Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) civilinėje byloje yra nusprendęs, kad tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus. Todėl teisė tiekėjui tikslinti neaiškius duomenis apie savo kvalifikaciją nekvalifikuojama kaip pasiūlymo esmės keitimas. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja.

Ką dar galima ištaisyti

Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Tai reiškia, kad atestato ar pažymos nepateikimas pasiūlyme nereiškia a priori tiekėjo kvalifikacijos nebuvimo – tai būtų formalus neatitikimas, kurį leidžia ištaisyti VPĮ nustatytas kvalifikacijos tikslinimo institutas. Cituotoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros rezultatų, todėl teismo išaiškinimas buvo skirtas tik kvalifikacijos tikrinimo ypatumams. Pastaruoju metu Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šioje byloje pateiktą teismo išaiškinimą pradėjo taikyti ir pasiūlymo tikslinimui, nors analogijos pritaikymas negali būti savaiminis atvejuose dėl pasiūlymo vertinimo procedūrų.

VPĮ yra įtvirtinta teisė tiekėjams ištaisyti pasiūlyme nustatytas klaidas: pateikti nepateiktą įgaliojimą, pasiūlymo užtikrinimą, jungtinės veiklos sutartį, ištaisyti aritmetines klaidas ir t. t., bet VPĮ nėra nuostatos, suteikiančios tiekėjui teisę pavėluotai pateikti nepateiktą pasiūlymo (paraiškos) formą. Tiekėjui nepateikus pasiūlymo formos, kurioje nurodomos siūlomos kainos, pasitelkiami subrangovai ar partneriai ir pan., arba ją pateikus po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, toks pasiūlymas formaliai turi būti atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų nustatytų reikalavimų.

Tokia praktika buvo paremta nuostata, kad toks formalus ir vienodas VPĮ ir pirkimo dokumentų nuostatų laikymasis leidžia užtikrinti visų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų lygiateisiškumą. Tai reiškia, kad visi turėdavo lygias galimybes susipažinti su iš anksto viešai paskelbtomis pirkimo sąlygomis, pagal jas parengti pasiūlymą ir jokiam tiekėjui negalėjo būti daromos išskirtinės sąlygos ar nuolaidos taisyti pasiūlymą, jau pasiūlymų vertinimo metu pateikti nepateiktą pasiūlymo formą. Analogiški reikalavimai buvo taikomi Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pateikimui (šiuo metu ši deklaracija jau neprivaloma).

VPT keičia praktiką

Tokią nusistovėjusią praktiką, kai tiekėjų pasiūlymai būdavo atmetami nepateikus pasiūlymo formos, pradėjo keisti VPT. Savo išaiškinimuose ir konsultacijose VPT siūlo taikyti analogiją ir minėtoje byloje pateiktą LAT išaiškinimą dėl tiekėjų kvalifikacinių duomenų tikrinimo ypatumų, taikyti ir pasiūlymo vertinimo procedūrai, t. y. siekti kuo mažiau formalizuoti pasiūlymo vertinimo procedūras, laikantis principo dėl turinio viršenybės prieš formalumus. Tokiu būdu VPT siūlo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pirkimo procedūroms vertinti ne kaip savitiksles taisykles formalių procedūrų atlikimui, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš VPĮ ir viešųjų pirkimų reglamentavimo, pvz., siūlant netikslių, neaiškių ar neišsamių pasiūlyme pateiktų duomenų įvertinimą bei tikslinimą, aiškinimą ir papildymą.

Teismai vertina kritiškiau

Visgi teismai pasisako už griežtesnį pasiūlymų vertinimą. Antai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) bylose yra pažymėjęs, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą.

Buvo išaiškinta, jog, pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės, nes, pavyzdžiui, sąlygų pakeitimas gali įvykti po to, kai vieni tiekėjai jau yra pateikę savo siūlymus, arba dėl pirminių (nepakeistų) konkurso sąlygų kai kurie tiekėjai atsisakė dalyvauti konkurse. Konkurso sąlygų keitimu gali būti kvalifikuojamas ir šių sąlygų aiškinimas, jeigu juo pakeičiama sąlygų esmė ir turinys. Perkančioji organizacija neturi teisės taikyti skirtingų standartų skirtingiems dalyviams, pateikiantiems pasiūlymus. Lygiateisiškumo principas suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą vienodai visų konkurso dalyvių atžvilgiu interpretuoti pirkimo dokumentų sąlygas.

Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus tiekėjai (pasiūlymai) turi atitikti visiškai, todėl sprendimai neatmesti pasiūlymų dėl, pavyzdžiui, nepateiktos pasiūlymo formos, turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Perkančioji organizacija privalės įvertinti tiekėjo pasiūlymo visumą ir nustatyti, ar nepateiktoje pasiūlymo formoje nurodoma informacija nėra paviešinta kitose pasiūlymo dalyse (tiekėjo kontaktai ir rekvizitai, nurodyti subrangovai ar partneriai, kokiai daliai jei pasitelkiami, pasiūlymo vertė, įkainiai) ir pan. Jeigu perkančioji organizacija nustato, jog pasiūlyme nepateiktos pasiūlymo formos ar kitų nepateiktų dokumentų turinys nėra paviešintas pasiūlyme ar prieinamas susipažinimui kitomis priemonėmis, toks pasiūlymas turi būti atmetamas, nes bet kokie taisymai ir papildymai keistų pasiūlymo esmę, t.y. iš netinkamo pasiūlymo taptų tinkamų ir taip pažeistų kitų dalyvių teisėtus lūkesčius į sąžiningą ir pirkimo dokumentų nuostatas atitinkančią pirkimo procedūrą.