statybos bendrovėms gresia ne tik nuostoliais, bet ir bankrotais“.