Į jėgainės statybas ir infrastruktūros sutvarkymą planuojama investuoti 4 mln. EUR.

Pagamintas biometanas, kaip rašoma bendrovės „Engerta“ pranešime, atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus biodegalų tvarumo kriterijus ir galės būti perduodamas kartu su gamtinėmis dujomis į Lietuvos dujotiekio tinklus. Kasmet planuojama pagaminti daugiau nei 2 mln. kubinių metrų biometano, kuris galėtų būti perduodamas gamtinių dujų dujotiekiu bei naudojamas kaip degalai dujiniam transportui.

Projekto iniciatoriai – ekologiškų degalų transportui skatinimo startuolis „Dvire“, maisto atliekų perdirbimo bendrovė „Horeca Sprendimai“, žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“, gamtinių dujų (metano), biometano ir vandenilio infrastruktūros transportui sistemų kūrėjai - bendrovė „SG dujos“. Jėgainės projekto įgyvendinimui įkurta bendrovė „Engerta“.

Pasak Mariaus Čižo, startuolio „Dvire“ vadovo, biometano jėgainės atsiradimas bus svarbus faktorius reikšmingai mažinti taršą keliuose, nes transporto parkams atsivers galimybė naudoti aplinką beveik neteršiančius degalus. „Skatinsime metanu ir biometanu varomo transporto naudojimą, nes artimiausiais metais tai bus pats greičiausias kelias pervežimų bendrovėms pertvarkyti savo parkus ir reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas, o vėliau imti plačiau naudoti vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų“, - sako M. Čižas.

Pasak bendrovių „Engerta“ ir „Horeca Sprendimai“ vadovo Vytauto Keršio, nors Lietuvoje yra veikiančių biodujų jėgainių, kuriose iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamos biodujos, o vėliau - elektros ir šilumos energija, tačiau nei viena iš jų negamina biometano, kuris galėtų būti panaudotas kaip tvari energija transportui, pramonei ir buitiniams vartotojams.

„Planuojame pastatyti modernią, naujausių technologijų jėgainę, kuri reikšmingai prisidės ir prie tvaraus kuro plėtros, ir švaresnės aplinkos. Biometano jėgainė praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – perdirbamos žemės ūkio atliekos, gyvulių mėšlas virs ekologiškomis dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša, kurią bus galima panaudoti tręšti pasėliams“, - sako V. Keršys.

Biometano jėgainė, kaip rašoma pranešime, išspręs įsisenėjusią problemą, kur dėti bendrovės organines atliekas – gyvulių mėšlą, srutas bei kitas atliekas. 

Pirmosios biometano jėgainės vieta numatyta neatsitiktinai. Projekto dalyviai tikisi, kad greta Panevėžio susiformuos degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių centras - čia bus ne tik suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų pildymo stotis transportui, bet ir moderni biometano jėgainė, tiekianti žaliavą ir stočiai, ir miestui.