2019 birželio 24 d. pirmadienis, 20:31
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Žiedinė ekonomika jau Lietuvoje – kaip ji pakeitė mūsų kasdienybę

2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių paslaugomis, o pokyčiai lengvai matomi jau dabar.
nuotrauka
Supresuotos pakuotės centre. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ nuotr.


Minimos įmonės
Užstato sistemos administratorius, VŠĮ
Apie žiedinę ekonomiką dažnai kalbama būsimuoju laiku, jos veikla neretai siejama su Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos strategija, direktyvomis bei veiksmais. Tačiau tokiais principais veikiančios įmonės jau ne pirmus metus darbuojasi Lietuvoje – kaip joms sekasi ir kokius pokyčius jos kuria?

88 proc. Lietuvos gyventojų padeda plastiko atliekas paversti žaliavomis

Bene populiariausia žiedinės ekonomikos principais veikianti šalies įmonė – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri rūpinasi gėrimų pakuočių surinkimu ir perdirbimu. Apklausų duomenimis, 88 proc. šalies gyventojų naudojasi šia sistema.

„Apie 600 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių kasmet išleidžiama į Lietuvos rinką. Suvartojus gėrimą, tokios pakuotės tapdavo atliekomis, kurios smarkiai teršė mūsų aplinką ir gamtą. Situacija pasikeitė, kai gėrimų gamintojai, importuotojai bei pardavėjai įsteigė užstato sistemą. Dabar 92 proc. tokių pakuočių sugrįžta.

Per savo veiklos laiką jau surinkome 1,6 mlrd. pakuočių. Ir visos jos perdirbamos. Skardinės tampa naujomis skardinėmis, vienkartiniai stikliniai buteliai perlydomi į naujus, o perdirbtas plastikas tampa sudėtine naujų plastikinių pakuočių dalimi. Kas anksčiau buvo atliekos, dabar virsta ištekliu ir žaliava naujiems gaminiams. Taip mažėja pirminių žaliavų poreikis, energijos sąnaudos bei poveikis aplinkai. Apsižvalgykite – užstatinių pakuočių praktiškai nebeliko nei mūsų aplinkoje, nei gamtoje“, – išplatintame pranešime cituojamas USAD vadovas Gintaras Varnas.

Beje, ES oficialiuose dokumentuose taip pat pripažįstamas užstato sistemos efektyvumas, o valstybėms, besiruošiančioms įsidiegti tokią sistemą, Lietuvos šviežia patirtis bei sugebėjimas itin greitai pasiekti aukštų rodiklių tampa sektinu pavyzdžiu: per trejus veiklos metus USAD atstovams teko savo sėkmės formule dalytis su daugiau nei 20 valstybių delegacijų.

Dalijimosi ekonomika, daiktus keičianti paslaugomis

Viena iš žiedinės ekonomikos atšakų – dalijimosi ekonomika. „Dabar gaminius keičia paslaugų sistemos. Mes vis daugiau dėmesio kreipiame ne į daiktą, o jo funkciją. Ar man reikia automobilio ir visų su juo susijusių kaštų bei problemų, ar užtenka patogiai nuvykti iš taško A į tašką B? Kai galvojama apie funkciją, galima rasti daug alternatyvų“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas.

Dalijimosi ekonomikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia: nemažai gyventojų naudojasi trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, tradicines taksi paslaugas keičia pavėžėjimą siūlančios bendrovės, atvertos ir naujos trumpalaikio apgyvendinimo galimybės, kai keliaujant galima apsistoti nuomojamuose kitų asmenų būstuose. Yra net baldų gamintojų, kurie, reaguodami į šią tendenciją, suteikia galimybę ne pirkti, o nuomotis savo gaminius.

„Kai startavome prieš 5 metus, buvo labai sunku pritraukti žmonių. Tačiau dabar dalijimosi ekonomikos koncepcija žmonėms tampa vis labiau suprantama bei priimtina. Ir tą labai jaučiame. Auga ir mūsų klientų amžiaus diapazonas“, – sako Mantas Živačevskis, tinklalapio dalinkis.lt, kuriame galima trumpam išnuomoti ar išsinuomoti reikiamą daiktą, įkūrėjas ir vadovas.

„Stebime augimą, kurį lemia ne tik mūsų įdirbis, bet ir žmonių požiūrio pokyčiai. Dalijimosi ekonomika Lietuvoje ir toliau turėtų augti. Mūsų misija – kad kiekvienas daiktas per savo gyvavimo laiką būtų kuo daugiau naudojamas ir taip mažėtų bereikalingas pirkimas“, – teigia M. Živačevskis.

Ne tik dalytis, bet ir perkurti

Daiktus galima ne tik perdirbti ar trumpam išnuomoti, bet ir perkurti. „Viskas prasideda nuo atsakingo vartojimo. Mes sakome, kad dirbame ne su atliekomis, o su resursu. Yra daug galimybių šį resursą toliau naudoti“, – teigia ne pelno organizacijos „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdienė.

Pagrindinis jos įmonės tikslas – mažinti tekstilės atliekų kiekius. Todėl „Textale“ daug dirba su švietimo programomis, taip pat patys surenka nebedėvimus drabužius. Dalis jų perduodama žmonėms ir taip pratęsiamas drabužio gyvavimo laikas, kiti perkuriami čia esančiose dirbtuvėse. Taip ta pati tekstilė tampa naują gyvenimą įgijusiu gaminiu.

„Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų drabužių gamyba išaugo dukart, o jų gyvavimo laikas sutrumpėjo trečdaliu. Kasmet pagaminama 150 mlrd. naujų drabužių vienetų, dauguma jų vėliau šalinami sąvartynuose arba sudeginami. Tačiau vis aiškiau suvokiama, kad tai ne atliekos, o resursas. Jei sugebėtume jį tinkamai panaudoti, įtraukti į žiedinės ekonomikos ciklą, tai atliekos sudarytų tik apie 5 proc. viso kiekio“, – teigia pašnekovė.

V. Nausėdienė pasakoja, kad, lyginant su kitomis sritimis, tekstilės perdirbimui ir įtraukimui į žiedinės ekonomikos ciklus dar trūksta technologinių sprendimų. Tačiau pastaruoju metu jų labai intensyviai ieškoma, tad netrukus šioje srityje turėtume sulaukti lūžio.

Beje, keičiasi ir vartotojų požiūris. Greitosios mados pardavimas mažėja, tad dalis gamintojų, reaguodami į kintančius pasirinkimus, patys imasi perdirbti tekstilę, kai kurie peržiūri drabužių projektavimą bei naudojamus pluoštus taip, kad gaminius galima būtų kuo lengviau perdirbti, skelbia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-06-19 15:32
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė t...
nuotrauka
2019-06-19 11:55
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal jos skelbtą kvietimą teikti paraiškas paramai gauti saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti gavo 7112 prašymų. Juos gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.
nuotrauka
2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, s...
nuotrauka
2019-06-14 10:11
Birželio 15 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė vėjo diena. Tai diena, skirta pristatyti ir susipažinti su vėjo energetika, jos indėliu į „žalios“ elektros energijos gamybą ir galimybes toliau prisidėti kuriant švaresnę mus visus supančią aplinką. Svarbiausiais faktais apie vėjo energetiką ir jos plėtr...
nuotrauka
2019-06-13 12:43
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija – itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.
nuotrauka
2019-06-12 12:35
Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiška jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. Paraiškas gyventojai teikė...
nuotrauka
2019-06-12 09:58
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui tobulinti Želdynų įstatymą, siekiant suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižv...
nuotrauka
2019-06-11 11:10
„Volkswagen“ tikisi greito e-mobilumo proveržio ir dvigubina savo investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Grupė Europoje iki 2025 m. įrengs iš viso 36 000 stotelių, o 11 000 iš jų bus „Volkswagen“ – stotelės bus įrengtos šalia gamintojo gamyklų ir atstovybių visuose didžiuosiuose miestuose. Iš viso ...
nuotrauka
2019-06-07 13:24
Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Eur...
nuotrauka
2019-06-06 11:55
Lietuvoje praeitais metais startavo viena iš „Barking“, estų startuolio, paslaugų – parkavimo vietų dalijimosi platforma. Šiuo metu Vilniuje jau yra šiek tiek daugiau nei 500 parkavimo vietų, prieinamų vairuotojams. Šiais metais planuojama plėtra į Kauną.
nuotrauka
2019-06-06 10:29
Palangos Birutės parko paplūdimyje šią vasarą ir vėl plevėsuoja Mėlynoji vėliava, liudijanti, kad paplūdimys atitinka aukščiausius aplinkosaugos kokybės reikalavimus. Mėlynoji vėliava Palangai įteikta savaitgalį vykusio Kurorto šventės atidarymo renginio metu.
nuotrauka
2019-05-27 13:25
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse rinkos priežiūros institucijos tikrins, ar oro kondicionieriai ir ventiliatoriai, vietiniai patalpų šildytuvai ir apšvietimo gaminiai atitinka jiems keliamus ekologinius ir energinio ženklinimo teisinius reikalavimus.
nuotrauka
2019-05-23 14:32
Po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
nuotrauka
2019-05-20 11:04
32 mln. eurų. Tiek pagal dvi sutartis skirta lėšų Lietuvos žmonėms, norintiems gyventi švariau, sveikiau ir taupiau.
nuotrauka
2019-05-17 10:52
Artėjant gegužės 24-ajai – Tarptautinei kaimynų dienai, prie Susisiekimo ministerijos socialinės akcijos „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ jungiasi Lietuvos miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos.
nuotrauka
2019-05-13 08:37
Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų pritaria tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje, skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Įgyvendinant naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir rudenį pradėjus vykdyti aukcionus ats...
nuotrauka
2019-05-09 10:46
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuo...
nuotrauka
2019-05-02 13:29
Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta. Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vil...
nuotrauka
2019-04-30 09:37
Elektriniai sodo ir daržo įrankiai yra priskiriami elektronikos atliekoms, kurios turi būti perdirbamos kaip ir kita buityje naudojama elektros ir elektroninė įranga. Kur gyventojams dėti neveikiančius elektrinius įrankius?
nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...