Gerų statybininkų sutikti neteko

V. Samsonas (nuotraukoje) verslą pradėjo 8,5 tūkst. kv. m. patalpose. Kai 1991 m. kūrėsi laisvuose vėliau bankrutavusios statybinės įmonės sandėliuose, čia beveik nieko nebuvo: riogsojo pastatai be langų ir be durų. Dabar patalpos išplėstos iki 12 tūkst. kv. m ir planuojama statyti dar 2 tūkst. kv. m. Paklaustas, kokios įmonės prisidėjo prie statybų V. Samsonas liūdnai šyptelėjo: „Apie statybininkus – arba gerai, arba nieko. Nesiseka man su jais. Gerų statybininkų sutikti neteko, tad geriau jų ir neminėsiu.“

UAB „Umaras“ – moderni pakavimo plėvelių gamybos įmonė, turinti savitą produkcijos gamybos, darbo ir vadybos stilių. Įmonė stabiliai ir efektyviai dirba kurdama naujus produktus ir investuodama į šiuolaikiškus įrengimus bei darbuotojų mokymus. Veiklą pradėjusi 1993 metais, įmonė sėkmingai įsitvirtino Lietuvos bei užsienio šalių rinkose.

O prasidėjo viskas iš reikalo, nes įmonės vadovas neturėjo patirties dirbti su polietileno gaminiais, o ir meilės šiam verslui nebuvo, tiesiog pajuto, kad tai gali būti puiki galimybė užsidirbti. „Tai buvo meilė iš išskaičiavimo“, – juokiasi verslininkas.
Inžinieriaus - mechaniko profesiją turintis vyras iki verslo įkūrimo dirbo gamykloje, užsiėmusioje žemės ūkio technikos remontu, o atėjus Nepriklausomybei nebuvo ką veikti, tad kartu su kolegomis ėmėsi verslo, o 1993 m. įkūrė savo įmonę, kurioje dabar dirba ir abu jo vaikai bei žentas. „Bus kam palikti verslą“, – džiaugiasi V. Samsonas.

Didžiausia dalis produkcijos – statybos sektoriui

Bendrovėje šiuo metu dirba 135 darbuotojai, šiemet jų priimta 20, kitąmet prognozuojamas 20 proc. augimas. Kasdien Utenoje užgimsta apie 30 tonų produkto: lanksčios pakuotės, skirtos statybų sektoriui, prekybos centrams, maisto pramonei ir žemės ūkiui. Didžiausia produkcijos dalis yra skirta statybų sektoriui. Lietuvoje lieka vos 30 proc. produkcijos, o likusioji eksportuojama į užsienį. Apie 50 proc. jos keliauja į Vakarus: Prancūziją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją, Islandiją, Belgiją, Šveicariją, o 20 proc. – į Rytus: į Rusiją ir Baltarusiją. Naujų rinkų įmonės pardavimų skyriaus darbuotojai ieško patys.

2003 m. bendrovė užregistravo statybinės polietileno plėvelės SAMPLEX ir specialios polietileno plėvelės šiltnamiams AgroLUX prekinius ženklus. Pernai įmonės apyvarta siekė 80 mln. litų. Šiemet gamybos apimtys dar šiek tiek išaugo.

ES parama naudojosi penkis kartus

Milijoninės vertės cecho įrenginiai dirba ištisą parą. Pirmasis bendrovės įsigytas įrenginys kainavo 80 tūkst., o antrasis – 10 tūkst. dolerių. Trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį, šeštąjį ir septintąjį gaminosi patys ir tai kainavo kone perpus pigiau. O paskui jau galėjo įrengimą nusipirkti už 1 mln. eurų. Dabar bendrovės vadovas nebesistengia visko padaryti savo jėgomis ir lėšomis. Jis jau penkis kartus pasinaudojo ES parama. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Verslo projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Aida Želvytė sako, kad 2 mln. litų parama skirta įsigyti moderniai fleksografinės spaudos linijai, kuri leidžia didinti įmonės rinkos dalį bei pasiūlyti klientams aukštos kokybės produktų. Šis projektas įgyvendintas pagal ES struktūrinių fondų priemonę Lyderis LT.

Dar vienas UAB „Umaras“ įgyvendintas projektas „Aukštos pridėtinės vertės polietileno gaminių prototipų sukūrimas“ pagal Ekonomikos veiksmų programos priemonę Intelektas LT. Vienas iš šio projekto etapų buvo daugiasluoksnės barjerinės plėvelės prototipo sukūrimas – buvo kuriamas penkių sluoksnių plėvelės prototipas, skirtas maisto produktams pakuoti. Iki projekto įgyvendinimo įmonėje turima įranga buvo galima gaminti tik trijų sluoksnių barjerines plėveles. Dabar, įsigijus reikiamos įrangos, pradėta pramoninė daugiasluoksnės barjerinės plėvelės prototipo, skirto maistui pakuoti, gamyba.

Šiuo metu įmonė įgyvendina projektą „UAB „Umaras“ inovatyvios gamybinės bazės plėtra“, kuriam skirta beveik 8 mln. Lt pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Invest LT – 2“.

Plastikas ir ekologija: ar tai suderinama?

V. Samsonas nesigraužia dėl to, kad jo gaminamas plastikas nėra draugiškas gamtai ir sunkiai irsta. Verslininkas tvirtina, kad jei jis negamintų, tai rinką užimtų kiti. Jis tikina, kad kai tik atsiras ekologiškos žaliavos, tai gamins iš jos.

O kol kas verslininkas nesėdi rankų sudėjęs: bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir studentais, kurie siekia sukurti naujų produktų su krakmolo įterpimu į plėvelę. „Tokia plėvelė suyra, tačiau ją pagaminti sudėtinga: krakmolą irgi reikia pagaminti ne bet kokį, negali paimti iš parduotuvės. Jis turi būti atitinkamai paruoštas, apdirbtas, tada jo ir kaina kitokia, o tam reikia specialios gamyklos“, – sako V. Samsonas.

Ne viskas iš išskaičiavimo: įkūrė ir verslą iš meilės

Verslininkas dar studijų metais susižavėjo automobilių sportu, dalyvaudavo lenktynėse. Vyras prisimena, kad tuomet buvo sunkūs laikai: nebuvo įmanoma gauti detalių, viską reikėjo daryti patiems ir kai kartą ilgą laiką nepavyko įsigyti pavarų dėžės, nusprendė ją pasidaryti pats. Taip meilė automobiliams išaugo į verslą: gimė įmonė, pavadinta „Samsonas motorsport", kurioje gaminamos pavarų dėžės ne tik Lietuvos lenktyniniams automobiliams. Nemažai tokių dėžių eksportuojama į užsienį. Įmonei vadovauja V. Samsono sūnus, garsus lenktynininkas Martynas Samsonas.