Kodėl neverta dalyvauti lenktynėse – kas sumokės daugiau

„Žmonės yra sąmoningi: jie gerai suvokia, kad dirbti ir parodyti savo gebėjimus reikia visur, kad tai yra tos vertės, kurios darbuotoją daro svarbiu, reikalingu, tad darbdaviai yra suinteresuoti išlaikyti, rūpintis tokiais darbuotojais, gerinti jų darbo sąlygas. Šiuo atveju reikia kalbėti apie sąveiką, apie „dvipusį eismą“, kuomet darbštus ir save realizuojantis žmogus gerai jaučiasi įmonėje, o darbdaviams jis yra vertingas darbuotojas, taigi laimi abi pusės“, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras. 

Ilgametis bendrovės vadovas įsitikinęs, kad žmonės keičia darbus ne vien dėl atlyginimo dydžio. Visada atsiras, kas pasiūlys dar daugiau, to neišvengsi, tad šiose lenktynėse nugalėtojų nėra, todėl jose dalyvauti neverta. A. Jaro nuomone, atlyginimas yra svarbus, bet ne vienintelis faktorius, dėl kurio keliolika ar net keliasdešimt metų žmogus dirba vienoje ir toje pat įmonėje.

Nuotraukoje – bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, LSA viceprezidentas Alfonsas Jaras

„Mes laikomės savotiškos konstantos: jei atlyginimas per metus nedidėja apie 8–10 proc., laikome, kad dirbome blogai. Šiuo metu bendrovėje „Montuotojas“ atlyginimai ūgtelėjo, jie siekia 1–1,2 tūkst. eurų, – sako A. Jaras. – Tačiau mums taip pat svarbu sudaryti geras darbo sąlygas, sukurti darbingą atmosferą. Manau, kad visa tai ir lemia, kad pas mus dauguma darbuotojų yra senbuviai.“

50/50 arba profesinis pasirengimas / asmeninės savybės

Lietuvoje neretai pasigirsta, kad darbdaviai gąsdina savo darbuotojus, grasindami nedirbančiuosius pakeisti pigia darbo iš trečiųjų šalių jėga. „Montuotojo“ vadovai laikosi kitokios nuostatos – mūsų žmonės geba dirbti gerai, džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbo rezultatais, tad reikia ne gąsdinti užsieniečiais, o gerinti darbo sąlygas, gerbti savo žmones. 

Anot A. Jaro, turi būti pusiausvyra tarp žmogaus profesinio pasirengimo, gebėjimų atlikti užduotis ir asmeninių savybių – sąžinės ir atsakomybės.

Bendrovė neseniai baigė darbus Būtingės naftos terminale, kur sumontavo 56 tūkst. kub. m talpą naftos produktams. Be įvardintų savybių – asmeninių ir pasirengimo – būtų sudėtinga tinkamai atlikti tokio sudėtingumo darbus. Tačiau bendrovės vadovai puikiai žino, kad veikia žmogiškasis faktorius, kurio neįmanoma išvengti. Todėl įdiegta Kokybės vadybos sistema, užtikrinanti, kad vieno darbuotojo netinkamas darbas, klaida nepakenks kokybei, galutiniam rezultatui. 

„Kokybę didele dalimi lemia išmanios, modernios technologijos, tad lieka žmogus – jo kūrybiškumas, atsakingumas, sąžiningumas, noras sukurti tokį produktą, kuris liktų Lietuvai, vaikams, provaikiams“, – sako bendrovės generalinis direktorius A. Jaras, tvirtindamas, kad vienodai svarbu ir profesionalumas, ir asmeninės savybės.

Bendrovės „Montuotojas“ žmonės šiuo metu darbuojasi Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir kt. Lietuvoje vienu metu vyksta darbai 86-uose objektuose, statomuose dešimtims ūkio šakų – nuo pramoninės paskirties objektų iki šilumos ir elektros ūkių: Būtingės nafta, Klaipėdos nafta, „Lifosa“, „Achema“, „Amilina“, atliekų deginimo gamyklos, dujotiekis. A. Jaras džiaugiasi, kad sudėtinguose objektuose vadovais dirba jaunosios kartos atstovai. Antanas Škarnulis, montavimo firmos Alytuje direktoriaus pavaduotojas, pastaruoju metu vadovauja darbams objektuose Alytaus regione. Jis taip pat vadovavo medienos apdirbimo fabriko gamyklos statybai Kazlų Rūdoje; Andrius Šiškinas, Panevėžio firmos direktoriaus pavaduotojas gamybai, koordinavo darbus Būtingės naftos terminale, kur dirbo keliolika subrangovų, vienu metu dirbo 180–200 darbuotojų. Šiuo metu jis darbuojasi bendrovėje „Klaipėdos nafta“, kur apie 80 „Montuotojo“ specialistų montuoja naują naftos produktų parką. 

Būdamas taip pat ir LSA Socialinių klausimų ir darbų saugos komiteto, kurio akiratyje ir profesinis rengimas, vadovu, A. Jaras įsitikinęs, kad ir su jaunaisiais darbuotojais reikia pardėti bendradarbiauti jiems tebesimokant, skatinti jaunus, kūrybiškai mąstančius, atsakingus žmones.

Asociacijos vertė: sustiprindama savo nares, stiprėja ir pati

Tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos statybininkų asociacija LSA), bendrovė „Montuotojas“ aktyviai bendradarbiavo su vokiečių įmonėmis, įgyvendindamos bendrus projektus, todėl priklausė susijusioms Baltijos šalių ir Vokietijos konfederacijoms, nes tai buvo naudinga. „Tačiau atėjo laikas, kai suvokėme: kokia didelė įmonė bebūtų, vieniems daryti įtaką inicijuojant, keičiant teisės aktus, sudėtinga ar net neįmanoma“, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius, pasakodamas, kodėl vis tik priėmė tuometinio LSA prezidento Adakro Šeštakausko kvietimą jungtis į asociaciją.

Bendrovės „Montuotojas generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras, kuris jau nebe pirmą kadenciją yra Lietuvos statybininkų asociacijos tarybos (buvusio prezidiumo) narys, viceprezidentas, Asociaciją vertina kaip susijusių sektorių junginį, kuris turi galios ir kompetencijų ginti savo narių ir sektoriaus interesus, daryti stiprią įtaką.

„Tai suvokė ir giminingos asociacijos, kaip: langininkų, pastolininkų, santechnikų ir kitos, kurios tapo LSA narėmis – taip sustiprėdamas pačios ir sustiprindamos LSA“, – sako A. Jaras.

Būdamas ilgamečiu LSA Tarybos nariu, viceprezidentu, A. Jaras labai gerai suvokia, ką reiškia skirtingas įmones, asociacijas sutelkti bendriems siekiams ir veiksmams, suderinti atskirų Asociacijos narių interesus. Gebėjimas sutelkti yra vienas iš svarbiausių faktorių, siūlant ir rengiant įstatymų, kitų teisės aktų projektus. 

„Vienas iš tokių – Viešųjų pirkimų įstatymas. Nemanau, kad visi verslininkai ar savivaldybių specialistai, merai, apie kurių sulaikymus vis skelbiama viešumoje, yra nenaudėliai, siekiantys asmeninės naudos. Aiškiai matome, kad šis įstatymas yra „skylėtas“, prastai parengtas: kur besi, ten skylė. Tai reiškia, kad reikia teikti siūlymus keisti įstatymą – tai Asociacija ir daro. Arba vadinamieji patentininkai, dėl kurių ginčijamasi įvairiais lygiais. Vis dar nėra tinkamos tvarkos dėl trečiųjų šalių darbo jėgos Lietuvoje, – sako A. Jaras. – Pagaliau – naujovės. LSA yra daugelio tokių naujovių iniciatorė, skatintoja, diegėja. Visi šie klausimai yra aktualūs tiek visam ir susijusiems sektoriams, tiek ir kiekvienai įmonei atskirai.“

Vidaus rinkos gynimas – dar viena aktualija. Didžiulę įmonės valdymo patirtį turintis LSA viceprezidentas A. Jaras sako, kad Lietuvoje yra pakankamai profesionalių įmonių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus. Todėl jam nepriimtina situacija, kuomet svarbius objektus stato užsienio kompanijos, apsistatančios tarpininkais, Lietuvos įmonės lieka parankinių vietoje. Taip rentabilumas krenta ant nulinės padalos – „dirbk ir dar primokėk“. Kita šio reiškinio pusė – į Lietuvą dirbti ateina įmonės, kurios liko skolingos mūsų įmonėms, anksčiau įgyvendinant bendrus projektus.

„Mums reikia išmokti ginti savo rinką: užsienio kompanijos galėtų dirbti tik tuo atveju, jeigu projekto negali įgyvendinti Lietuvos įmonės, – reikia gerbti ir savo žmones, ir vietos verslą, – sako A. Jaras, dalindamasis patirtimi, kai iš Latvijos gavo pasiūlymą dalyvauti konkurse, tačiau dokumentus reikėjo pateikti ir susirašinėti tik latvių kalba. – LSA negali pakeisti situacijos, tai Vyriausybės darbas – suderinti Lietuvos ir ES reglamentus, saugant savo šalies interesus.“

Bendrovės „Montuotojas“ nuotr.