Stebėdami praėjusius metus, matome, kad statybų sektoriui jie buvo tikrai neblogi. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. statybos darbų šalyje atlikta už 2,1 mlrd. eurų. Palyginti su 2017 m. sausio–rugsėjo mėn., jų atlikta 17,8 proc. daugiau. Neabejoju, kad sulaukę visų praėjusių metų statistikos, taip pat matysime augimą.

Džiugina ir augantys statybų darbų užsienyje skaičiai. Žiūrint į Lietuvos statybos bendrovių metinius rezultatus, matyti, kad nuo 2008 metų statybos paslaugų eksportas į Vakarų rinkas tik didėjo (kiekvienais metais augo nuo 11 iki 17 proc.). Dar niekada Lietuvos statybininkai tiek daug neuždirbo ne nacionalinėje rinkoje. Šie metai šiek tiek pakoregavo rezultatų kreives, kadangi, anot statistikos, per tris ketvirčius statybos paslaugų eksportas išaugo vos 0,5 procento. Tačiau, pasigilinus atidžiau, matyti, kad pasitikėjimas Lietuvos statybininkais neišblėso, o statistika pateikta neįvertinus, kad dėl mokestinės Skandinavijos valstybių politikos dalis rangovų buvo priversti registruoti antrines įmones tose valstybėse. Tai lėmė statistinius eksporto rodiklius, bet ne pačių užsakymų, kuriuos Lietuvos statybininkai įgyvendino užsienio rinkose, apimtis.

Vis dėlto norėtųsi didesnio tvarumo sektoriuje. Palyginti didelis procentas įmonių yra išregistruojamos, tampa nemokios. Mažesnės įmonės, taip pat rinkos naujokės ne visada turi sukaupusios apyvartinių lėšų, tad, ištikus sudėtingai situacijai, neturėdamos jokio rezervo, bankrutuoja. Idealu būtų, jei bent 10 proc. viso statybų sektoriuje veikiančios įmonės portfelio sudarytų darbai ne Lietuvoje. Paslaugų eksportas gali padėti įmonėms amortizuoti įvairius rinkos svyravimus.

Rinką iškreipia ir vis dar didelis šešėlis, per mažai investuojama į kūrimą instrumentų, kurie paskatintų dirbti legaliai. Viešieji pirkimai vis dar vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos, o ne ekonominio naudingumo kriterijais. Tuo tarpu privatus sektorius jau suprato, kad ekonominio naudingumo kriterijus – tai ilgalaikė nauda. Tikimės, kad artimiausiu metu tą supras ir valstybinis sektorius – mažiausia kaina yra laimėjimas tik trumpalaikiu laikotarpiu, o ilgalaikę naudą galima pasiekti tik taikant ekonominio naudingumo kriterijų.

Kol privatus sektorius sparčiai vejasi Šiaurės ir Vakarų valstybes pagal BIM metodologijos taikymą statybose, viešasis sektorius ir toliau stagnuoja. Nors oficialiai paskelbta, kad nuo 2020 m. liepos svarbių visuomeninių statinių projektavimas ir statyba bus atliekami taikant BIM metodus ir technologijas, LSA, kartu su dalininkais dar 2014 m. įsteigusi VšĮ „Skaitmeninė statyba“, mano, kad ši data galėtų būti gerokai paankstinta. Jau dabar tarp Lietuvos statybos sektoriaus lyderių nerasime nė vienos įmonės, kuri dirbdama netaikytų BIM. Lietuvos statybos įmonės, eksportuojančios savo paslaugas į užsienį, jau ne vienerius metus taiko BIM. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) išleidžiama jau trečia karta magistrantų, mokančių taikyti BIM.

Daugiau nei 500 registruotų vartotojų naudojasi VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamais BIM dokumentais, prie kurių rengimo prisideda VGTU, Kauno technologijos universiteto komandos ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ specialistai. Tie, kuriems trūksta žinių, aktyviai mokosi. Tad kiekviena diena, kai atidėliojame skaitmenizavimą, yra nepateisinama, nes lemia valstybės atsilikimą, ekonomikos lėtėjimą. Netaikydami „Statybos 4.0“ principų, pasmerkiame valstybę ledynmečiui.

Lietuvos raktas į sėkmę – tai aukštas specialistų lygis ir naujausių technologijų išmanymas. Lietuvos statybininkais užsienio paslaugų pirkėjai pasitiki, patiki jiems sudėtingus projektus. Tai yra didžiulis pasiekimas. Tam, kad ir toliau sėkmingai įsitvirtintume pasaulyje, turime nenustoti tobulėti. Lietuvos statybų lyderės supranta, kad laikmečiu, kai įsigali išmaniosios technologijos, kai nebegalime ignoruoti skaitmeninės statybos, kai kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir „Statybą 4.0“, vien tik patirties nebepakanka.

Vadovai laikosi nuostatos, kad darbuotojai turi mokytis, siekti naujų žinių. Atsižvelgdama į šį poreikį, LSA vysto STATREG projektą. Tai sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistema, kompetencijų registras ir darbo poreikio analizės įrankis, naudingas visiems statybos sektoriuje. 2018 m. pradėtos vertinti statybos darbuotojų kompetencijos, išduotos statybininko kortelės. Sistema veikia, techninė infrastruktūra ir reikiami žmogiškieji ištekliai yra. Šiais metais tikimės proveržio – pernai gruodį Vyriausybė apsisprendė, kad statybininko kortelės taps privalomos, šiuo metu yra derinamos šio proceso įgyvendinimo detalės. Tik bendromis pastangomis galime kovoti su sektorių vis dar lydinčiomis ligomis – šešėliu, nelaimingais atsitikimais statybvietėse, nekompetentingu darbu.

Linkiu, kad statybos sektorius keltųsi aukščiausius tikslus, kad siektume tapti ne „palyginti geri“, ne būti „netoli ES vidurkio“, o tapti geriausiais be jokių išlygų.

Svarbiausi Lietuvos statybininkų asociacijos pateikti siūlymai teisės aktams 2018 m.:

• Finansų ministerija parengė „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ ir „Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.
LSA yra viena iš pagrindinių šio pakeitimo iniciatorių. Nors pakeitimas dar koreguotinas, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu bus priimtas ir užtikrins sąžiningesnę konkurenciją tarp rangovų.
• Viešųjų pirkimų tarnyba parengė „Statybos darbų pirkimų gairių“ projektą.
LSA aktyviai teikė pasiūlymus Gairėms tobulinti statybininkams aktualiais aspektais: dėl užsakovo rezervo taikymo, perteklinių rangovo pareigų atsisakymo, statybos dalyvių atsakomybių išgryninimo, skaičiuojamosios kainos tikslinimo, jungtinės veiklos aiškesnio reglamentavimo, galutinės kainos ir įkainio principų aiškesnio atskyrimo, ekonominio naudingumo kriterijų išsamesnio reglamentavimo, tipinės rangos sutarties parengimo ir daugelio kitų. Laukiama gairių patvirtinimo artimiausiu metu.
• LSA iniciatyva buvo galutinai įteisintas elektroninis statybos darbų žurnalas, kuris sudaro galimybes greičiau ir patogiau fiksuoti statybos darbų eigą bei surasti reikiamus duomenis, sudaro sąlygas daugkartiniam duomenų naudojimui bei automatizuotai integracijai su kitais dokumentais.
• Seime įregistruotas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, reglamentuojantis darbuotojų darbo užmokesčio vertinimo pareigą statybos darbų pirkimuose. Tikimasi, kad šis pakeitimas ne tik sumažins „šešėlį“ statybose, bet ir užtikrins sąžiningesnę rangovų konkurenciją. LSA yra viena iš šio pakeitimo iniciatorių. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje.

2018 m. Lietuvos statybininkų asociacijos įgyvendinti projektai:

• Pagal statybos proceso skaitmeninimo „Statinio informacijos modeliavimas BIM“ kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą iki 2018 gruodžio mėn. buvo apmokyta daugiau kaip 230 asmenų iš 40 įmonių.
• Pagal betonuotojų / betonuotojo-klojinių montuotojų programas buvo apmokyti 73 darbuotojai iš įvairių įmonių.
• Įgyvendinant „Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų mokymo“ projektą, finansuojamą iš Europos socialinio fondo lėšų, buvo parengta ir akredituota 15 profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų. Pagal 7 profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas apmokyta arba pradėjo mokymąsi 55 profesijos mokytojai.
• Subūrusi įvairių sričių ekspertų komandą, LSA dalyvauja statybos sektoriaus kvalifikacijas teikiančių modulinių profesinio mokymo programų ir joms skirtų užduočių sąsiuvinių atnaujinimo ir rengimo darbe. Pagal ES finansuojamą projektą bus parengta 14 ir atnaujintos 5 modulinės profesinio mokymo programos.

STATAI

Siekdama įdiegti kokybės standartą statybų sektoriuje, Lietuvos statybininkų asociacija vysto projektą Statybostaisykles.lt (STATAI). Pagrindinis portalo tikslas – sudaryti minimalių statybos darbų technologijų ir kokybės reikalavimų sistemą – statybos taisykles, skirtas, visų pirma, tiems statybos dalyviams, kurie tiesiogiai susiję su statybos projektų įgyvendinimu. Taip pat siekiama suformuoti gerosios statybų praktikos apie darbuotojų saugą statyboje ir naujausias statybos technologijas centrą bei sudaryti patogias sąlygas juo naudotis.

„LIETUVOS METŲ GAMINIAI“ 

Iš 11 apdovanojimą „Lietuvos metų gaminys 2018“ pelniusių projektų net 7 buvo įgyvendinti Lietuvos statybininkų asociacijai priklausančių įmonių.

„Džiaugiuosi, kad šiemet statybų sektoriaus įmonės aktyviai teikė paraiškas jau 22 kartą vykstantiems apdovanojimams ir taip prisidėjo prie statybų pramonės įgyvendintų projektų pristatymo ir verslo plėtros vystymo. Svarbu ir tai, kad dalis apdovanotų projektų buvo įgyvendinami panaudojant skaitmeninės statybos (BIM) įrankius. Tikiuosi, jog tokių projektų sparčiai daugės, vis labiau artėsime prie Vakarų ir Skandinavijos“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE APDOVANOTI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIŲ ĮGYVENDINTI PROJEKTAI:

1.  Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos gyvenamosios patalpos – AB „Panevėžio statybos trestas“.
2. Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas. Rangovas – UAB „Alkesta“, projektuotojas – UAB „Kelprojektas”. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją.
3. Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto, Nemuno kel. 76, Lipliūnų km., Druskininkų sav. statyba – UAB „Kortas“.
4. Viešbutis „Pacai“, rūmų rekonstrukcija ir statyba Vilniuje – UAB „Conresta“.
5. Gyvenamas namas Čiurlionio g. 3, Vilniuje – UAB „YIT Kausta“. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją.
6. Verslo centras „Arka“ Karaliaus Mindaugo pr. Kaune – UAB „YIT Kausta“. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją.
7. AB „ORLEN Lietuva“ Būtingės terminalas. Talpykla TK-106 ir vamzdynai – AB „Montuotojas“.