„Džiaugiamės baigę įgyvendinti didžiulį ir reikšmingą projektą, kurio dėka išplėtėme ir modernizavome visą atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Tokiu būdu užtikrinome, kad viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos būtų kokybiškos ir prieinamos visiems gyventojams, taigi, belieka tinkamai naudotis sukurta infrastruktūra“, – ragino Bronius Pavilanskas, UAB „VAATC“ direktorius.

Vienas pagrindinių rūšiavimo principų – iš bendro komunalinių atliekų srauto atskirti antriniam perdirbimui tinkamas atliekas, tokias kaip, stiklas, plastikas, popierius. Pavyzdžiui, tą patį popierių galima perdirbti net 4-6 kartus, o stiklą galima perdirbti tūkstančius kartų nė kiek nepakenkiant jo kokybei. Šias atliekas reikia mesti į atitinkamus atliekų konteinerius.

Kitas svarbus dalykas – didelių gabaritų atliekas (baldus, buitinę techniką, padangas) bei buityje susidarančias pavojingas atliekas (liuminescencines lempas, termometrus, akumuliatorius) pristatyti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles. „Vien Vilniaus mieste veikia penkios tokios aikštelės ir atliekos jose iš gyventojų priimamos nemokamai. Atliekos šiose aikštelėse saugomos taip, kad nedarytų žalos gamtai: pavojingos medžiagos negaruotų, neterštų grunto. Be to, elektros ir elektroninėje įrangoje yra antrinių žaliavų, kurias galima perdirbti: juodųjų metalų, spalvotųjų metalų, stiklo, plastikų“, – rūšiavimo tvarką aiškino Rasa Pajarskienė, UAB „VAATC” plėtros tarnybos plėtros skyriaus vadovė.

Trečioji grupė – žaliosios atliekos. Gyventojai, turintys daržus, sodus, skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas. Sukompostavus šakas, lapus, nupjautą žolę, vaisius ir daržoves, galima pasigaminti vertingą, geros kokybės trąšą augalams, be to, reikės mažiau mokėti už atliekų išvežimą. Nenorintys ar neturintys galimybių kompostuoti biologiškai skaidžių atliekų, jas gali priduoti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Biologiškai skaidžias atliekas į aikšteles gali pristatyti ir viešąsias erdves tvarkančios įmonės bei pavieniai atliekų tvarkytojai.

Atsakingai rūšiuodami atliekas išsaugosime švarią aplinką, nes mažiau atliekų pateks į sąvartynus, sumažės jų apkrovos, į aplinką nepateks ilgai yrančios ar pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, popierius gamtoje nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90, plastiko pakuotės – 200, o stiklas – net 900 metų.

Be to, tausosime gamtos išteklius ir energiją. Pavyzdžiui, perdirbus toną laikraščių, išsaugoma 17 medžių, perdirbus vieną stiklinį butelį, sutaupomas toks energijos kiekis, kurio užtektų, kad kompiuteris veiktų 20 minučių, o vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo tiek energijos, kad jos užtektų 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas.

Dar vienas svarbus dalykas – sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas. Kaip aiškino R. Pajarskienė, du trečdalius konteinerio atliekų sudaro antriniam perdirbimui ir kitokiam panaudojimui tinkamos atliekos. Jų nerūšiuodami mes sumokame du kartus: pirkdami įvairius daiktus – už jų pakuotę, o paskui, kai atliekas metame į konteinerį, už kurio išvežimą vėl mokame. Gyventojai kol kas dar sunkiai įsisąmonina, kad rūšiavimas jiems patiems yra naudingas, nes kuo mažiau atliekų sutvarkoma, tuo mažiau tai mums visiems kainuoja.

Projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis” priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kita dalis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių ir UAB „VAATC“ lėšos, praneša UAB „VAATC“.