Nekilnojamojo turto bendrovės Ober-Haus duomenimis, vien Vilniuje 2011 m. buvo pastatyta 787 nauji butai, 2012 m. – 2002 butai, 2013 m. – 1736 butai. Apie pusę visos šalies energijos sunaudoja pastatai. Tai yra didelė ir problemiška valstybės ūkio dalis, tačiau vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šį ūkį, nėra.

Pagrindinę informaciją bendrijos gauna iš Būsto rūmų

Eugenijus Liubenka yra vieno iš daugiabučių namų, esančių sostinės Pilaitės rajone, savininkų bendrijos pirmininkas. Bendrija veikia antrus metus. Netrukus po bendrijos susikūrimo ji tapo Būsto rūmų nare. Toks sprendimas buvo natūralus, nes ir svarstydami galimybę kurti bendriją, ir ją sukūrę, gyventojai nuolat konsultavosi su Būsto rūmais.

„Nuo įsteigimo momento bendrija yra sudariusi 37 sutartis dėl įvairių paslaugų: valymo, atliekų surinkimo, techninės priežiūros, avarijų likvidavimo, prekių įsigijimo, teisinės pagalbos bei daugelį kitų“, – sakė E. Liubenka, pripažindamas, kad jam, kaip bendrijos vadovui, tenka spręsti daugybę klausimų.

E. Liubenka mano, kad bendrijai ir jos vadovui būtų daug paprasčiau, jeigu visus reikalus galima būtų spręsti vienoje, o ne keliose institucijose. Tačiau kalbėdamas apie sutartis dėl paslaugų teikimo, bendrijos vadovas sako, kad šiuo atveju pirkti iš vienų rankų būtų rizikinga, nes tokios įmonės paslaugų kaina būna žymiai didesne, nei galima rasti rinkoje.

Jeigu bendrijoms svarbu turėti vieną instituciją, kurioje galima konsultuotis, sutvarkyti įvairius bendrijos reikalus, tai Būsto rūmai mato ir kitą būtinybę vienose rankose turėti visą namų ūkį. Kaip pastebi Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, namas yra vientisas organizmas, kurio priežiūrą, kontrolę patikėjus kelioms skirtingoms institucijoms, kyla nemažai problemų ir keblumų – tiek bendrijoms, tiek administruojančioms įmonėms, tiek ir pačioms institucijoms.

„Namo vidaus šildymo sistemos atiduotos Aplinkos ministerijai, šilumos sistemos įrengimas, modernizavimas – Energetikos ministerijos taikinyje, parametrų nustatymas – Sveikatos apsaugos ministerijai. Liftas yra inžinerinis įrenginys, kurio veiklą, įrengimą kontroliuoja Ūkio, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo –nes įrenginys laikomas pavojingu – ministerija, o Aplinkos ministerijai šis įrenginys rūpi todėl, kad tai yra viena iš statinio dalių. Daugiausiai nesusipratimų yra dėl namo energetinės sistemos“, – vardina paradoksus Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.

Lietuvoje būsto politikos nėra

Lietuvoje būsto politikos nėra – kiekviena ministerija, žinyba tokią sistemą kuria skirtingai. Šalies vystymosi strategijoje dar 1992 m. buvo numatyta ši kryptis, tačiau iki šiol ji nerealizuota, tad ją įgyvendinti ėmėsi nevyriausybinė organizacija, kokia ir yra Būsto rūmai. Rūmai apjungė visas būsto valdymo formas – administruojančias organizacijas, bendrijas, jungtinės veiklos dalyvius – ir prieš penkerius metus ėmėsi kurti bendrą būsto valdymo sistemą.

„Būsto rūmai ir susikūrė tam, kad pagaliau visą būsto politiką suimtų į vienas rankas, sukurtų bendrą būsto valdymo sistemą. Sekasi sunkiai, nes valdžia nenori pripažinti, kad tai yra tokia pat organizacija, kaip Advokatų, Notarų, Vežėjų rūmai, kurie turi savo teises, gali kontroliuoti savo narius, paslaugų teikėjus, teikti licencijas“, – sakė Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.

Rūmų tikslas – vienodai suvokti ir interpretuoti įstatyminę bazę, priimti bendrą sprendimą dėl būsto valdymo. Nors nelengvai, bet rėmėjų Rūmai randa ir Seime, ir Aplinkos ministerijoje.

Politinė valia dėl būsto institucijos gimsta kaskart artėjant rinkimams

Lietuvos būsto ūkis yra labai didelis – apie 42 tūkst. namų – skaičiuojant ir naujos statybos, ir senus. Tačiau toks ūkis vieno šeimininko, kuratoriaus neturi – funkcijos išskaidytos po įvairias ministerijas.

„Mes seniai kalbame, kad padarėme labai blogą dalyką, kai panaikinome Statybos ir urbanistikos ministeriją su Būsto skyriais, – sakė Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis. – Mes kalbame, kad 37 tūkstančius namų reikia renovuoti, prižiūrėti, tačiau nėra net ministerijos. Dabartinėje Aplinkos ministerijoje yra tik Būsto skyrius. Tokios jėgos yra per maža.“ Reikia ne tik ministerijos, kuri apjungtų ir būsto valdymą, energijos taupymą, ir modernizavimą, ir statybą, ir infrastruktūrą, ir priežiūrą – nuo būsto pripažinimo tinkamu naudoti iki jo utilizavimo.
„Nėra net Būsto kodekso, kuris apjungtų visas šias sritis. Kol to nėra, kyla sumaištis ir chaosas. Vienos institucijos dėl būsto rengia vienokius teisės aktus, kitokius – kitos, o neretai jie prieštarauja vieni kitiems, kelia sumaištį ir neaišku, kuo vadovautis. Šioje sistemoje turi būti griežtai reglamentuota tvarka“, – įsitikinęs J. Antanaitis. Jo žodžiais, tokia politinė valia ima rastis kas ketverius metus – prieš kiekvienus Seimo rinkimus.

„Vasios su atsuktuvu“ nebeužtenka

„Dėl būsto turi spręsti srities specialistai – statybininkai, architektai, urbanistai, bet tik ne politikai, kurie gali spręsti dėl teisės aktų, o ne dėl, pavyzdžiui, šilumos sistemos name, – sako J. Antanaitis. – Politiką, kuris ragino atimti iš šilumos tiekėjų šilumos punktus, Seime esu klausęs, ar jis iš viso yra matęs šį punktą. Man atsakė, kad nėra matęs ir nereikia jam matyti.“

Dabartiniai šilumos punktai, pasak J. Antanaičio, reguliuojami „nebe Vasios su atsuktuvu“, jie kompiuterizuoti ir reikia specialistų, o ne politikų. Visos namo sistemos per daug sudėtingos, kad dėl jų spręstų tie, kas neišmano. Nors kaip tik buvę šokėjai, dainininkai ar kitų sričių atstovai, atėję į Seimą, staiga tampa aukščiausios kategorijos visų sričių specialistais. J. Antanaitis primena, kad į Seimą atstovai išrenkami ne tam, kad nurodinėtų, ką daryti kokioje nors konkrečioje srityje, o kad įgyvendintų žmonių valią ir jiems tarnautų.

Apie būsto problemas Būsto rūmų ministerijos nesiteirauja

Lietuvoje nėra būsto valdymo sistemos. Iš to – padrika sistema, kurioje nėra vienos institucijos, vieno asmens, kurių kompetencija būtų kontroliuoti sprendimų įgyvendinimą, taikyti priemones, inicijuoti teigiamus pokyčius.

Kaip sakė Būsto rūmų vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat yra kėlęs mintį, kad Aplinkos ministerijoje, jeigu jau nėra kito sprendimo, turėtų dirbti du ministrai, kurių vienas rūpintųsi konkrečiai būstu ir urbanistika. Arba tokios funkcijos galėtų būti skirtos vienam iš viceministrų.

Būsto strategijoje numatyta, kad turi būti sukurta bendra būsto valdymo sistema. Tačiau ji neveikė nė dienos, pastebi J. Antanaitis, nors visi teisės aktai ir turėtų būti kuriami, atsižvelgiant į šį dokumentą.

„Kai kada Būsto rūmus kviečia į pasitarimus Kainų komisija, Energetikos inspekcija, kuri veikia prie Energetikos ministerijos, ir Valstybės kontrolės įstaiga, – sako J. Antanaitis. – Iš kitų ministerijų niekas nepasiklausia net nuomonės – su kokiomis problemomis susiduria daugiabučio namo, viešosios paskirties pastato valdytojai, administratoriai, – niekas niekada nėra paklausęs.“

Net jeigu šios institucijos tiesiogiai bendrauja su viena ar kita bendrija, gauti apibendrintą nuomonę, nerealu, nes Lietuvoje veikia apie 7 tūkst. bendrijų, kurioms dažnai vadovauja žmonės, neturintys reikiamos kompetencijos; apie 130 administruojančių įmonių. Klausiant patarimo, problemų atskiras bendrijas, neįmanoma susidaryti bendro vaizdo, tai gali padaryti organizacija, kuri jungia, vienija, tiria skundus, pastebi tendencijas – to valstybėje ir nėra. Kai kurias funkcijas, J. Antanaičio nuomone, valstybė turėtų perduoti Būsto rūmams, taip pat ir iš dalies finansuoti.