Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Vilniuje gyveno apie 150 tūkst., o Kaune – 88 tūkst. žmonių, kurių amžius buvo 18–34 metai. Tai sudaro atitinkamai 26 proc. bei 15 proc. šios amžiaus grupės gyventojų.

„Y kartos koncentraciją didžiausiuose mūsų šalies miestuose nemaža dalimi lemia, kad Vilnius ir Kaunas yra akademiniai šalies centrai, paruošiantys daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl jų konkuruojantys darbdaviai darbo vietą išnaudoja kaip vieną esminių privalumų ir jis turi būti tikrai motyvuojantis“, – cituojamas išplatintame pranešime SBA grupės investicijų valdymo įmonės „Capitalica“ vadovas Andrius Barštys.

Miestų centrai vėl traukia

Pastaraisiais metais nemažai pasaulinių verslo gigantų savo būstines perkėlė į miestų centrus. „Business Insider“ duomenimis, greitojo maisto tinklas „McDonald’s“, maisto ir gėrimų kompanija „Kraft Heinz“ paliko Čikagos priemiesčius bei persikraustė į patalpas miesto centre. Kompanija „General Electric“ centrinę būstinę iš Fairfieldo Konektikuto valstijoje perkėlė į Bostoną. Tarptautinė finansinių paslaugų įmonės UBS atstovybė JAV po 15 metų Stamforde, Konektikute, sugrįžo į Niujorko centrą. Nes būtent miestuose ir jų centruose yra susitelkusi didelė dalis darbdavių geidžiamiausių jaunųjų talentų.

Y kartos atstovai linkę gyventi ir dirbti tose miesto vietose, kuriose yra tai, ko reikia jaunam žmogui: kavinės, barai, restoranai, prekybos centrai, verda aktyvus kultūrinis ir naktinis gyvenimas, patogus susisiekimas. Atitinkamai ir Lietuvos įmonės atsižvelgia į tai, kokie rajonai ar miesto vietos būtų patogiausi darbuotojams, teikdamos prioritetą centrui ar jam gretimoms teritorijoms. „Capitalica“ duomenimis, šiuo metu Vilniaus centre Y kartos poreikius atitinkančių moderniausių verslo centrų bendras nuomojamas plotas sudaro 156,9 tūkst. kvadratinių metrų, o patraukliausia vieta yra Konstitucijos prospektas. Per 2019-uosius metus čia bus atidaryti nauji verslo centrai, kurių nuomojamas plotas sieks 63 tūkst. kvadratinių metrų.

Kaune modernūs biurai koncentruojasi Karaliaus Mindaugo bei Jonavos gatvėse, čia modernių biurų nuomojamas plotas siekia 35,6 tūkst. kvadratinių metrų, per šiuos metus jis turėtų pasipildyti 44 tūkst. kvadratinių metrų.

Banalūs biurai nebemadingi

Tūkstantmečio kartos atstovams svarbi ne tik vieta, bet ir vidinė aplinka. Kaip parodė JAV banko „Capital One“ užsakymu atliktas darbo aplinkos tyrimas, 42 proc. Y kartos atstovų tam teikia didelę reikšmę. Pasak A. Barščio, tai ir natūrali šviesa, lengvai konfigūruojami baldai ir biuro erdvės, patalpas puošiantys meno kūriniai, bendro darbo erdvės, poilsio ir atsipalaidavimo zonos, ryškios spalvos, taip pat naujausios technologijos.

„Priešingai nei anksčiau paplitusi kabinetų sistema, dabar madingos atviros erdvės, o tam tikri „dirgikliai“ yra būtini, kad darbuotojui padėtų atitrūkti nuo darbo, persikrauti ir skatintų jo kūrybiškumą“, – teigia jis.

Tačiau ir norėdamas atitrūkti nuo darbo šurmulio darbuotojas negali neturėti kur išeiti. Darbo aplinkos tyrimus JAV bei Kanadoje atliekanti kompanijų „Staples” nustatė, kad kas antras darbuotojas palieka savo vietą ir išeina į lauką, jei jam reikia privačiai pasikalbėti telefonu.

Ateitis – žalieji biurai

Dar viena Y kartos diktuojama tendencija – žalieji biurai, nes jai aktualūs aplinkosaugos klausimai, ypač klimato kaita ir švarios energijos technologijos. Remiantis JAV viešųjų ryšių ir marketingo kompanijos „Cone Communications“ tyrimu, spręsdami kur dirbti 75 proc. Y kartos atstovų įmonės socialinius ir aplinkosauginius įsipareigojimus, 83 proc. nurodė, kad tokiai įmonei būtų lojalesni.

„Įkvėpimo, kokie turėtų būti šiuolaikiniai biurų pastatai, galima pasisemti iš Amsterdame esančio „Edge“ statinio, vadinamo pačiu efektyviausiu biurų pastatu pasaulyje. Ant jo stogo yra įrengti saulės kolektoriai, kurių pakanka pastatui apšildyti ir elektros energijos tiekimui užtikrinti. Jame renkamas ir naudojamas lietaus vanduo, sukurtas ekologinis koridorius, leidžiantis gyvūnams ir vabzdžiams saugiai judėti”, – mano A. Barštys.