Tokiais Aplinkos ministerijos inicijuojamais neformaliais susitikimais siekiama atsakyti į specialistams ir gyventojams kylančius klausimus dėl Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių: atliekų tvarkymo, vandentvarkos, daugiabučių renovacijos programos, Europos Sąjungos paramos naudojimo galimybių sprendžiant aplinkosaugos klausimus. Taip pat siekiama išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, bei aptarti Aplinkos ministerijos galimybes padėti spręsti iškilusius klausimus.

Susitikimo su Palangos Savivaldybės specialistais metu Aplinkos ministerijos atstovai informavo apie ministerijos vykdomą ES fondų lėšų paskirstymą 2014 – 2020 m. laikotarpiui. Išskirti prioritetiniai uždaviniai, tarp kurių – siekis mažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat – aplinkosaugos gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, kultūrinio ir gamtosauginio paveldo apsauga, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ir kt.

Savivaldybės ekologė Reda Kairienė pabrėžė, jog vienas iš labai svarbių klausimų Palangai – krantotvarka. Krantotvarkos programoje Palangai numatyta lėšų paplūdimių pamaitinimui smėliu, tačiau, pasak Savivaldybės ekologės, aktualus ir paplūdimių prieigų sutvarkymo, reikiamos infrastruktūros įrengimo klausimas. Atsakydamas K. Trečiokas atkreipė dėmesį, jog paraleliai vyksta ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos svarstymai. „Šioje programoje 60 tūkst. eurų numatėme Palangai. Tai – nemaža suma, už ją galima nemažai nuveikti, siekiant tinkamai pasirengti artėjančiam kurortiniam sezonui“, – pabrėžė ministras.

Vis dėlto susitikimo metu Savivaldybės specialistai akcentavo, jog minėtoje programoje Palangai numatyta suma yra nepakankama – pasak miestą tvarkančios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, šiam tikslui reikėtų 85 tūkst. eurų. „Ypač pavojinga situacija Būtingės pusėje, kur nuplauta kone pusė kopų, ir kur spręsti problemą reikia jau šiandien“, – akcentavo K. Skierus.

Palangos meras Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, jog prioritetinis klausimas šiandien – kaip tinkamai parengti uragano „Feliksas“ nuniokotus paplūdimius artėjančiam kurortiniam sezonui. Pasak miesto vadovo, Palangos savivaldybė nėra pajėgi viena spręsti krantotvarkos klausimų, todėl čia būtina Aplinkos ministerijos pagalba. „Dvidešimt penki kilometrai paplūdimio Palangai yra nemažas iššūkis, todėl tikimės, kad Aplinkos ministerija, kaip visada, padės Savivaldybei“, – sakė Š. Vaitkus.

Susitikimo metu keltas ir daugiabučių renovacijos klausimas. Didžiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria savo namus atnaujinti norintys kurorto gyventojai yra tai, jog bankas neapsiima finansuoti gyventojams tenkančios finansinių įsipareigojimų dalies, jei namo investiciniam projektui pritaria mažiau nei 60 proc. butų savininkų. Dar viena kliūtis gauti reikiamą banko finansavimą – daugiabučio gyventojų įsiskolinimai. Pasak mero Š. Vaitkaus, Palanga turi savo specifiką – dalis kurorto gyventojų žiemą neretai įsiskolina už komunalinius patarnavimus, tačiau atėjus vasarai jie, gavę papildomų pajamų iš poilsiautojų, šiuos įsiskolinimus padengia. Kad tai – kurorto specifika, pripažino ir aplinkos ministras bei pažadėjo, jog ministerija tarpininkaus, sprendžiant šį klausimą.

Aptariant Savivaldybei ir vietos gyventojams aktualius klausimus, ekologė R. Kairienė pabrėžė, jog nemaža problema, su kuria kasmet susiduria Savivaldybė yra ir bešeimininkės pavojingos atliekos – ne vietoje išmestos panaudotos automobilių padangos. „Mums, Savivaldybei, kuri turi šias atliekas sutvarkyti, tai yra didelė finansinė našta“, – pabrėžė R. Kairienė.

Gyventojai, ekologės teigimu, dažnai kelia kitą, jiems aktualų, klausimą – teiraujasi, ar bus galimybė ne tik kaimiškų vietovių, bet irmiesto gyventojams sulaukti kompensacijų už šiferinės stogo dangos pakeitimą. Tačiau, pasak ministro, šiuo metu sprendimo minėtu klausimu nėra.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Vidmantas Danta teiravosi, kada bus patvirtintas pajūrio juostos ribų specialusis planas. Tai aktualu daugeliui palangiškių, kadangi nuo to priklauso žemės grąžinimo galimybės. Ministro teigimu, iškeltasis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas.

Po šio susitikimo ministras apsilankė Šventojoje bei domėjosi Šventosios uosto atstatymo perspektyvomis. Su Palangos meru Š. Vaitkumi K. Trečiokas diskutavo apie tai, kad, siekiant kuo greičiau atstatyti Šventosios uostą, vertėtų ieškoti galimybių, kad lėšas šiam projektui skirtų ne tik Susisiekimo ministerija, bet jas, pagal savo kompetenciją, konsoliduotų kelios ministerijos, viena iš jų – Aplinkos.