2021 gruodžio 5 d. sekmadienis, 3:08
Reklama  |  facebook

Ambicingas žaliojo stogo ir fasado projektas: kur buvo žalia, turi žalia ir išlikti

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-10-23 16:04
Tuo metu, kai visas pasaulis atsigręžia „atgal į gamtą“, lietuviai lyg dar ir nespėjo labai nuo jos atitolti. „Lietuvis visuomet gyveno miesto ir kaimo paribyje“, – sako architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, KTU surengtoje konferencijoje „Žalioji architektūra“ skaičiusi pranešimą apie gilias tokio tipo architektūros tradicijas Lietuvoje. Ji pati šiuo metu Kaune statomam Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciniam studijų ir mokslo centrui pasiūlė ambicingą žaliojo stogo ir fasado idėją. Architektė jau dabar užsidegusi dėsto, kaip pastatas atrodys ne tik praeiviams, tačiau ir leidžiantis nuo kalno į miesto centrą – bus savotiška žaliųjų miesto šlaitų tąsa. Tačiau šia idėja, net ir laimėjusia konkursą, ne iš karto patikėjo net užsakovai.
nuotrauka
Būsimo VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro vizualizacija. Gražinos Janulytės-Bernotienės studija


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Kauno technologijos universiteto (KTU) surengtoje konferencijoje „Žalioji architektūra“ G. Janulytė-Bernotienė pamėgino pažvelgti, kiek žaliosios zonos ir gamta lietuviui buvo svarbios įvairiais istoriniais laikotarpiais.

„Užsienio koncepcijose atrandame sąvoką „save aptarnaujantis miestas („self-sufficient city – angl.) – tai dar aukštesnė pakopa, nei tvarus miestas, – kalbėjo pranešėja. – Tai reiškia, jog atsigauna ne tik dirbtinai sukurtos stuktūros, tačiau ir natūralioms, gamtinėms struktūroms sudaromos sąlygos atsikurti pačioms.“

Iš kaimo atsinešėme laiką pralenkusį požiūrį

Architektės teigimu, šiandien gausu ne tik džiuginančių, akiai malonių pavyzdžų, tačiau ir pavyzdžių, kaip lengva „sugriauti“ ne tik miestus, tačiau ir juos supančią aplinką. O lietuviams netgi nereikėtų dairytis toli į užsienį – mūsų šalies žalioji architektūra turi gilias tradicijas.

Istorinis lietuvis, tiesą sakant, visada buvo labiau kaimietis, nei miestietis. Jo gyvenimas vyko miesto ir kaimo civilizacijų paribyje, – sako G. Janulytė-Bernotienė. – Greitas civilizacijos vystymasis nutraukia mūsų ryšį su gamta, natūralia aplinka. Reikia rasti galimybę stipriai besivystančiuose miestuose grįžti prie vadinamosios „miestų žemdirbystės“ („urban agriculture“ – angl.).“

Ten, kur kažko per daug, kažko pradeda ir trūkti – XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje „sprogusi“ miestų civilizacija sukėlė gamtos, žaliųjų erdvių degradaciją. Dar pamenate sovietinį laikotarpį? Kokie dar parkai – juk „statom“ šalį!

Erichas Kettelhutas, 1925-aisiais nupiešęs metropolį, ateitį nuspėjo itin taikliai

Dar viduramžiais gamta ir miestas buvo priešinami vienas kitam. Miestas statytas dėl saugumo, kad gyventojai užėjus priešui galėtų jame pasislėpti. Tačiau jau renesanso laikotarpiu miestuose ėmė rastis vienuolynų, rūmų sodų, išpuoselėtų žaliųjų erdvių, kurios buvo it prabangos elementas. O kur prabanga, ten bet kas kojos neįkels. Net ir dabar vilniečių pamėgtas Sereikiškių parkas kažkada buvo uždaras bernardinų vienuolių sodas. Tad „nutekėjo“ nemažai laiko, kol žadą atimantys sodai ir parkai atvėrė vartus visiems – ne tik Dievo tarnams ar turtingiesiems.

Kai Lietuvoje ėmė kurtis miestai, į juos atsikėlė žmonės iš kaimų – iš ten, kur sodybos visada turėjo ne tik utilitarinę, tačiau ir estetinę funkciją, buvo gausiai apsodintos beržais ir klevais. Lietuvis į miestą atsinešė meilę gamtai. Manau, tai reikėtų labai teigiamai įvertinti“, – svarsto architektė.

Žalioji architektūra turi ne tik aplinkosauginę funkciją

Ji teigia, jog XIX amžiuje Kaunas jau buvo suplanuotas įtraukiant žaliąsias zonas: ąžuolyną, Nemuno krantines. Miestą juosė ir vidinis, ir išorinis „žaliasis žiedas“. Šiandien šių „žiedų“ matome tik dalis, kai kurios jų dalys – degradavę.

Tų laikų palikimas – tai, jog senasis Kauno rajonas Žaliakalnis šiuo metu yra saugomas specialaus plano. Jame akcentuojama, jog „sodybinio“ tipo sklypas, kuriame papildomai auginamos daržovės, yra specifinis ir būtinas šio rajono akcentas.

XX amžiuje Kaune taip pat gimė tokios miesto simboliais tapusios erdvės, kaip Laisvės alėja, Vydūno alėja, kiek primiršti, atnaujinimo laukiantys Kauko laiptai.

Nuo 1960-ųjų prasidėjo laikotarpis, kai Kaunas išaugo 3 kartus. Itin sparčiai buvo suplanuojamos ir užstatomos didžiulės teritorijos. Na, tuo metu architektai rėmėsi užsienio pavyzdžiais – tokie jiems buvo prieinami. Šiandien galime ieškoti gerųjų ir blogųjų tų projektų pusių“, – sakė architektė.

Ji teigė, jog žalioji architektūra, kurios judėjimas prasidėjo palyginti neseniai, turi kelias užduotis – ir mažinti energijos išteklių vartojimą, švarinti orą, aplinką, kurioje mes gyvename, taip pat socialinių tikslų, tokių kaip išmokyti vaikus „iš kur kas atsiranda“ (pažintinė funkcija), sukurti poilsio viešąją erdvę.

Galiausiai maisto produktai, išauginti čia pat, po buto balkonu, leidžia išvengti transportavimo sąnaudų, sumažina išlaidas maisto produktų įsigijimui prekybos centruose.

Aktyvi gamta“, „SoA architects“ projekto vizualizacija.

Ji pademonstravo bendrovės „SoA architects“ sukurtą viziją – daržai kasami čia pat, po miestų daugiabučių langais, netgi gyvuliai auginami mieste. 

Jei jau „mąstyk žaliai“, tai ir daryk žaliai

Architektė turi šiek tiek kritikos staigiai besiplečiantiems gyvenamųjų namų kvartalams aplink didžiuosius miestus.

Jie yra autonominiai židiniai, nevertinant nei aplink esančių žemės ūkio naudmenų, nei miškininkystės, nei gyvulininkystės. Tokie „man rūpi tik mano kiemas“ namai. Šie rajonai neišvystomi iki galo. Atsirado netgi toks terminas – „urbanistinė draika“ – jiems apibūdinti“, – sakė architektė.

Detaliau nagrinėdama Kauno istoriją architektė pastebėjo, jog Putvinskio gatvėje šiuo metu statomo VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro vietoje visuomet egzistavo nedidelis skveras. Jo nebeliko, tačiau kodėl turėtų nelikti jame metų metus gyvavusios žalumos? G. Janulytė-Bernotienė pasakoja, jog dalyvaudama VDU surengtame konkurse kartą pravažiavo pro universiteto reklamą. „Mąstyk žaliai!“ – skelbė universiteto vertybes atspindintis plakatas.

Būtent! Žalieji stogai yra tai, ko šiam projektui reikia – tai šiuolaikinė pastatų mieste samprata. Be to, Putvinskio gatvėje visuomet buvo daug žalumos. Miestas turi išlaikyti savo žaliąjį audinį ir statydamas pastatus tai, ką sunaikina, iškart atstatyti. Tam ir pasitelkiami žaliosios architektūros principai“, – idėjos gimimą prisimena architektė.

Nors architektė laimėjo konkursą ir universiteto vadovybė jai patikėjo įgyvendinti šią idėją, ji teigė anksčiau jautusi universiteto atstovų nepasitikėjimą: „kažin, ar čia kas išeis“.

Žalieji stogai čia tikrai bus. Tokie, kokius leidžia mūsų geografinė padėtis. Jau pavasarį galėsite atvykti nufotografuoti“, – pažadėjo G. Janulytė-Bernotienė.

Architektė pridūrė, jog nuo šiol visos statybos miestuose turėtų žengti koja kojon su žaliąja architektūra. Kitaip tariant, tiek, kiek pastatei – tiek sukurk ir žaliųjų erdvių, gamtos kampelių.

Kaip senovėje buvo vertinamas „geras“ ir „blogas“ architektas?

Einant šia linkme nereikia pamiršti ir savojo identiteto – atsižvelgti į tai, kas istoriškai egzistavo toje miesto dalyje, tame sklype.

Kaune iki šiol egzistavo pakankamai „žalias“ identitetas, toks buvo miesto planas. Be to, miestas turėtų plėstis daugiau vertikaliai, nei horizontaliai“, – patarė ji.

Baigdama savo pranešimą architektė pademonstravo, jog jau renesanso laikotarpiu aiškiai suvokta, kuo skiriasi „gero“ ir „blogo“ architekto darbai.

1568-ųjų metų prancūzo Philibert de l'Orme, vėliau parašiusio knygą apie architektūrą, graviūroje blogas architektas vaizduojamas klaidžiojantis dykynėmis šalia uždaros ir mūro sienomis nuo gamtos atsitvėrusios pilies, kurią pats suprojektavo. Tuo metu šalia „geras architektas“ džiaugiasi miesto viduje kerojančiais vynuogynais, žydinčiais sodais. Tai – jau renesanso laikotarpio architektūros suvokimas.

Philibert de l‘Orme graviūra, 1568 m. Paryžius 

Taigi kuriam architektui šiandien patikėtumėte kurti savo miestą?

Statybunaujienos.lt




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2021-12-02 14:16
Naują nekilnojamąjį turtą įsigiję gyventojai susiduria su klausimu, kaip susikurti patogų ir praktišką namų interjerą. Atsakymus jiems pateikia ekspertai, kurie pabrėžia: pagrindinės būsto erdvės turi skirtingas paskirtis, lemiančias, kaip šiose zonose išdėstomi baldai, projektuojamas apšvietimas, į...
nuotrauka
2021-12-02 11:33
Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centra...
nuotrauka
2021-11-26 10:55
Minimalistinis, neperkrautas stilius vis labiau įsitvirtina ne tik atskirose gyvenimo srityse, bet ir mūsų namuose. Dizaineriai taisyklę „mažiau yra daugiau“, kaip, beje, ir naujakuriai, siekia pritaikyti ne tik bendrose, dažnai naudojamose erdvėse, bet ir labiau intymiose zonose, pavyzdžiui, vonios...
nuotrauka
2021-11-22 14:09
Anksčiau pajusti šventinę nuotaiką ir namuose sukurti jaukią atmosferą padeda kalėdinės dekoracijos. Namų ir eglutės puošimas, šventinio stalo dekoro planavimas palengvina švenčių laukimą.
nuotrauka
2021-11-22 07:03
Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, tarptautinio atviro architektūrinio projekto konkursas artėja prie galutinės vertinimo eilės sudarymo. Vertinimo komisija iš konkursui pateiktų darbų, kurie nebuvo atmesti pagal konkurso sąlygas, sudarė preliminarią archi...
nuotrauka
2021-11-19 11:10
Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė, kad Kauno centrinio pašto rūmai būtų įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad šis kultūros paminklas įgyja nacionalinio reikšmingumo lygmens apsaugą.
nuotrauka
2021-11-19 07:13
Architektų ir teritorijų planavimo vadovų profesinis atestavimas nuo šiol bus skaidresnis ir aiškesnis. Už tai atsakingi Architektų rūmai privalo užtikrinti, kad Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimai būtų objektyvūs ir nešališki, ji prisiimtų atsakomybę už savo išvadų pagrįstumą.
nuotrauka
2021-11-17 11:39
Pasaulyje ir Lietuvoje išpopuliarėję loftai turi ir privalumų, ir trūkumų, bet gerai apgalvotas jo interjeras gali nustebinti kiekvieną. „Citus“ interjero architektė Vilė Kasperavičiūtė kūrė demonstracinių loftų „Radio City“ projektą, interjerus ir turi ką patarti.
nuotrauka
2021-11-16 10:53
Kompanija „Tikkurila“ metų spalva išrinko spalvą „Kestrel“ (L478). Tai ramybę spinduliuojanti ruda spalva su šaltos raudonos spalvos atspalviu – klasika su netikėtumo elementu. Ji sukuria pažįstamos, bet ir naujos žavios aplinkos jausmą ir dera tiek modernaus, tiek tradicinio stiliaus interjere.
nuotrauka
2021-11-15 10:57
Taline paaiškėjo tradicinio geriausio Baltijos šalių architektūros studentų baigiamojo darbo konkurso BAUA Award rezultatai. Konkurse ryškiai matomos tapo dvi Lietuvos atstovės.
nuotrauka
2021-11-12 10:13
Kaip rodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys, daugiabučiams tenka 45 proc. viso šalyje registruoto gyvenamojo būsto ploto. Tačiau didelė dalis butų, kuriuose gyvena lietuviai, yra pastatyti dar prieš kelis dešimtmečius, vadovaujantis visai kitais standartais nei šiandien.
nuotrauka
2021-11-08 06:56
Panevėžys rengiasi statyti naują miesto savivaldybės pastatą, kuriam parinktas neužstatytas sklypas miesto centrinėje dalyje, Savanorių a. 3A, greta autobusų stoties.
nuotrauka
2021-11-08 06:37
Kuriant namų viziją ir planuojant interjero sprendimus, itin svarbu numatyti kiekvienam daiktui savo vietą – neapkrauta erdvė atrodo kur kas tvarkingiau.
nuotrauka
2021-11-05 12:30
Garsus dušo kabinų ir padėklų gamintojas „Radaway“ žinomas dėl kokybiškų, funkcionalių ir patogių sprendimų, pritaikytų nuolat kintantiems vartotojų poreikiams.
nuotrauka
2021-11-05 11:01
Vilnius kuria naują įrankį unikalios medinės architektūros fiksavimui ir priežiūrai. Jis bus nuolat pildomas medinių pastatų 3D modeliais, brėžiniais, nuotraukomis, archyvine ir kita medžiaga. Tikimasi, kad duomenų bazė vilniečiams padės geriau rūpintis istoriniais pastatais ir jų detalėmis.
nuotrauka
2021-11-04 10:30
Planuojantiems įsirengti ar atnaujinti savo būstą žinoma „instagramerė“, grožio bei gyvenimo būdo tinklaraštininkė Greta Bitinaitė pataria neskirstyti užduočių į vyriškas ar moteriškas, įveikiamas savarankiškai ar paliekamas tik tos srities žinovams. Priešingai – pačiam įsitraukus į būsto įrengimo p...
nuotrauka
2021-11-02 07:02
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, išnagrinėjęs gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektinius pasiūlymus, nusprendė jiems nepritarti ir grąžino projektą taisyti iš esmės.
nuotrauka
2021-10-06 07:09
Baigėsi Lietuvos architektų sąungos vykdytas VšĮ Centro poliklinikos diagnostikos centro priestato Pylimo g. 3, Vilniuje, tarptautinės vertės atviras architektūrinis projekto konkursas.
nuotrauka
2021-09-28 06:06
VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atviro architektūrinio projekto konkursui pateikti 5 projekto pasiūlymai, kurie bus eksponuojami LRT pagrindinio pastato foje (S. Konarskio g. 49, Vilnius).
nuotrauka
2021-09-27 15:31
Norint, kad Jūsų namai būtų šviesūs, jaukūs, kupini šilumos, labai svarbu sukurti gerą apšvietimą įvairiose namų erdvėse. Šviestuvai turėtų būti tinkamai apgalvoti, ne tik kaip interjero grožio detalė, kuri suteikia elegancijos ir subtilumo, bet ir būtų funkcionali Jūsų namų investicija.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras