Nelaimingi atsitikimai darbe

Lietuvos statistikos departamento 2020 m. antrąjį ketvirtį atlikto tyrimo vertinimais, nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 0,5 proc. 15–74 metų gyventojų, kurie dirbo ar yra dirbę per pastaruosius 12 mėnesių. Vyrai dažniau nei moterys nurodė patyrę nelaimingų atsitikimų darbe (atitinkamai 0,7 ir 0,4 proc.). Po du ir daugiau nelaimingų atsitikimų darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 4,6 proc. asmenų, darbe patyrusių nelaimingų atsitikimų.

Dauguma (84 proc.) nelaimingų atsitikimų įvyko darbo vietoje, 16 proc. buvo kelių eismo įvykis darbo metu.

26,2 proc. nelaimingų atsitikimų patyrusių asmenų nedirbo 1–3 dienas, 25,5 proc. – nuo 4 dienų iki 2 savaičių. Patyrę nelaimingą atsitikimą darbe vyrai nedirbo ilgiau nei moterys. Dažniausiai vyrai nedirbo nuo 4 dienų iki 2 savaičių (30,3 proc.), o moterys – 1–3 dienas (35,8 proc.).

Su darbu susijusios sveikatos problemos

14,7 proc. 15–74 metų gyventojų, dirbusių apklausos metu ar kada nors anksčiau, nurodė per pastaruosius 12 mėnesių turėję fizinės ar psichinės sveikatos problemų, iš jų 12 proc. nurodė, kad sveikatos problemų atsiradimo ar paaštrėjimo priežastis buvo darbas. Po dvi ir daugiau dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų per pastaruosius 12 mėnesių nurodė turėję 21,3 proc. asmenų, turėjusių dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų.

Dėl darbo atsiradusios ar paaštrėjusios sveikatos problemos, rašoma pranešime, dažniausiai buvo susijusios su kaulais, sąnariais ar raumenimis (61,7 proc.). 14,7 proc. nurodė patyrę su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą. Moterys dažniau nei vyrai stresą, depresiją ar nerimą įvardijo kaip pagrindinę sveikatos problemą dėl darbo (atitinkamai 16,6 proc. ir 12,8 proc.).

Sveikatos problemų dėl darbo turinčių gyventojų buvo klausiama, ar šios problemos riboja jų galimybes užsiimti įprasta, kasdiene veikla darbe ar nedarbo metu. Beveik pusė jų (49,2 proc.) nurodė, kad ši problema iš dalies riboja jų galimybes, 27 proc. – kad riboja labai, o 23,7 proc. – kad neriboja.

Dėl su darbu susijusių sveikatos problemų 37,3 proc. asmenų nurodė, kad nedirbo 1–3 dienas arba nereikėjo nei vienos dienos, o 20,1 proc. – nuo 9 iki 12 mėnesių.

Fizinės ir psichinės sveikatos rizikos veiksniai

Tyrimo duomenimis, kuriais dalijasi Statistikos departamentas, 44,2 proc. 15 metų ir vyresnių užimtų gyventojų savo darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų fizinei sveikatai. Vyrai su šiais veiksniais susidūrė dažniau nei moterys (atitinkamai 53,1 proc. ir 35,2 proc.)

Veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti dažniausiai (7 proc.) buvo nurodyta kaip veiksnys, galintis turėti įtakos fizinei sveikatai, varginančias arba skausmingas kūno pozicijas nurodė 5,8 proc. apklaustųjų. Vyrai dažniausiai nurodė, kad jų fizinei sveikatai didžiausią įtaką turi mašinų ar rankinių įrankių (išskyrus transporto priemones) naudojimas (7,8 proc.), o moterims – veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti (7,2 proc.).
 

26,4 proc. 15 metų ir vyresnių užimtų gyventojų nurodė savo darbe susidūrę su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų psichinei sveikatai. Moterys su šiais veiksniais susidūrė dažniau nei vyrai (atitinkamai 29,2 proc. ir 23,6 proc.).