Vienas dažniausiai pasitaikančių ir neretai itin sunkiai įgyvendinamų reikalavimų yra tai, kad įmonės bendrojo likvidumo koeficientas (nuosavo įmonės kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) būtų ne mažesnis kaip vienetas.

Į verslininkų pretenzijas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) koeficiento taikymą reglamentuoja tik rekomendacinio pobūdžio pastabose, perkančiosios organizacijos atšauna, kad būtent šios rekomendacijos ir leidžia sudaryti tokias konkursų sąlygas, kokias mano esant optimaliausiomis.

Kriterijų sąrašas – be pabaigos

VPT patvirtintose tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nuo 2007 m. neberekomenduojama perkančiosioms organizacijoms, kaip vieną iš tiekėjų finansinę būklę parodančių kriterijų, nustatyti bendrojo likvidumo kriterijų ir yra likęs rekomenduojamas vienas likvidumo kriterijus – kritinio likvidumo (t. y. Trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais).

Dažniausiai problemų konkursuose dalyvaujančioms įmonėms kyla dėl to, kad VPT rekomendacijos nėra privalomos, juose nurodytų finansinio ir ekonominio pajėgumo kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai rinktis ir kitus finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijus, kiek jie yra proporcingi perkamam objektui, dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos.

Anot VPT specialistų, kai vertinama tiekėjų kvalifikacija, perkančioji organizacija, privalo atsižvelgti į VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje (šiame straipsnyje apibrėžiamos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime – aut. past.) nustatytas aplinkybes, o kitus kvalifikacijos reikalavimus ji pasirenka savo nuožiūra.

Konkursų sąlygose – ir neįgalūs darbuotojai

Apie tai, kokių dar perteklinių reikalavimų ar abejotinų sąlygų be jau minėto bendrojo likvidumo koeficiento pasitaiko darbo praktikoje ir kas trukdo sėkmingam dalyvavimui viešųjų pirkimų konkursuose, portalui STATYBUNAUJIENOS.LT sutiko papasakoti vienos statybų įmonės vadovas (dėl to, kad jo vadovaujama įmonė nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, pašnekovas pageidavo išsaugoti jo anonimiškumą, tačiau redakcijai tikrieji jo vardas ir pavardė yra žinomi – aut. past.)

„Kiekvienu atveju dalyvavimą viešųjų pirkimų konkurse yra iššūkis. Niekam ne paslaptis, kad daug dalykų aptariama neoficialiai, o paskui konkursas jau tampa formalumu. Žinoma, didelė dalis įmonių tiesiog bando savo laimę,“ – sakė jis.

Įmonės vadovas prisiminė neseną atvejį, kai konkurso sąlygose atsirado reikalavimas, kad konkurse dalyvaujančioje įmonėje būtų įdarbinta negalią turinčių žmonių. „Buvo toks reikalavimas, kad dalį įmonės darbuotojų sudarytų tam tikras skaičius neįgaliųjų. Esama tokios tendencijos, kad visuomet ieškoma tokių išskirtinių „kabliukų“. Pasitaiko įvairių reikalavimų dėl darbų vadovų. Juk kartais nebūtinai pačiai įmonei reikia turėti tam tikrus specialistus, užtenka, kad šie specialistai dirbtų įmonėse, kurių paslaugas mes perkame... Prie tokių ir panašių reikalavimų jau prisitaikėme ir jie nebestebina“, – pasakojo pašnekovas.

Nėra nusistovėjusios tvarkos

Paklaustas, su kokiomis didžiausiomis kliūtimis viešųjų pirkimų konkursuose tenka susidurti jo vadovaujamai įmonei, pašnekovas kalbėjo: „Mūsų įmonė atitinka didžiąją dalį reikalavimų, tad dažniausiai susiduriame su minėto likvidumo koeficiento reikalavimu. Šis koeficientas yra perteklinis, bet jis aktyviai taikomas ir būtent dėl šios priežasties įmonės dažniausiai netenka galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.“

Pašnekovas pritarė, kad praktikoje vadovaujamasi taisykle „kas neuždrausta, tas galima, o jei paveiku, tai ir dažnai naudojama“. „Taip ir būna. Teko girdėti apie vieną Aukščiausiojo teismo bylą, kur teismas pasisakė, kad minėtą koeficientą naudoti galima. Žinoma, man sunku vertinti, kokie buvo tokio sprendimo argumentai, bet tai rodo, kad nėra nusistovėjusios tvarkos ir praktikos ir kaip kas nori, taip ir daro“, – kalbėjo pašnekovas.

Situaciją gelbėjo įteikti skundai

Ne visuomet perkančiosios organizacijos lieka kurčios konkursų dalyvių kritikai. „Mūsų įmonės praktikoje būta atvejų, kuomet konkurse perteklinį bendrojo likvidumo koeficiento buvimą skundėme. Skundus adresavome pačiai perkančiajai organizacijai ir nurodėme, kad jei toks reikalavimas nebus panaikintas, kreipsimės į atsakingas institucijas. Būta atvejų, kuomet toks perteklinis reikalavimas iš konkurso sąlygų buvo pašalintas“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Įmonės vadovo teigimu, taip sėkmingai išspręsti susidariusią problemą pavyksta tikrai ne visada. „Šiemet jau esame sulaukę dviejų neigiamų atsakymų, kai kreipėmės dėl minėto koeficiento reikalavimo panaikinimo. Perkančiosios organizacijos atsakė, kad toks reikalavimas nėra perteklinis ir jį paliko konkurso sąlygose“, – kalbėjo jis.

Mįslė – pelno ir nuostolių ataskaitose

Išradingi verslininkai renkasi ne tik teisinį kelią, norėdami sėkmingai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, randama ir kitų išeičių, kaip patenkinti konkursų sąlygose esančio likvidumo koeficiento reikalavimą.

„Vienas iš variantų – vykdyti jungtinę veiklą su kitomis įmonėmis, bet praktikoje esame susidūrę su atvejais, kuomet reikalaujama, kad kiekviena šios jungtinės veiklos partneris atitiktų šio koeficientų reikalavimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Verslininkai taip pat rado dar vieną būdą, kaip įmonės turtą „užauginti“ taip, kad pavyktų atitikti minėtąjį koeficientą – metų pabaigoje įmonės sau neišmoka dividentų.

Apie tokį įmonės turto auginimo būdą teigė girdėjęs ir portalo kalbintas įmonės vadovas: „Užtenka žvilgtelėti į didžiausių kompanijų, kurios puikiai atitinka reikalaujamo minėto bendrojo likvidumo koeficiento kriterijus, pelno – nuostolio ataskaitas ir bus viskas aišku. Pamatysite, kad yra tokių įmonių, kur neišmokėti 25 litų mln. pelno ir pan.“

Randa būdų „užauginti“ įmonės turtą

Pašnekovo teigimu, itin dažnai įmonė tik dirbtinai atitinka minėto koeficiento kriterijų. „Dirbant įprastu režimu įmonėje įvairių įsipareigojimų visuomet atsiranda. Žinoma, gali taip nutikti, kad įmonė prikaups tiek turto, kad atitiks koeficiento reikalavimą, bet įprastomis sąlygomis, nepridedant įmonei daugiau turto nei jo reikia, tai labai reti atvejai.“

Įmonės vadovas akcentavo, kad norint atitikti likvidumo koeficiento kriterijų, įmonėms tenka kaip reikiant paplušėti – neišsimokėti metinio pelno, didinti įstatinį kapitalą ir pan.

Apie tai, kokį realų efektą rinkoje duoda tokių perteklinių reikalavimų buvimas, kalbintas įmonės vadovas sakė: „Kalbėkime apie didesnes įmones, nes mažoms tokį koeficientą atitikti lengviau. Kai rengiami didelės vertės viešųjų pirkimų konkursai ir juose taikomas šio koeficiento reikalavimas, pasitaiko atvejų, kad iš vis konkurse niekas negali dalyvauti. Būna ir taip, kad atsiranda penkios galinčios jame dalyvauti įmonės. Tarkime, kad dvi iš jų atkrenta dėl kokių nors kitų priežasčių, o likusios trys susitinka, pasikalba... Patys suprantate, kaip viskas vyksta toliau.“

Verslininkai tvarkos nesikrato, bet siūlo reguliuoti

Paklaustas, ar apskritai toks koeficientas yra reikalingas, pašnekovas buvo atviras: „Šis koeficientas atspindi įmonės gebėjimą atsiskaityti trumpuoju laikotarpiu, jis tarsi įrodo įmonės pajėgumą. Gal patys koeficientai tikrai reikalingi, bet reiktų kalbėti apie reguliavimą ar taikymą tik itin sudėtingų, strateginių objektų statybos atveju.“

Pašnekovo teigimu, sunkai suvokiama logika, kai tokio koeficiento reikalavimas keliamas ieškant, kas suremontuos mokyklą: „Juk tai nedidelės apimties nesudėtingas darbas. Suprantu, kad yra strateginių objektų, kai vėlavimas negalimas, pavyzdžiui, suskystintųjų dujų terminalo statybos atveju. Sutinku, kad toks objektas labai svarbus ir reikia papildomų saugiklių.“

Įmonės vadovas akcentavo, kad bendrovių finansinio pajėgumo rodikliai tikrai svarbūs, tačiau, kai jie kuriami dirbtinai, vargu, ar tikrai atspindi įmonės pajėgumus. Pašnekovas išsakė mintį, kad tokio koeficiento taikymą galėtų būti sąlyginis, atsižvelgiant į patį projektą ar jo sumą.

„Gal užtektų taikyti tik 0,5 ar 0,7? Kodėl būtinai turime kalbėti būtent apie vieneto reikšmę? Jei kokia nors statybinė įmonė pasieks 1,5 šio koeficiento rodiklį, tai kas tuomet?“ – juokavo pašnekovas ir pridūrė, kad kol šio koeficiento tikslus taikymas nėra apibrėžtas, visi tai traktuoja, kaip kam tuo metu patogiau.

Pirkimo sąlygas skuba skųsti

VPT atstovės Vytautės Šmaižytės teigimu, Rizikos valdymo ir statistikos skyrius retkarčiais gauna pretenzijų, kuriose tiekėjai skundžia pirkimo sąlygose nustatyto kritinio likvidumo koeficiento reikšmę. Tiesa, dėl bendrojo likvidumo kriterijaus pretenzijų nebuvo pastaruoju metu gauta.

„Tiekėjai nurodo, kad perkančioji organizacija nustatė per aukštą kritinio likvidumo koeficiento reikšmę, pavyzdžiui, ne mažesnę kaip vienetas. Tuo tarpu VPT tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatyta, kad kritinio likvidumo reikšmė turi būti ne mažesnė nei 0,5“, – teigė ji.

Koeficiento taikymas – filtras nepatikimoms įmonėms?

Pasak pašnekovės, tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tikslas yra įsitikinti tiekėjo patikimumu, pajėgumu ir kompetencija, o nustatyti objektyviais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę pasiūlymus pateikti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi.

„Kvalifikaciniai reikalavimai pagrindiniam tiekėjui ir subrangovams turi būti nustatyti, atsižvelgiant į VPĮ reikalavimus, jog tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti, kad pagrindinius darbus atliks tiekėjas (tuo pačiu ir nustatyti pagrindinius darbus). Tokiu būdu, pvz., subrangovams, kurios būna mažesnės įmonės, siauresnės specializacijos, bus iškelti žemesni kvalifikaciniai reikalavimai“, – sakė V. Šmaižytė.

Kalbėdama apie dažniausiai pasitaikančius perteklinius reikalavimus, VPT atstovė teigė, jog dažniausiai pasitaiko šie: kvalifikaciniai reikalavimai įvykdytoms sutartims bei jų vertėms neproporcingi pirkimo objektui; reikalavimai specialistams bei jų skaičiui neproporcingi pirkimo objektui; reikalavimai tiekėjams pasiūlymuose pateikti neatlyginamai teikiamą informaciją apie tiekėjo teisinį statusą ar duomenis iš SODROS.