Daugiau studentų pasirinko universitetus ir kolegijas

Šiemet universitetai ir kolegijos jau turi 18,4 tūkst. pirmakursių, kai 2025 metais jų buvo 17,3 tūkst. Iš jų 11,7 tūkst. studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.

Universitetuose studijas pradės 11,7 tūkst. pirmakursių (2025 m. – 11,1 tūkst.), iš jų 8,2 tūkst. studijuos valstybės finansuojamose vietose. Kolegijose studijų sutartis sudarė 6,7 tūkst. būsimų studentų – daugiau nei pernai, kai jų buvo 6,2 tūkst. Valstybės finansuojamas vietas kolegijose šiemet gavo 3,4 tūkst. studentų.

Daugiau studijų sutarčių sudarė ir Lietuvos abiturientai. Šiemet jų pasirašyta 11,3 tūkst., kai 2025 metais buvo 10,3 tūkst. Universitetuose studijas pasirinko 8,7 tūkst. abiturientų, kolegijose – 2,6 tūkst.

Populiariausios kryptys – ekonomika, teisė, medicina ir slauga

Universitetuose daugiausia valstybės finansuojamų vietų užpildė ekonomikos ir finansų, teisės bei medicinos studijų programos. Kolegijose tarp populiariausių krypčių išsiskyrė bendrosios praktikos slauga ir tarptautinis verslas.

Daugiausia studijų sutarčių tarp universitetų sudaryta su Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

Kolegijų sektoriuje daugiausia būsimų studentų pasirinko Vilniaus kolegiją, Kauno kolegiją, Klaipėdos valstybinę kolegiją, Lietuvos inžinerijos kolegiją ir Utenos kolegiją.

Daugėja pasirinkusių prioritetines studijų programas

Šiemet daugiau stojančiųjų pasirinko ugdymo mokslų programas – studijų sutartis dėl šios krypties sudarė 1,3 tūkst. pirmakursių, kai pernai jų buvo 1,2 tūkst.

Didžiausio stojančiųjų dėmesio sulaukė Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogikos bei Vytauto Didžiojo universiteto Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.

Valstybė ir toliau prioritetą skiria toms studijų kryptims, kuriose jaučiamas specialistų poreikis. Tarp jų – pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų studijos.

Į šias programas valstybės finansuojamose vietose šiemet priimta daugiau studentų – studijų sutartis sudarė 504 pirmakursiai, kai 2025 metais jų buvo 466.

Inžinerijos studijos sulaukė didesnio susidomėjimo

Augantis dėmesys technologinėms kompetencijoms atsispindi ir stojimo rezultatuose. Priimtųjų į mechanikos inžinerijos, chemijos inžinerijos ir elektros inžinerijos studijų programas skaičius padidėjo daugiau kaip 15 proc., o į bioinžinerijos programas – net du kartus.

Šios kryptys tampa vis aktualesnės dėl augančio kvalifikuotų specialistų poreikio pramonės, energetikos, statybos, technologijų ir kitose srityse.

Socialiai jautriems stojantiesiems – daugiau galimybių

Priėmimas į universitetus ir kolegijas šiemet vyko pagal dvi konkursines eiles. Antrąja eile galėjo pasinaudoti stojantieji iš socialiai jautrios aplinkos arba turintys praktinės darbo patirties.

Pagal šią konkursinę eilę į valstybės finansuojamas studijų vietas pakviesta 800 pirmakursių – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2025 metais, kai tokių stojančiųjų buvo 391. Studijų sutartis sudarė 696 asmenys.

Prasidėjo papildomas priėmimas

Stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė studijų sutarties arba pasirinko valstybės nefinansuojamas studijas, gali dalyvauti papildomame priėmime.

Pirmasis papildomo priėmimo etapas vyksta nuo rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 7 d. 12 val. Antrasis etapas bus organizuojamas rugpjūčio 14–17 dienomis.

Papildomo priėmimo metu stojantieji dar turės galimybę pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.