2020 gegužės 29 d. penktadienis, 13:05
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Žiedinė ekonomika jau Lietuvoje – kaip ji pakeitė mūsų kasdienybę

2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių paslaugomis, o pokyčiai lengvai matomi jau dabar.
nuotrauka
Supresuotos pakuotės centre. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ nuotr.


Minimos įmonės
Užstato sistemos administratorius, VŠĮ
Apie žiedinę ekonomiką dažnai kalbama būsimuoju laiku, jos veikla neretai siejama su Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos strategija, direktyvomis bei veiksmais. Tačiau tokiais principais veikiančios įmonės jau ne pirmus metus darbuojasi Lietuvoje – kaip joms sekasi ir kokius pokyčius jos kuria?

88 proc. Lietuvos gyventojų padeda plastiko atliekas paversti žaliavomis

Bene populiariausia žiedinės ekonomikos principais veikianti šalies įmonė – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri rūpinasi gėrimų pakuočių surinkimu ir perdirbimu. Apklausų duomenimis, 88 proc. šalies gyventojų naudojasi šia sistema.

„Apie 600 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių kasmet išleidžiama į Lietuvos rinką. Suvartojus gėrimą, tokios pakuotės tapdavo atliekomis, kurios smarkiai teršė mūsų aplinką ir gamtą. Situacija pasikeitė, kai gėrimų gamintojai, importuotojai bei pardavėjai įsteigė užstato sistemą. Dabar 92 proc. tokių pakuočių sugrįžta.

Per savo veiklos laiką jau surinkome 1,6 mlrd. pakuočių. Ir visos jos perdirbamos. Skardinės tampa naujomis skardinėmis, vienkartiniai stikliniai buteliai perlydomi į naujus, o perdirbtas plastikas tampa sudėtine naujų plastikinių pakuočių dalimi. Kas anksčiau buvo atliekos, dabar virsta ištekliu ir žaliava naujiems gaminiams. Taip mažėja pirminių žaliavų poreikis, energijos sąnaudos bei poveikis aplinkai. Apsižvalgykite – užstatinių pakuočių praktiškai nebeliko nei mūsų aplinkoje, nei gamtoje“, – išplatintame pranešime cituojamas USAD vadovas Gintaras Varnas.

Beje, ES oficialiuose dokumentuose taip pat pripažįstamas užstato sistemos efektyvumas, o valstybėms, besiruošiančioms įsidiegti tokią sistemą, Lietuvos šviežia patirtis bei sugebėjimas itin greitai pasiekti aukštų rodiklių tampa sektinu pavyzdžiu: per trejus veiklos metus USAD atstovams teko savo sėkmės formule dalytis su daugiau nei 20 valstybių delegacijų.

Dalijimosi ekonomika, daiktus keičianti paslaugomis

Viena iš žiedinės ekonomikos atšakų – dalijimosi ekonomika. „Dabar gaminius keičia paslaugų sistemos. Mes vis daugiau dėmesio kreipiame ne į daiktą, o jo funkciją. Ar man reikia automobilio ir visų su juo susijusių kaštų bei problemų, ar užtenka patogiai nuvykti iš taško A į tašką B? Kai galvojama apie funkciją, galima rasti daug alternatyvų“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas.

Dalijimosi ekonomikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia: nemažai gyventojų naudojasi trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, tradicines taksi paslaugas keičia pavėžėjimą siūlančios bendrovės, atvertos ir naujos trumpalaikio apgyvendinimo galimybės, kai keliaujant galima apsistoti nuomojamuose kitų asmenų būstuose. Yra net baldų gamintojų, kurie, reaguodami į šią tendenciją, suteikia galimybę ne pirkti, o nuomotis savo gaminius.

„Kai startavome prieš 5 metus, buvo labai sunku pritraukti žmonių. Tačiau dabar dalijimosi ekonomikos koncepcija žmonėms tampa vis labiau suprantama bei priimtina. Ir tą labai jaučiame. Auga ir mūsų klientų amžiaus diapazonas“, – sako Mantas Živačevskis, tinklalapio dalinkis.lt, kuriame galima trumpam išnuomoti ar išsinuomoti reikiamą daiktą, įkūrėjas ir vadovas.

„Stebime augimą, kurį lemia ne tik mūsų įdirbis, bet ir žmonių požiūrio pokyčiai. Dalijimosi ekonomika Lietuvoje ir toliau turėtų augti. Mūsų misija – kad kiekvienas daiktas per savo gyvavimo laiką būtų kuo daugiau naudojamas ir taip mažėtų bereikalingas pirkimas“, – teigia M. Živačevskis.

Ne tik dalytis, bet ir perkurti

Daiktus galima ne tik perdirbti ar trumpam išnuomoti, bet ir perkurti. „Viskas prasideda nuo atsakingo vartojimo. Mes sakome, kad dirbame ne su atliekomis, o su resursu. Yra daug galimybių šį resursą toliau naudoti“, – teigia ne pelno organizacijos „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdienė.

Pagrindinis jos įmonės tikslas – mažinti tekstilės atliekų kiekius. Todėl „Textale“ daug dirba su švietimo programomis, taip pat patys surenka nebedėvimus drabužius. Dalis jų perduodama žmonėms ir taip pratęsiamas drabužio gyvavimo laikas, kiti perkuriami čia esančiose dirbtuvėse. Taip ta pati tekstilė tampa naują gyvenimą įgijusiu gaminiu.

„Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų drabužių gamyba išaugo dukart, o jų gyvavimo laikas sutrumpėjo trečdaliu. Kasmet pagaminama 150 mlrd. naujų drabužių vienetų, dauguma jų vėliau šalinami sąvartynuose arba sudeginami. Tačiau vis aiškiau suvokiama, kad tai ne atliekos, o resursas. Jei sugebėtume jį tinkamai panaudoti, įtraukti į žiedinės ekonomikos ciklą, tai atliekos sudarytų tik apie 5 proc. viso kiekio“, – teigia pašnekovė.

V. Nausėdienė pasakoja, kad, lyginant su kitomis sritimis, tekstilės perdirbimui ir įtraukimui į žiedinės ekonomikos ciklus dar trūksta technologinių sprendimų. Tačiau pastaruoju metu jų labai intensyviai ieškoma, tad netrukus šioje srityje turėtume sulaukti lūžio.

Beje, keičiasi ir vartotojų požiūris. Greitosios mados pardavimas mažėja, tad dalis gamintojų, reaguodami į kintančius pasirinkimus, patys imasi perdirbti tekstilę, kai kurie peržiūri drabužių projektavimą bei naudojamus pluoštus taip, kad gaminius galima būtų kuo lengviau perdirbti, skelbia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-03-02 09:56
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
nuotrauka
2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosau...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-21 11:24
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai ...
nuotrauka
2020-02-18 15:49
Vasario 18 d., antradienį, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) šiluma paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. Planuojama, kad KKJ vasario mėnesį Kaunui patieks 22600 MWh šiluminės energijos. Tai turėtų sudaryti apie 12% Kauno miesto vasari...
nuotrauka
2020-02-13 10:58
Per praėjusius metus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė papildyta informacija dar apie 40 potencialių šios taršos židinių visoje šalyje ir dabar joje iš viso yra sukaupta duomenų apie 12,5 tūkst. tokių židinių.
nuotrauka
2020-02-13 10:38
Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...