Teigiamą pokytį lėmė techniniai veiksniai

Išplatintame pranešime teigiama, kad itin didelės įtakos Lietuvos pozicijos IMD indekse pagerėjimui turėjo makroekonominiai veiksniai, bet ne struktūriniai teigiami pokyčiai. Pavyzdžiui, tarp kriterijų, pagal kuriuos per metus Lietuva pasiekė didžiausią proveržį, yra tokie indikatoriai kaip investicijos, biudžeto balansas, valiutos kurso stabilumas, realaus BVP ir BVP vienam žmogui augimas.

„Mus aukštyn stumtelėjo ir pernai fiksuotas spartus ES ūkio augimas – IMD indeksepagal užsienio prekybos kriterijų Lietuva per metus šoktelėjo iš 28 vietos į 7. Pastarajam faktoriui didelės įtakos turėjo spartus eksporto augimas – pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 12 proc.,“ – pažymi LPK prezidentas Robertas Dargis.

Pasak R.Dargio, iš esmės, didesnio struktūrinio augimo Lietuva nepasiekė – Lietuvos pozicijos pagerėjimas yra susijęs labiau su techniniais veiksniais bei su ekonomikos augimu, bet ne su konkurencingumo padidėjimu. Kai kuriuos indikatorius, kur yra fiksuojamas didžiausias proveržis, galima priskirti prie Lietuvos struktūrinių stiprybių, pavyzdžiui, mobilaus ryšio kainą arba investicijas į telekomunikacijas.

Išduoda verslo problemas

Tarp indikatorių, kur yra fiksuojamas didžiausias metinis šalies reitingo kritimas, yra Lietuvai labai svarbių rodiklių. Per metus itin pablogėjo Lietuvos pozicija pagal tokius rodiklius kaip imigracijos teisės aktai, visuomenės senėjimas, populiacijos pokytis, kapitalo kaina ir verslo aplinkos kokybė.

LPK prezidento Roberto Dargio nuomone, IMD tyrimas puikiai atspindi rimtas Lietuvos konkurencingumo problemas – stagnuojančią verslo aplinką bei darbo rinkos ir demografines problemas. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarųjų mėnesių vyriausybės žingsniai rodo, kad yra bandoma ieškoti sprendimų šiems klausimams spręsti.

„Tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tampa vis opesniu klausimu visoms įmonėms.Ši problema lemia mažėjantį pramonės įmonių produktyvumą, o tai mažina įmonių konkurencingumą ne tik tarp šalies įmonių, bet ir tarp šalių kaimynių. Daugybės įvairių veiksnių nulemtas, augantis darbuotojų trūkumas kelia grėsmę verslo plėtrai ir konkurencingumui. Tam, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas, būtini ryžtingi valdžios institucijų žingsniai“, – pabrėžė LPK prezidentas.

Naujajame IMD konkurencingumo indekse Lietuva reikšmingai smuktelėjo pagal užimtumo komponentą – šiuo atžvilgiu per metus nukrito iš 41 vietos į 50 vietą. Pranešama, kad pamonei užimtumo aspektai kelia didelį susirūpinimą: pavyzdžiui, 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius Lietuvos pramonėje padidėjo 60 proc., tuo tarpu užimtų darbo vietų skaičius išaugo tik 12 proc. Rezultatas – pramonėje darbo kaštai auga gerokai sparčiau nei produktyvumas. Per pastaruosius 5 metus produktyvumas Lietuvos pramonėje padidėjo 14 proc., tuo tarpu dėl darbo jėgos trūkumo darbo kaštai pramonėje per 5 metus išaugo daugiau nei 40 proc.

Skirtingai interpretuojamas MTEP išlaidų kitimas

LPK ekspertų nuomone, reitingą sudariusi IMD techniškai nėra teisi dėl išlaidų indikatoriaus kritimo mokslo įstaigų bendradarbiavimo su verslu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje. Lietuvos pozicijos pablogėjimą pagal MTEP išlaidų rodiklį reikia vertinti su tam tikru atsargumu, nes tai yra techninis nuosmukis. Iš tiesų, paskutinė Lietuvos statistikos departamento turima informacija rodo, kad per metus buvo fiksuojamas MTEP išlaidų kritimas – tačiau tą smarkiai lėmė ES finansavimo niuansai. Tuo tarpu verslo lėšomis finansuojamos MTEP išlaidos privačiame sektoriuje sparčiai didėja: 2016 m. pasiektas 16 proc. augimas. Negana to, verslo lėšomis finansuojamų privataus sektoriaus MTEP išlaidos šiuo metu yra rekordiškai aukštame lygyje – beveik dvigubai didesnės nei prieš penkerius metus.

Pasak LPK prezidento, viena didžiausių struktūrinių Lietuvos verslo aplinkos problemų yra inovacijų trūkumas. LPK skaičiavimai rodo, kad žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai generuoja 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos apimčių, apyvartos ir pridėtinės vertės. Negana to, žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai įdarbina net 85 proc. visų užimtųjų Lietuvos pramonėje. Teigiama, kad nors pramonės eksportas bei gamyba auga, tačiau per pastarąjį dešimtmetį aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų segmentų indėlis į Lietuvos pramonės struktūrą visiškai nepasikeitė, t.y. jau tradiciškai Lietuvos pramonės augimas yra generuojamas žemos pridėtinės vertės sektoriuose.