2020 rugpjūčio 8 d. šeštadienis, 5:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Žiedinė ekonomika jau Lietuvoje – kaip ji pakeitė mūsų kasdienybę

2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių paslaugomis, o pokyčiai lengvai matomi jau dabar.
nuotrauka
Supresuotos pakuotės centre. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ nuotr.


Minimos įmonės
Užstato sistemos administratorius, VŠĮ
Apie žiedinę ekonomiką dažnai kalbama būsimuoju laiku, jos veikla neretai siejama su Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos strategija, direktyvomis bei veiksmais. Tačiau tokiais principais veikiančios įmonės jau ne pirmus metus darbuojasi Lietuvoje – kaip joms sekasi ir kokius pokyčius jos kuria?

88 proc. Lietuvos gyventojų padeda plastiko atliekas paversti žaliavomis

Bene populiariausia žiedinės ekonomikos principais veikianti šalies įmonė – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri rūpinasi gėrimų pakuočių surinkimu ir perdirbimu. Apklausų duomenimis, 88 proc. šalies gyventojų naudojasi šia sistema.

„Apie 600 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių kasmet išleidžiama į Lietuvos rinką. Suvartojus gėrimą, tokios pakuotės tapdavo atliekomis, kurios smarkiai teršė mūsų aplinką ir gamtą. Situacija pasikeitė, kai gėrimų gamintojai, importuotojai bei pardavėjai įsteigė užstato sistemą. Dabar 92 proc. tokių pakuočių sugrįžta.

Per savo veiklos laiką jau surinkome 1,6 mlrd. pakuočių. Ir visos jos perdirbamos. Skardinės tampa naujomis skardinėmis, vienkartiniai stikliniai buteliai perlydomi į naujus, o perdirbtas plastikas tampa sudėtine naujų plastikinių pakuočių dalimi. Kas anksčiau buvo atliekos, dabar virsta ištekliu ir žaliava naujiems gaminiams. Taip mažėja pirminių žaliavų poreikis, energijos sąnaudos bei poveikis aplinkai. Apsižvalgykite – užstatinių pakuočių praktiškai nebeliko nei mūsų aplinkoje, nei gamtoje“, – išplatintame pranešime cituojamas USAD vadovas Gintaras Varnas.

Beje, ES oficialiuose dokumentuose taip pat pripažįstamas užstato sistemos efektyvumas, o valstybėms, besiruošiančioms įsidiegti tokią sistemą, Lietuvos šviežia patirtis bei sugebėjimas itin greitai pasiekti aukštų rodiklių tampa sektinu pavyzdžiu: per trejus veiklos metus USAD atstovams teko savo sėkmės formule dalytis su daugiau nei 20 valstybių delegacijų.

Dalijimosi ekonomika, daiktus keičianti paslaugomis

Viena iš žiedinės ekonomikos atšakų – dalijimosi ekonomika. „Dabar gaminius keičia paslaugų sistemos. Mes vis daugiau dėmesio kreipiame ne į daiktą, o jo funkciją. Ar man reikia automobilio ir visų su juo susijusių kaštų bei problemų, ar užtenka patogiai nuvykti iš taško A į tašką B? Kai galvojama apie funkciją, galima rasti daug alternatyvų“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas.

Dalijimosi ekonomikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia: nemažai gyventojų naudojasi trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, tradicines taksi paslaugas keičia pavėžėjimą siūlančios bendrovės, atvertos ir naujos trumpalaikio apgyvendinimo galimybės, kai keliaujant galima apsistoti nuomojamuose kitų asmenų būstuose. Yra net baldų gamintojų, kurie, reaguodami į šią tendenciją, suteikia galimybę ne pirkti, o nuomotis savo gaminius.

„Kai startavome prieš 5 metus, buvo labai sunku pritraukti žmonių. Tačiau dabar dalijimosi ekonomikos koncepcija žmonėms tampa vis labiau suprantama bei priimtina. Ir tą labai jaučiame. Auga ir mūsų klientų amžiaus diapazonas“, – sako Mantas Živačevskis, tinklalapio dalinkis.lt, kuriame galima trumpam išnuomoti ar išsinuomoti reikiamą daiktą, įkūrėjas ir vadovas.

„Stebime augimą, kurį lemia ne tik mūsų įdirbis, bet ir žmonių požiūrio pokyčiai. Dalijimosi ekonomika Lietuvoje ir toliau turėtų augti. Mūsų misija – kad kiekvienas daiktas per savo gyvavimo laiką būtų kuo daugiau naudojamas ir taip mažėtų bereikalingas pirkimas“, – teigia M. Živačevskis.

Ne tik dalytis, bet ir perkurti

Daiktus galima ne tik perdirbti ar trumpam išnuomoti, bet ir perkurti. „Viskas prasideda nuo atsakingo vartojimo. Mes sakome, kad dirbame ne su atliekomis, o su resursu. Yra daug galimybių šį resursą toliau naudoti“, – teigia ne pelno organizacijos „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdienė.

Pagrindinis jos įmonės tikslas – mažinti tekstilės atliekų kiekius. Todėl „Textale“ daug dirba su švietimo programomis, taip pat patys surenka nebedėvimus drabužius. Dalis jų perduodama žmonėms ir taip pratęsiamas drabužio gyvavimo laikas, kiti perkuriami čia esančiose dirbtuvėse. Taip ta pati tekstilė tampa naują gyvenimą įgijusiu gaminiu.

„Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų drabužių gamyba išaugo dukart, o jų gyvavimo laikas sutrumpėjo trečdaliu. Kasmet pagaminama 150 mlrd. naujų drabužių vienetų, dauguma jų vėliau šalinami sąvartynuose arba sudeginami. Tačiau vis aiškiau suvokiama, kad tai ne atliekos, o resursas. Jei sugebėtume jį tinkamai panaudoti, įtraukti į žiedinės ekonomikos ciklą, tai atliekos sudarytų tik apie 5 proc. viso kiekio“, – teigia pašnekovė.

V. Nausėdienė pasakoja, kad, lyginant su kitomis sritimis, tekstilės perdirbimui ir įtraukimui į žiedinės ekonomikos ciklus dar trūksta technologinių sprendimų. Tačiau pastaruoju metu jų labai intensyviai ieškoma, tad netrukus šioje srityje turėtume sulaukti lūžio.

Beje, keičiasi ir vartotojų požiūris. Greitosios mados pardavimas mažėja, tad dalis gamintojų, reaguodami į kintančius pasirinkimus, patys imasi perdirbti tekstilę, kai kurie peržiūri drabužių projektavimą bei naudojamus pluoštus taip, kad gaminius galima būtų kuo lengviau perdirbti, skelbia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...