2024 liepos 21 d. sekmadienis, 22:41
Reklama  |  facebook

Iki 2000 m. Lietuva turėjo būti mūrinė, arba užmiršta monopolinės statybų bendrovės istorija

2016-02-29 17:15
Kiekvienas Vilniaus namas turi savo istoriją. Tikriausiai daugelis net neįtartų, kad Vilniaus g. 27 name 1938–1944 m. buvo įsikūrusi AB „Statyba“, turėjusi vykdyti ambicingą planą – „mūrinės Lietuvos“ projektą. Portalas www.statybunaujienos.lt skaitytojams siūlo ką tik pasirodžiusios Dariaus Pocevičiaus knygos „100 Vilniaus reliktų“ ištrauką – skyrių apie pamirštą monopolinės statybos bendrovės istoriją.
nuotrauka
Restauruota AG „Statyba“ iškaba, Vilniaus g. 27, 2015 m.


„Aktiengesellschaft „Statyba“

Nuo rėksmingų reklaminių vitrinų atbukę mūsų žvilgsniai jų nė nepastebi. Jų – dviejų memorialinių lentelių ir seno užrašo ant Vilniaus g. 27 namo. Pirmoji lentelė – visiškai nesena, įrengta žydų frakcijai priklausiusio Steigiamojo Seimo nario Nachmano Rachmilevičiaus atminimui. Antroji, įrengta 1960-aisiais, žymi jau pamiršto poeto Liudo Giros – aršaus lietuvių nacionalisto, vėliau tapusio ne mažiau aršiu komunistu – gimimo vietą.

Na, o trečias užrašas – pats seniausias, nors iš karto to ir nepasakysi. Nesunku atspėti, kad negilioje nišoje virš tarpuvartės įrėžtas stilingas užrašas „Statyba“ yra statybinės įmonės logotipas. Tačiau glumina dvi raidės priekyje – „AG“. Ką jos reiškia?

Šis užrašas čia atsirado 1943-ųjų pradžioje, kai Kaune įsikūrusios akcinės bendrovės „Statyba“ Vilniaus filialas persikraustė iš Sodų g. 4–4 į Vilniaus g. 26. Raidės „AG“ – tai vokiško žodžio „Aktiengesellschaft“ (liet. akcinė bendrovė) trumpinys, o visas įmonės pavadinimas buvo Aktien Baugesellschaft „Statyba“.

Ši įmonė per šešerius veiklos metus (1938–1944) triskart keitė pavadinimą, bet sėkmingai veikė prie visų valdžių – juk žmonės gimsta, kuria, stato ir miršta nepriklausomai nuo politinės galingųjų valios. Įsteigta Kaune 1938-aisiais, ji turėjo vykdyti ambicingą „mūrinės Lietuvos“ projektą. 1940 m. rugsėjo 11-ąją bendrovė nacionalizuota ir pavadinta Lietuvos pramonės statybos trestu. Nepraėjus nė metams Laikinoji Lietuvos vyriausybė trestą panaikino ir atkūrė akcinę bendrovę. Ši su prielipu „AG“ veikė beveik trejus metus. Kaip ir galima tikėtis, bendrovės likvidavimas vėlų 1944-ųjų pavasarį neužfiksuotas jokiuose oficialiuose dokumentuose.

„2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė“

Iki Antrojo pasaulinio karo mūrinė statyba Lietuvoje buvo itin menka. 1936 m. šalyje (be Klaipėdos krašto) buvo pastatyti 842 mūriniai, 1 887 moliniai ir 16 451 medinis trobesys – mūriniai namai sudarė tik 4 procentus. 1937 m. mūrinių pastatų tepastatyta 6,1 proc., o Kaune jų dalis sudarė 37,6 proc. O Klaipėdos krašte šie skaičiai buvo kur kas didesni: visame krašte mūrinukai sudarė apie 40 proc., o Klaipėdoje buvo statomi beveik vien mūriniai namai – 95 proc.

Matydama tokią padėtį 1939-aisiais vyriausybė priėmė „Mūrinės statybos ugdymo planą“, o tautos vadas A. Smetona balandį įsteigė Krašto statybos komitetą, kurio pirmaeiliai uždaviniai buvo: išplėsti plytų pramonę, įsteigti pirmąjį cemento fabriką ir įkurti didelę valstybinę statybos bendrovę, kuri galėtų atpiginti statybos kaštus ir nukonkuruoti privačias įmones.

Įkurti monopolinę statybos bendrovę „Maisto“, „Pieno ūkio“, „Lietūkio“ monopolijų pavyzdžiu ketinta 1937-ųjų pabaigoje, 1938-ųjų vasarą veiklą pradėjusi bendrovė turėjo 400 tūkst. litų akcinio kapitalo, iš kurių 350 tūkst. priklausė valstybės iždui. Valdžia jos darbo rezultatais nebuvo patenkinta, tad po metų nutarė padidinti akcinį kapitalą iki 1,5 mln. litų. Dar po metų laikraščiai jau džiugiai rašė, kad bendrovė, įsteigusi filialus Panevėžyje ir Šiauliuose, sėkmingai dirba šalies gražinimo reikalui ir vadino ją „pačia rimčiausia, pajėgiausia ir dabar vienintele statybos akcine bendrove“.

Mūrinės statybos entuziastas Vl. Rimgaudas prognozavo, kad 1948 m. visi statomi trobesiai Lietuvoje bus mūriniai, o 2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė. Kad sužinotų, kaip smarkiai klydo, jam nereiktų net trenktis į provinciją. Užtektų apsilankyti Vilniaus „Šanchajaus“ arba Kauno „Slabodkės“ rajonuose. 

 Valstybinis pramonės statybos trestas

1940 m. rugsėjį statybos monopolistė pervadinta Lietuvos valstybiniu pramonės statybos trestu, tuo pat metu į Vilnių iš Kauno atvykę du inžinieriai atidarė tresto Vilniaus skyrių. 1941 m. pradžioje įmonė turėjo 612 etatinių darbuotojų, kurie dirbo keturiose kontorose (Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje), keturiose stalių dirbtuvėse (Kaune – 2, Šiauliuose – 1, Vilniuje – 1), trijose mechaninėse dirbtuvėse (Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje) bei Kaune įsikūrusiose lentpjūvėje ir betono dirbtuvėje.

Trestui, įsikūrusiam Stalino pr. (Laisvės al.) 16, vadovavo Povilas Kepenis, vėliau jį pakeitė inž. Juozas Dačinskas. Vilniaus filialo, įsikūrusio Sodų g. 4-4, darbams vadovavo inž. Mackevičius. 

To meto spauda patetiškai rašė: „Statybos tresto Vilniaus skyrius (Sodų gt.) savo darbams yra suverbavęs per 4 tūkstančius darbininkų, iš kurių tarpo per šiuos darbo mėnesius jau iškilo statybininkai spartuoliai. <...> Statybos tresto Vilniaus skyrius, kuriam vadovauja drg. Mackevičius, dėl darbų gausumo yra pasiskirstęs į 2 sektorius. I-jame sektoriuje, kuriam vadovauja inž. Tylius, statyba vykdoma apie 25 taškuose, o II, vadovaujamajame inž. Kisino, statyba vyksta 23 taškuose. <...> Už 2,5 milj. rb. šiemet bus pastatyta autobusams garažas, kuriame tilps apie 120 mašinų. Taip pat už 2,5 milj. rb. bus statomos autobusams remontuoti dirbtuvės. Tik šiais – pirmaisias pilno tarybinio gyvenimo metais – Vilnius susilauks didelio moderniško centralinio viešbučio, kurio statybai patvirtinta 4 milj. rb.“

„Slaptos“ statybos nacių okupacijos metais

Nacių okupacijos metais grąžintas senasis įmonės pavadinimas. 1942-ųjų sausį bendrovės Vilniaus filiale veikė technikos, tiekimo ir transporto, elektrotechnikos skyriai, filialui priskirtos mechaninės dirbtuvės, Panerių g. 65, ir spaustuvė „Plakatas“, Mindaugo g. 21.

Apie tuos laikus pasakojama knygoje, skirtoje arch. Edmundui Arbačiauskui-Arbui: „Prasidėjo karas, įstaigų ir įmonių vadovai traukėsi iš Vilniaus, E. Arbačiauskas tapo tresto vadovu. Užėję vokiečiai pradžioje ėmė viską plėšti; ardė ir vežėsi dirbtuvių įrengimus, bet po kiek laiko gyvenimas aprimo, darbas grįžo į normalias vėžes. Reorganizavus buvusį trestą į „Statybos“ bendrovę, jos žinioje liko lentpjūvės, plytinės, mechaninės ir stalių dirbtuvės. Prasidėjo atstatomasis darbas.“ 

Šioje knygoje architektas išvardijo ir bendrovės nuopelnus: „Nors naujųjų okupantų potvarkiai ir draudė, grasindami mirties bausme, naudoti medžiagas civilinei statybai, tačiau „paslapčia“ pavyko pastatyti Raudonojo Kryžiaus ligoninę, „Švyturio“ spaustuvę, suremontuoti gaisro sunaikintą Vilniaus teatrą, Trakų karaimams davėme medžiagų bažnyčios remontui. Sgrafito technika išpuošėme Lentvario bažnyčią, užbaigėme Lentvario vinių fabriką.“

Aišku, architekto prisiminimai kiek pagražinti (pagrindinė statybų užsakovė vis dėlto buvo okupacinė valdžia, o į darbus buvo varomi ir gete įkalinti žydai), tačiau tiesos juose nemažai. Bendrovės filialas, norėdamas išgyventi karo sąlygomis ir konkuruodamas su vokiška „Haus und Wohnung“ įmone, nevengė pačių įvairiausių užsakymų.

Filialo darbuotojai statė kino teatrą „Helios“, vykdė darbus Lentvario vielos ir vinių fabrike. Geri užsakovai buvo ir kunigai, panorę dekoruoti bažnyčias. 1943 m. filialo vadovą E. Arbačiauską pakeitęs Bronius Galinis sudarė sutartį su Lentvario bažnyčios kunigu (dekoravimo darbams vadovavo arch. S. Narębskis), o finansavimui nutrūkus, persikėlė dekoruoti Perlojos bažnyčios (dail. J. Hoppenas).

Artėjant frontui daugelis bendrovės vadovų – J. Dačinskas-Dačys, E. Arbačiauskas-Arbas, B. Galinis – kartu su vermachtu pasitraukė Berlyno pusėn, o paskui atsidūrė Jungtinėse Valstijose. 


Statybunaujienos.lt
Žymės  Statyba



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-07-19 13:49
Abipus sostinės Konstitucijos prospekto išsidėstę aukštybiniai pastatai sudaro vadinamąją „Architektūrinę kalvą" – tai vienas iš skiriamųjų šiuolaikinio Vilniaus bruožų. Tam, kad ši centrinė miesto teritorija vystytųsi darniai, buvo atnaujintos jos formavimo gairės.
nuotrauka
2024-07-16 12:35
Daugiausiai šalyje investuojančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų architektūros konkursų, skirtų pirmiesiems dviem naujojo rajono „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje etapams, laimėtojai jau aiškūs: pirmosios vietos skirtos architektų studijoms „Aketuri archite...
nuotrauka
2024-07-16 07:23
Tvarumo tema šiuolaikinėje visuomenėje įgauna vis didesnę reikšmę. Pastebima, kad dėmesys aplinkosaugai vis dažniau skiriamas įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško interjero sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų ir pe...
nuotrauka
2024-07-15 09:41
Pastatai bei juos supanti aplinka turi didelę įtaką žmogaus veiksmams. Tyrimai rodo, kad prie estetiškai patrauklių pastatų esame labiau linkę padėti vieni kitiems, o pro nuobodžius pastatus net nenorime eiti – trečdalis „Darnu Group“ inicijuotame tyrime apklaustų Lietuvos didmiesčių gyventojų teigi...
nuotrauka
2024-07-11 09:22
Baigti Panevėžio autobusų stoties statybų rangos darbai. Šiuo metu tvarkoma aplinka, gaminami baldai, pagal sutartį iki spalio mėnesio turi būti baigti sutvarkyti statybos užbaigimo dokumentai. Su kelis dešimtmečius lauktu nauju statiniu panevėžiečiams ir miesto svečiams sudaryta galimybė susipažint...
nuotrauka
2024-07-10 11:01
Įsibėgėja Klaipėdoje planuojamos statyti ledo arenos projektavimas. Jau įvyko viešas projektinių pasiūlymų pristatymas, kurio metu visi besidomintys šiuo objektu turėjo galimybę detaliau susipažinti su būsimąja arena, užduoti rūpimus klausimus, pateikti savo pasiūlymus bei išsakyti pastebėjimus.
nuotrauka
2024-07-08 15:46
NT plėtros bendrovė „Homa Group“ buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės g. 85 ketvirtadienį oficialiai pradės beveik 9000 kv. m ploto prekybos parko „TOWER" statybas. Kompanija jau yra susitarusi dėl didesnės dalies ploto nuomos, o 14 mln. Eur vertės projektą planuojama atidaryti ki...
nuotrauka
2024-07-03 13:29
Lietuvoje vystomi verslo centrų projektai vis dažniau pritraukia ne tik vietinius, bet ir žymius užsienio architektus. Vieni naujausių pavyzdžių – Vilniaus veidą gerokai pakeitęs Danielio Libeskindo suprojektuotas verslo centras „Artery“ ir šalia jo Konstitucijos pr. 14A kylantis investicijų valdymo...
nuotrauka
2024-07-02 07:56
Terminas „tvarumas“, ekologų imtas naudoti praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje, anglų kalboje reiškia maždaug „gebėjimą palaikyti, paremti, patvirtinti“ arba „pastatyta, kad išliktų“. Terminas išpopuliarėjo, imtas plačiai naudotis įvairiausiose gyvenimo srityse – nuo gyvenimo būdo, politik...
nuotrauka
2024-06-28 14:11
Išlaikyti vėsą namuose pačiame vasaros įkarštyje gali būti tikras iššūkis. Čia gali padėti išmanesnių namų sistema JUNG HOME. Vienas iš šios sistemos produktų yra specialus valdiklis, kuris gali automatiškai kontroliuoti ne tik žaliuzes, bet ir užuolaidas, roletus nuo saulės bei markizes. Tai inovat...
nuotrauka
2024-06-27 10:18
Vilniaus Jeruzalės rajone esantis sklypas ties Braškių ir Maumedžių gatvių sankryža taps naujo vaikų darželio erdve – skelbiamas atviras jo architektūrinio projekto konkursas.
nuotrauka
2024-06-25 12:02
Niujorke atidengtas 10 Europos šalių ir JAV menininkų viešojo meno kūrinys – freska „Kolektyvinės ateities sodas“. Tarp freską kūrusių menininkų – ir Niujorke gyvenantis lietuvių tapytojas Julius Ludavičius. Ši 25 metrų ilgio freska nutapyta ant viešbučio „The Standard“ sodo išorinės sienos Manhatan...
nuotrauka
2024-06-24 08:44
Įrenginėjant vonios kambarį, svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą ir baldų kokybę, bet ir išsaugoti erdvės bei švaros pojūtį. Interjero dizainerė papasakojo, kaip viską suderinti net ir nedidelės kvadratūros vonios kambaryje ir atskleidė, koks sprendimas visada pasiteisina apjungiant estetiką bei fu...
nuotrauka
2024-06-20 15:17
Tvarkingas vonios kambarys leidžia dieną pradėti ir ją pabaigti be papildomo streso. Tačiau dažnai dėl netinkamo baldų išdėstymo šios erdvės potencialas lieka neišnaudotas. Interjero dizainerė sako, kad, protingai suplanavus erdvę, net ir mažiausiame vonios kambaryje galima palaikyti tvarką. Geriaus...
nuotrauka
2024-06-19 11:05
Paėjusią savaitę ambasadoje Vilniuje įteikti Suomijos valstybiniai apdovanojimai nusipelniusiems lietuviams. Suomijos Liūto ordino riterio kryžiumi apdovanotas architektas, LAS Tarybos narys, prof. Gintaras Čaikauskas.
nuotrauka
2024-06-19 10:23
Dažnas įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti svajonių namas, o tie, kuriems pritrūksta idėjų ar įkvėpimo, pagalbos gali kreiptis į dirbtinį intelektą. Anot dirbtinio intelekto programos „ChatGPT", lietuviai nori gyventi miškingoje vietovėje prie vandens telkinio, mediniame name su atviru išplanavimu, t...
nuotrauka
2024-06-14 12:18
Paskelbti prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ kviestinio architektūrinio projekto konkurso nugalėtojai, žadantys dideles šalia prekybos centro esančios teritorijos transformacijas. Konkursui savo projektus pateikė penki architektų biurai iš Lietuvos bei užsienio šalių, o geriausiais išrinkti ...
nuotrauka
2024-06-14 10:40
Turto bankas baigė derybas ir pasirašė projektavimo sutartį su „Studija Archispektras“, laimėjusia tarptautinį A. Goštauto kvartalo architektūrinį-urbanistinį konkursą. Projektas „Demokratijos uostas“ apima senų kvartalo pastatų atnaujinimą, naują statybą ir aplinkos sutvarkymą. Sutarties vertė siek...
nuotrauka
2024-06-14 08:40
Interjero dizainas – tai ne vien tik gražūs baldai ir sienų spalvos. Norint sukurti harmoningą ir jaukią erdvę, net ir tokia smulki detalė kaip jungiklis ar kištukinis lizdas tampa labai svarbia. Todėl kartais įprastų sprendimų – paprastų plastikinių elektros instaliacijos elementų – neužtenka. Namų...
nuotrauka
2024-06-12 11:01
Baigėsi nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų kviestinių architektūrinių konkursų pasiūlymų teikimo terminas pirmiesiems dviem „Launagių“ rajono etapams. Kviestiniuose konkursuose dalyvavo 19 Lietuvos architektūros įmonių, kurios pasiūlė savo vizijas, kaip vystyti dalį...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras