1. Palangos koncertų salė

Dalis vis dar ilgisi senosios vasaros estrados, tačiau šis keturis dešimtmečius jūros vėjus bei koncertuojančiųjų instrumentų gaudesį atlaikęs statinys buvo pasenęs ir fiziškai, ir morališkai. Naujoji koncertų salė turėjo talpinti 1500 žmonių daugiau. Palangos estrados rekonstrukcija buvo patikėta sostinės statybų bendrovei „Conresta“.

Kadangi nebuvo leista didinti užstatymo ploto, statybininkai ėmė kastis į gylį. Vos pusantro metro gylyje juos pasitiko gruntinis vanduo. Salę projektavusio Algirdo Stripinio teigimu, žemutiniame aukšte poliai sugręžti vienas šalia kito, taip pat išbetonuotos jėgos grindys su inkariniais poliais, kad visa ši konstrukcija atlaikytų vandens spaudimą.

       Projekte daug dėmesio skirta akustiniams sprendimams, garso izoliacijai, kad nuo koncertų neskambėtų visas netoliese esantis kurortinis miestelis.

Palangos koncertų salėje sumontuota moderni aido trukmę reguliuojanti elektroakustinė sistema. Sistema įgalina nustatyti 20 skirtingų aido trukmių, taip erdvė pritaikoma skirtingų stilių koncertams.

Konstrukciją viduje laiko 44 metrų ilgio medinės konstrukcijos, kurios, pasak bendrovės „Conresta“ pavaduotojo gamybai Tomo Grėbliausko, Lietuvoje greičiausiai buvo sumontuotos pirmą kartą.

Atnaujinta Palangos koncertų salė. Palangos miesto savivaldybės nuotr. 

Salė turi modernų fasadą su nevienodame aukštyje tarsi išpjautais nedideliais langais.

Nacionalinio dramos teatro direktorius Gintautas Kėvišas yra sakęs, jog įrengus tokią salę visas operos ir baleto teatras gali atvykti į Palangą gastrolių.

            2. Klaipėdos dramos teatras

       Ne mažiau svarbi nei Palangos vasaros estrados buvo Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. Tiesa, šis pastatas jau priklauso Kultūros paveldui, todėl darbas patikėtas dažiniausiai restauravimo srityje dirbančiai bendrovei „Pamario restauratorius“. Pastatas turėjo tris autentiškus fasadus, kuriuos restauratoriai turėjo perdažyti ir išsaugoti.

       Klaipėdos dramos teatras. Ingos Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

       „Gauti rekonstruoti tokį projektą – siekiamybė kiekvienai bendrovei“, – sakė bendrovės vadovas Aldas Kliukas. Vis tik problemų dėl avarinės būklės uždarytame teatre buvo apsčiai – pastatas, iš dalies pastatytas ant polinių, iš dalies – ant plokščiųjų pamatų. Nuo Danės upės pusės jis pamažu smego į buvusį upės senvagės gruntą ir plyšo praktiškai perpus. A. Kliuko teigimu, buvo atsiradę didelių plyšių.

       Nugriovus dalį pastato buvo įrengti itin gilūs poliniai pamatai, iškasus kelis metrus grunto statybininkai įrengė sudėtingus mechanizmus, kurie leidžia keisti scenos ir žiūrovų vietų padėtį. Klaipėdos dramos teatre taip pat įrengta elektroakustinė sistema. Paveldo specialistai ištyrę fasadą nustatė, jog jo spalva buvo kitokia, nei dauguma klaipėdiečių atsimena. Todėl fasadas nudažytas raudonos spalvos atspalviu. Viduje įrengtas įspūdingas interjeras.

       2007-aisiais uždarytas rekonstrukcijai pastatas nuo 2010-ųjų buvo tvarkomas ir tik 2015-aisiais gautas visas reikiamas finansavimas bei pasiskubinta užbaigti darbus.

           3. Anykščių lajų takas

Tie, kuriems kilo idėja įrengti „pasivaikščiojimo medžių viršūnėmis“ trasą netoli garsiojo Anykščių šilelio, – tikrai neprašovė. Vos atidarius šią trasą prie jos išsirikiavo eilės lankytojų, it atidarius naują prekybos centrą.

„Medžių lajų tako atidarymas labai stipriai pakoregavo mūsų lankytojų srautus – tokių įspūdingų srautų mes niekada nesame turėję.  Nuo tako atidarymo iki rugsėjo mėnesio pabaigos objektą aplankė virš 100 tūkst. žmonių“, – sakė Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka.

Lajų takas su bokštu jo gale. „Empower-Fidelitas“ nuotr.

Šiam statiniui panaudota 395 tonų metalo ir 1,5 tūkstančio kubinių metrų betono. Toks objektas yra vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Lajų takas pamažu kyla į 21 metro aukštį ir vingiuodamas 300 metrų medžių viršūnėmis nuveda į 34 metrų aukščio apžvalgos bokštą.

Kadangi pasigirdo sunerimusių lankytojų kalbų, jog tokiam skaičiui žmonių lipant į aukštai įrengtą bokštą jaučiamas siūbavimas, planuojama įvesti elektroninę bilietų nuskaitymo sistemą (optimaliausias galinčiųjų vienu metu būti ant tako skaičius – 500).

Projekte dirbo bendrovės „Empower-Fidelitas“, „Rekreacinė statyba“, „Ekstra statyba“. Lajų takas buvo statomas nuo 2014-ųjų spalio ir kainavo 2,7 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

4. Biurų pastatas „Uniq“

Dauguma naujų Vilniuje kylančių biurų pastatų dalinasi dar neužimtas vietas, o štai „Uniq“ statytojams teko pirmiau atsargiai nugriauti šioje vietoje stovėjusį seną pastatą. Vėliau – dar ir kovoti su upės gruntiniu vandeniu, kad pavyktų įrengti pamatus ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. 

Statytojai atsakingai laikėsi aplinkosauginių kriterijų, nes šis pastas buvo vienas iš nedaugelio Vilniuje, gavusių tarptautinį tvarių pastatų standarto „LEED Platinum“ sertifikatą. Statybinės medžiagos verslo centro statybai galėjo būti ne toliau nei už 800 kilometrų įsikūrusių gamintojų.

Verslo centras „Uniq“. Portalo archyvo nuotr.

Dėta daug pastangų, jog kuo daugiau nugriauto pastato medžiagų būtų perdirbta, statybose taip pat naudotos jau kartą perdirbtos statybinės medžiagos.

Kylančiam „Uniq“ netrūko iššūkių: darbus teko sustabdyti dėl to, kad buvo išjudintas netoliese stovėjęs pastatas, teko tvirtinti jo pamatus.

Šio pastato fasadui panaudota itin daug klinkerio – tokia medžiaga leidžia pastatui „kvėpuoti“. Po monolitu įrengti specialūs vėdinami oro tarpai, kad pastatas galėtų natūraliai vėdintis, iš jo pasišalintų drėgmė.

Užbaigus statybas žiniasklaida pranešė apie metų sandorį – 7000 kvadratinių metrų patalpos buvo išnuomotos „Danske Bank“ IT paslaugų centrui ir šis sandoris šiemet buvo vienas stambiausių. Biurų pastato viduje darbuotojams įrengta atskira valgykla, treniruoklių salė, biuro interjeras dekoruotas linksmomis citatoms, animacinių filmų bei „Žvaigždžių karų“ herojais, „LEGO“ figūrėlėmis.

Šį verslo centrą išplėtojo „Ikea“ priklausanti tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir valdymo bendrovė „Vastint“.

5. Verslo centras „k29“

Konstitucijos prospekte iškilo ir prieš pat metų pabaigą buvo galutinai užbaigtas 8 aukštų bei daugiau nei 15 000 kvadratinių metrų ploto verslo centras. Modernios architektūros vienatūrį pastatą su atriumu suprojektavo danų architektų biuras „PLH Arkitekter“ kartu su „Archinova“.

„Daug dėmesio skyrėme pastato kokybei, funkcionalumui, darbo vietų patogumui ir efektyvumui. Jame įrengtos modernios inžinerinės sistemos, efektyvūs energijos taupymo sprendimai“, – sakė pastatą vysčiusios „Lords LB Asset Management“ direktorius Domas Kačinskas.

Pastatas pradėtas statyti 2013-aisiais, jis galėtų pretenduoti ir į „daugiausia skirtingų statybininkų subūrusio“ projekto titulą – šioje statybos aikštelėje spėjo padirbėti 50 skirtingų Lietuvos ir užsienio kapitalo bendrovių.

„Laisvės kelio“ skulptūra apjuostas „K29“. „Lords LB Asset Management“ nuotr.

Verslo centre „k29“ įsikūrė 9 tarptautinės bendrovės: draudimo bendrovė „AIG“, vertybinių popierių biržų operatorė „Nasdaq“, IT paslaugų įmonė „TIA Technology“, audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG, „Pohjola“ bankas, draudimo bendrovė „Seesam“, skolų valdymo įmonė „Lindorff“, lizingo bendrovė „UniCredit Leasing“, buitinių ir komercinių prietaisų gamintoja „Miele“. Iš viso pastate įrengtos 1253 darbo vietos.

Daug lėšų – net  1,21 mln. eurų investuota į erdvės šalia šio pastato sutvarkymą: suformuotas parkas, patiestos kietos dangos, įrengta vaikų žaidimų aikštelė.