Korys – namai bičiuliams

Kokia projekto vystymo istorijos pradžia ir kodėl –,,Koriai“?

Greta vienos judriausių Vilniaus miesto gatvių sankirtų [Kalvarijų ir Žalgirio - aut. past.] dar statybų bumo laikais buvo sukonsoliduotas sąlyginai stambus sklypas išskirtiniam multifunkciniam projektui, kurį sukūrė ,,PLH Arkitekter“ danų architektų komanda.

Ekonominis sunkmetis gerokai pakoregavo planus – iš paminklo spurtui į prisitaikymą prie naujų sąlygų, t. y., nekilnojamo turto plėtrą. Tačiau tiek vieta, tiek sklypo dydis įpareigojo imtis vietos centrališkumą simbolizuojančių žingsnių.

Nors vizijų sklypui yra daugiau, dominuoja noras sparčiai dygstančių verslo centrų apsuptyje pastatyti gyvenimui mieste pritaikytą kaimynystę: nedideli butai, puikus susisiekimas, pėsčiomis pasiekiamas senamiestis, visos paslaugos šalia.

Tai tarsi vidury lauko stūksantys aviliai, kuriuose gyvena darbščios, kiekvieną rytą išskrendančios ir vakare grįžtančios bitės. Bokštų architektūra ir dominavimas erdvėje pabrėžė mintį, o gausūs balkonai su daug langų išryškino vaizdo „koriškumą“. Architektams vizualizavus plėtotojų mintį, pavadinimas prilipo savaime. Korys – namai bičiuliams.

Kas yra projekto plėtotojai?

Projekto užsakovas yra UAB „Network Solutions LT“; projektuotojas –Viktoras Kormilcevas; rangovas – UAB „Komplimentai“.

Projektą plėtoja įmonių grupė, sėkmingai įgyvendinusi keletą daugiabučių projektų, besiverčianti statybų valdymu, rangovų parinkimu ir butų pardavimu. Veiklos tikslas – sukurti unikalius nekilnojamo turto projektus, o ne organizaciją.

Mes nesame priklausomi nuo poreikio duoti darbo statybininkams, todėl mums svarbiau ne „sugeneruoti kubinių metrų“, bet sukurti kažką unikalaus.

Aktyvi ir dinamiška vieta

Kokią aplinką siūlysite būsimoms ,,bitutėms“?

Korių komplekse yra du – iš viso 7 tūkst. kvadratinių metrų, – vienuolikos aukštų bokštai su 140 butų, pastatyti ant dengtos automobilių parkavimo aikštelės 66 automobiliams. Dominuos trijų dydžių butai: 30, 45 ir 50 kvadratinių metrų. Butai pasižymi itin erdviomis terasomis, kurios yra iki 24 kvadratinių metrų dydžio, o nuo kampinių butų atsivers net 270 laipsnių panorama.

Dėl Šnipiškių paveldo apsaugos apribojimų į pietus per langus atsiveria dviejų šimtmečių paveldas ir pastarojo dešimtmečio ekonomikos pakilimo pagimdytas Europos daugiaaukščių kompleksas, kiti matys Antakalnio miško parkų siluetą, ne mažiau dinamišką Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankirtą. Visa kaimynystė planuota atsižvelgiant į gyventojų norą turėti erdvę prieš langus, todėl dėtos pastangos sumažinti „langų į langus“ skaičių.

Kuo šis objektas yra unikalus ir išskirtinis?

Objektas yra unikalus tuo, kad trūkumus paverčia pranašumais. Čia nerasite erdvių butų su parku ir uždarais kiemais, norint nuolat girdėsite automobilių dūzgesį, name su jumis gyvens dar pusšimtis šeimų. Tačiau aktyvi ir dinamiška vieta, kaimynystėje įsibėgėjanti nekilnojamo turto plėtra, prieštaringų nuomonių sulaukiantis ,,Šanchajus“ yra tas mišinys, kuris sukuria trauką žmonėms, siekiantiems gyventi ten, kur verda gyvenimas.

Manau, kad sunkmetis padarė korekcijų būsto įsigijimo sprendimuose ir prieš tai vyravusi tendencija ieškoti sklypo nuosavam namui gamtoje šiuo metu krypsta priešinga linkme. Visada bus ieškančių ramybės, kaip ir siekiančių bendravimo ir galimybės gyventi arčiau darbo vietos arba pramogų. Kadangi butai baigiami parduoti, galime naudoti pirkėjų pasirinkimo kriterijus: „jeigu investuoti į nekilnojamą turtą, tai arčiau miesto centro, ten, kur dar kainos nespėjo išaugti“. Todėl, buvo itin didelis susidomėjimas iš kitų miestų.

Kaimynystėje dygstantys biurų pastatai pasiūlys tūkstančius darbo vietų žmonėms, kuriems visada bus patogiau apsigyventi arčiau. Be to, daug žmonių ieško sau pirmo buto ir turi tik ribotus biudžetus, todėl ekonominis būstas su poreikių neviršijančiu plotu yra tinkamas sprendimas daugeliui jaunų šeimų.

Unikalumu pavadinčiau ir ekologiją. Kitiems ekologiška yra neteršti oro, o „Koriai“ suteikia galimybę nenaudoti automobilio visai, labiau išnaudoti investicijas į miesto transporto infrastruktūrą, tankinti ir efektyvinti miestą.

Apibūdinant savo būstą kartais yra svarbus jo matomumas. Gerai, kai namas yra parke, tačiau dar geriau, kai galima didžiuotis, kad gyveni „Koriuose“, kuriuos, nori nenori, mato didžioji dalis Vilniaus gyventojų. Be to, „Koriai“ iš kitos pusės vizualiai įrėmins ,,Skanseną“, kuris vieniems yra ,,Šanchajus“, o kitiems – vieta kūrybinei saviraiškai ir relaksacijai.

Didžioji dalis daugiabučių Vilniuje statoma ir parduodama miesto pakraščiuose. Koriai yra ekonominis būstas miesto centre, o tai yra ganėtinai unikalu.

Ateities planai: ar ,,Koriai“ turės „giminių“?

Šiuo metu baigiamas pirmas etapas bei pradedamas vystyti antrasis „Korių“ etapas ties Daugėliškio ir Giedraičių gatvių sankirta. Čia iškils identiški bokštai jau pastatytiems, statybas numatoma baigti ateinančių metų pradžioje. Po to planuojamas trečias etapas – dengta parduotuvių alėja, sukurta pagal geriausią tarptautinę praktiką.

Didžiausia grąža su mažiausia rizika

Jūsų manymu, koks šio projekto indėlis žmonėms ir miestui?

Mano akimis tai indėlis į miesto augimą. Vilniuje šiuo metu vykdoma apie 40 naujos statybos daugiabučių projektų, tačiau vizualiai jie matosi tik iš kranų gausos. Tačiau išdygę jie įsilies į esamus kvartalus. „Koriai“ – atvirkščiai, toje vietoje atsiras dar vienas urbanistinis branduolys. Kažkiek sąmoningai sunkmečio akivaizdoje išgryninome koncepciją, suplanuodami daug mažų butų. Jie yra gerai ne tik kaip galimybė su mažu biudžetu, tačiau duoda didžiausią grąža su mažiausia rizika.

Manau prisidedame skatinant žmonėms investuoti pinigus ne tik į savo gyvenamą plotą, bet ir į pasyvias pajamas. Kalbant absoliučiais skaičiais, nežymiai padidinant tokių investicijų, atsiranda ženklus papildomas finansavimo šaltinis naujiems daugiabučiams atsirasti. Šiuo metu naujų butų per metus Vilniuje nuperkama už daugiau negu 600 mln. litų.

Pastatyti galima daug, tačiau nuperkamų butų skaičius yra labai ribotas, o kiek pagreitinus procesą, krenta kainos ir paskata statyti daugiau.

Psichologiškai žmonės traukia žmones. Ten, kur statomi stambesni komerciniai ir biurų objektai, krypsta visuomenės žvilgsniai, investuotojai dėl kritinės masės gali sau leisti daugiau išlaidų aplinkai nei smulkūs veikėjai. Manau, mes prisidedame prie nekilnojamo turto vertės augimo kaimynystėje. Galbūt ir prie plėtros saugomoje Šnipiškių dalyje.