2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 5:57
Reklama  |  facebook

4-ios skirtingos sąmatų kalbos, arba Kaip kelių centų skirtumai virsta milijonais?

2015-11-20 13:05
Kas nutiktų, jei visos Lietuvos įmonės savo prekių ir paslaugų PVM apskaičiuotų keturiais skirtingais būdais? Matyt, neišgyventume nė dienos nekibę vieni kitiems į atlapus dėl skirtingų sumų sąskaitose. Tačiau būtent tokia padėtis susiklostė sąmatų sudarymo srityje: joje gausu neapibrėžtumo, painiavos, neatitikimų, kurie stambiuose projektuose gali virsti nemenkomis sumomis.
nuotrauka
Dokumentai statybose. Portalo nuotr.


Minimos įmonės
Statybų ekonominiai skaičiavimai, UAB

Šiai problemai spręsti suburta darbo grupė, kurioje dirbo visų sąmatinių programų gamintojų atstovai, sukūrė vieną bendrą unifikuotą sąmatų formatą. Tačiau kiek laiko užtruks, kol jis bus įteisintas ir pripažįstamas valstybės institucijų?

Sąmatininkai – praktiškai menininkai

„85 proc. rinkos dalyvių susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis keisdamiesi sąmatų informacija bei pateikdami ją valstybinėms institucijoms (pavyzdžiui, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose). Problemos pasireiškia jau įmonės viduje, o jei dar pereisime prie rangovų bendravimo su užsakovais, su valstybinėmis institucijomis... Nė dienos nebūna be skambučių ir klausimų“, – taip problemą bendrovės „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ generalinis direktorius Saulius Mikalauskas pristatė Lietuvos statybininkų asociacijos surengtoje konferencijoje (Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotr. apačioje)

Negana to, skiriasi ne tik skaičiavimo metodikos, tačiau ir pačių sąmatų struktūra. S. Mikalausko teigimu, ji nėra apibrėžta, tad tą pačią kiekvieno statinio sąmatą skirtingi sąmatininkai gali apskaičiuoti savaip.

„Problema yra bendra visam sektoriui, – portalui Statybunaujienos.lt pripažino ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Skirtingi sąmatų formatai ir skaičiavimo metodikos lemia sistemines klaidas ir integralumo šioje srityje trūkumą. Esant tokiai situacijai neįmanoma atlikti statistinių skaičiavimų, analizuoti ir lyginti informacijos. Be suvienodintų sąmatų formatų praktiškai neįgyvendinamas statybos procesų skaitmenizavimas, statybų proceso dalyviai negauna objektyvios statistinės kainų analizės.“

Centas prie cento – jau ir milijonas

S. Mikalauskas atskleidė savo bendrovės atlikto tyrimo rezultatus: priklausomai nuo pasirinktos sąmatų skaičiavimo metodikos, skirtumai sumose siekia 5 proc. Vidutiniškai jos yra 1,5 proc. Ši problema pačių statybininkų vadinama „centų“ problema, tačiau centas prie cento...įvertinus visos Lietuvos statybos apimtis – šie skirtumai gali sudaryti apie 100 mln. eurų. Nemažai, ar ne? Be to, ginčams dėl skirtumų, sumų tikslinimams, perskaičiavimams tenka gaišti laiką, o tai mažina darbo našumą.

„Vieningi formatai, skaičiavimo metodika, tiesioginis ryšys su objekto 3D modeliu, statybos klasifikatoriumi bet kokių netikslumų riziką sumažins iki minimumo“, – būdus šiai problemai spręsti vardijo D. Gedvilas (LSA nuotr. apačioje).

S. Mikalausko teigimu, dabartinė sąmatų rengimo tvarka apsunkina darbą su sąmatomis, galimybes palyginti kainas.

„Neturime jokių galimybių iš sąmatos ištraukti mums reikalingus statistinius rodiklius. Negalime, pavyzdžiui, patikrinti, kiek kainuos tik šiltinimo darbai perkant juos iš skirtingų rangovų. Nes galbūt vienas rangovas dažymą priskirs prie šiltinimo, kitas – prie apdailos. Reikės detalios analizės, sėdėjimo prie sąmatos, kad sužinotume, kiek šie darbai kainuoja pas vieną ir pas kitą rangovą“, – dėstė jis.

Trečioji problema – netinkami bylų formatai.

Šiuolaikinės bendrovės dažniausiai dokumentais dalinasi internetu, juos laiko vadinamuosiuose „debesyse“, tačiau siekiant ten įkelti ir apdoroti kelių skirtingų formatų sąmatas kyla praktiškai neįveikiamų problemų. Šiuo metu beveik visos sąmatos rengiamos netinkamais internetui formatais.

Vardan bendro tikslo pamiršo konkurenciją

Girdėdamas tokio pobūdžio skundus iš įvairių narių, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas inicijavo darbo grupę, į kurią susirinko visų sąmatų skaičiavimo programų kūrėjai.

„Dėl vieningų principų susitarė konkuruojančios sąmatų skaičiavimo įmonės ir kartu paruošė problemos sprendimą, – sakė LSA prezidentas D. Gedvilas. – Su procesų skaitmenizavimu susijusios institucijos supras, kad kito problemos sprendimo būdo paprasčiausiai nėra. Manau, kad kai šiuos principus pradės taikyti privatus sektorius, nauda bus akivaizdi ir viešajam sektoriui.“

„Sudėliojome etapus, kaip turime, pamiršę konkurenciją, išspręsti šiuos klausimus. Pirmasis sprendimas – pasirinktas vienas formatas XML – visuotinai paplitęs ir internetui tinkamas formatas“, – vardijo S. Mikalauskas.

Šis formatas taip pat nesukuria jokių techninių kliūčių – dauguma programinės įrangos jį palaiko.

Jau beveik sustyguota ir sąmatų struktūra, kurioje aiškiai apibrėžta, kur, kokia ir kaip saugoma informacija, suvienodintas žymėjimas (pavyzdžiui, koeficientų)

Naujajame sąmatų formate numatyti skirtingi informacijos pateikimo lygmenys: nuo pačio detaliausio (su resursų sąnaudomis, kainomis, koeficientais ir pan.) iki stambiausio (kompleksinės suvestinės sąmatos). Nes vienos informacijos reikia apsikeičiant informacija su kolegomis, ir visai kitokios, pavyzdžiui, pateikiant pasiūlymą viešųjų pirkimų konkurse.

„Galima rodyti tik atskirų sąmatų sumas, jei toks yra susitarimas su užsakovu ar kontroliuojančia institucija“, – sakė S. Mikalauskas.

Pagrindinė panaudojimo sritis – viešieji pirkimai

Pirmasis, šiuo metu jau beveik baigtas, struktūros variantas (versija) atitinka tradicinę: kompleksas-objektas-sąmata-skyrius-darbas-resursas. Tačiau šis variantas – tik pereinamasis, toliau kuriamas antrasis, „klasifikacinis“.

„Sąmatinės dokumentacijos struktūra galės turėti nuo vieno iki penkių lygių ir leis susieti kiekvieną jų su pastato informaciniu modeliu, t. y. identifikuoti kiekvieną elementą. Kiekvienas darbas ar jų grupė turės tam tikrą kodą, pagal kurį galėsime aiškiai atskirti, kur kalbame apie koloną, o kur – apie apšiltinimą“, – dėstė bendrovės „SES“ vadovas.

Suvienodinta skaičiavimo metodika – dar vienas labai svarbus rezultatas, būtinas Unifikuoto sąmatų formato įdiegimui visose srityse.

„Norint pasiekti vieną bendrą formatą, teks padaryti tam tikrų pakeitimų kiekvienoje iš egzistuojančių sąmatų kūrimo programų“, – pripažįsta pranešėjas.

S. Mikalauskas tiki, jog viena esminių šio formato panaudojimo sričių taps viešieji pirkimai. Tai itin palengvintų Viešųjų pirkimų tarnybos darbą.

Unifikuotas sąmatų formatas (jo antroji, „klasifikacinė“ versija), palengvins šių dokumentų statistinę analizę – galima bus realiu laiku tikslinti įvairius rodiklius, paslaugų, medžiagų kainas. Šie rodikliai būtų paremti informacija, su kuria kasdien dirba Lietuvos statybų verslo atstovai.

Kuriame amžiuje gyvename?

Jau šiandien USF formatą galima panaudoti ir išbandyti elektroniniame statybos žurnale (svetainė Statyboszurnalas.lt), kuris išvaduoja nuo prievolės ranka pildyti popierinį statybos žurnalą.

„Šioje internetinėje platformoje tiesiog reikėtų pažymėti, kokius darbus, įtrauktus į sąmatą, jau padarėte. Imame sąmatą, pažymime, ką padarėme, kokia apimtimi, ir – viskas!“ – sakė Saulius Mikalauskas.

Jis apibendrino, jog su vieningu įrankiu statybų bendrovės, kaip ir darbus užsakančios valstybės institucijos, galėtų dirbti daug paprasčiau.

S. Mikalauskas viliasi, jog šis formatas pakankamai greitai bus reglamentuotas norminiuose aktuose.

„Tai, kas dabar Lietuvoje daroma – betvarkė. Reikia reglamentavimo ir bendrų dokumentų formų, o valdininkams – tvarkos išaiškinimo. Milijoninės vertės projekto finansavimas gali užstrigti dėl vieno cento skirtumo tarp aktų ir sąmatos sumos“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Vis tik statybų bendrovės atstovas, po šio pranešimo uždavęs klausimą iš salės, nerimavo, jog šiuo metu internetinis žurnalas yra nepripažįstamas valstybės institucijų. S. Mikalauskas tai pripažino.

„Gerbiamas Dalius Gedvilas bei daugybė kitų specialistų stengiasi, kad įrodytų įvairiausioms institucijoms, jog jau galime pamiršti popierinius brėžinius, popierines sąmatas ir popierinius statybos žurnalus. Juk gyvename XXI, informacijos amžiuje! Viską galime suskaitmeninti, pasirašyti elektroniniu parašu ir laikyti serveriuose ar apskritai internete. Be jokio nuostolio duomenų saugumui viskas taptų daug tvarkingiau. Juk šimtai bendrovių jau laiko visą savo apskaitą internete. Galbūt šis klausimas dar ilgai nebus išspręstas, tačiau juk turime ką nors daryti?“ – retoriškai klausė pranešėjas. 

Reklama

Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-05-12 14:00
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė komitetuose apsvarstyti sprendimą statomo daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro veiklą vykdyti organizuojant operatoriaus atranką koncesijos būdu. Koncesijos (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) sutartis planuojama ne ilgesniam kaip 14 metų peri...
nuotrauka
2021-05-12 09:20
Vilniuje, Arsenalo gatvėje esantis Pilininko namas bus prikeltas viešam naudojimui. UAB „Aplan“ projektuotojai pateikė sprendinius, kurie padės išlaikyti pastato autentiškumą ir tuo pačiu pritaikyti jį muziejinei veiklai. Planuojama, kad pastate bus įkurta Lietuvos istorijos ekspozicija.
nuotrauka
2021-05-11 07:51
Kelis sykius nesėkmingai bandytas parduoti didelis – beveik 20 000 kv. m bendro ploto – „Nemuno“ sanatorijos kompleksas pagaliau turi šeimininkus. Žymiausią Druskininkų pastatą–vaiduoklį už 3,63 mln. Eur miesto savivaldybės skelbtame aukcione įsigijo „Citus“ įmonių grupė.
nuotrauka
2021-05-10 16:07
Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovuojant, modernizuojant pastatus.
nuotrauka
2021-05-10 08:01
Pirmasis Baltijos šalyse ir vienintelis Lietuvoje. Tai yra darbuotojų gerovės pastato sertifikatas „Fitwel“ su 3 žvaigždutėmis, kurios atitinka aukščiausią įvertinimą. Šie titulai priskirti Kaune įsikūrusiam biurų centrui BLC 2, kurį valdo SBA Grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „Urba...
nuotrauka
2021-05-07 14:36
Virsmas iš buvusios karinės teritorijos į pramonės inovacijų zoną – tokia parko vizija gvildenama Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) urbanistinėje galimybių studijoje. Aleksoto rajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį, kuris atitiktų šiuolaiki...
nuotrauka
2021-05-07 10:47
Nuo konstrukcijų tvirtinimo ir statybinių plokščių montavimo iki grindlenčių ar veidrodžių tvirtinimo – klijavimas dažnai yra vienintelis būdas sujungti medžiagas. Šiuolaikiniai klijų gamintojai siekia ne tik užtikrinti kuo geresnį sukibimą, bet ir nuolat ieško sprendimų, gerinančių produktų atsparu...
nuotrauka
2021-05-06 10:43
Praėjusio amžiaus antroje pusėje aukšti, daugiau nei keliolikos aukštų gyvenamieji pastatai buvo užsitarnavę ne pačią geriausią reputaciją, tačiau išplėtojus naujas technologijas dangoraižio tipo daugiabučiai pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išgyvena renesansą.
nuotrauka
2021-05-06 10:33
„Mitnijos“, vienos didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, vadovas Julius Gendvilis baigia karjerą bendrovėje ir generalinio direktoriaus pareigas perduoda įmonės statybų direktoriui Valentinui Cilciui. Julius Gendvilis bendrovei vadovavo vienuolika metų.
nuotrauka
2021-05-05 15:38
Per keliasdešimt metų plynoje vietoje išaugusios Vilniaus dalies – Balsių – gyventojai tikisi greitu laiku čia turėti ir daugiafunkcį bendruomenės centrą, kuris leistų sumažinti poreikį keliauti į kitą miesto dalį dėl kasdienių ar specifiškesnių rūpesčių.
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįman...
nuotrauka
2021-05-04 09:25
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras aukciono būdu parduoda Tyzenhauzų g. 17, Vilniuje esantį veikloje nenaudojamų 8 administracinių-gamybinių ir sandėliavimo pastatų kompleksą, įsikūrusį 0,75 ha ploto valstybiniame žemės sklype.
nuotrauka
2021-05-04 09:06
Bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė nuo gegužės 3 d. paskirta įmonių grupę valdančios UAB „Omberg group“ vadove ir UAB „Omberg“ direktore.
nuotrauka
2021-05-04 07:32
Netoli Sedos esanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir jos pastatų kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. Šių metų balandžio pabaigoje Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta komisija priėmė varpinės tvarkybos darbus, atliktus 2018 m. pagal Sedos Švč. M. Marijos bažnyčios varpinė...
nuotrauka
2021-05-03 09:13
Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš tarptautines nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Vastint“ („Interogo Holding“), įsigijo du objektus – verslo centrą „UNIQ“ Vilniuje ir „Zala 1“ biurų pastatą Rygoje. Sandorį, kurio suma siekia 35,5 mln. Eur, tikimasi uždaryti š. m. II ketvirtį.
nuotrauka
2021-05-03 07:25
Individualių namų statytojai žino – palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima tik pasirinkus šiuolaikines perdangas. „Teriva“ sistema leidžia neįtikėtinai lengvai ir greitai sumontuoti perdangas esant bet kokiam, net ir įmantriam pastato išplanavimui ar nepatogioms montavimo sąlygoms – tie...
nuotrauka
2021-04-29 14:21
Šią savaitę Lietuvos oro uostai pasirašė rangos sutartį su Latvijos statybų kompanija „A.C.B.“, kuri planuoja jau šių metų rudenį rekonstruoti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo, taip pat riedėjimo taką bei kai kurias perono dalis.
nuotrauka
2021-04-27 09:21
Prekybos centro „Europa“ savininkas „Baltic Horizon Fund“ į „Europos“ rekonstrukciją investuoja 5 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausia šiam prekybos centrui skirta investicija, leisianti įgyvendinti reikšmingiausią pokytį „Europos“ istorijoje.
nuotrauka
2021-04-26 16:18
Apleistas buvusios aviacijos gamyklos angaras, esantis Kaune, tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento, pasikeis neatpažįstamai. Čia iškils pirmasis statinys naujai kuriamame inovacijų parke, kuris bus pritaikytas šiuolaikinio verslo ir mokslo poreikiams.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos