Didžiausia žala – 1 178 193 eurai – apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Iš viso nuo metų pradžios iki rugsėjo pabaigos Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai jau nustatė 345 aplinkos teršimo nuotekomis pažeidimus. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą 300 tūkst. eurų atlygino iš karto.

Į gamtinę aplinką išleidžiančių nuotekas įmonių kontrolė

Nuotekos yra vienas didžiausių taršos šaltinių, todėl svarbu, kad jos būtų tvarkomos pagal aplinkos apsaugos reikalavimus. Pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas ir kt. teisės aktai.

Kaip praneša AAD, juridiniai asmenys, į gamtinę aplinką išleidžiantys nuotekas, teisės aktų nustatytais atvejais privalo turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) ar Taršos leidimą, kuriame nustatyti leidžiamų išleisti į aplinką teršalų normatyvai. Taip pat privaloma imtis visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių, nesukelti didelės taršos, stengtis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti ir t. t. Be abejo, būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta avarijų arba apriboti jų padariniai.

Mokestis taikant didesnį tarifą

Už TIPK ar taršos leidime nustatytus normatyvus viršijančią taršą įmonė metų gale turi susimokėti mokestį taikant didesnį tarifą.

Pavyzdžiui, įmonės prižiūrinčios nuotekų tinklus, privalo rūpintis, kad būtų išvengta taršos, avarijų, o avarijai įvykus maksimaliai apriboti neigiamus padarinius. Šios įmonės turi TIPK arba Taršos leidimus, kuriuose nustatyti teršalų normatyvai, tad kiekviena avarija privalo būti fiksuojama ir įvertinama.

Nuotekų trasoje įvykus avarijai, pateikia pavyzdį AAD, ir per leidime nurodytą nuotekų išleistuvą (-us) išbėgus nevalytoms nuotekoms, įmonė, įrodžius jos kaltę ir atsakomybę, turi sumokėti baudą pagal ANK 246 str., o metų gale taršos mokestį taikant didesnį tarifą.

Jei užterštas nuotekas į aplinką išleidžia įmonė, neturinti TIPK ar Taršos leidimo, įrodžius jos kaltę ir atsakomybę, skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Žala skaičiuojama ir tais atvejais, jei nuotekų išleistuvas, per kurį išbėgo nevalytos nuotekos, nenurodytas Taršos arba TIPK leidime.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nurodoma, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento. Pavyzdžiui, jei viršijami ar nuslepiami ftalatai, mokestis didėja 50 kartų, jei bendrasis fosforas ar BDS7 – 10 kartų.

„Ar įmonės teisingai moka mokesčius, Departamentas gali tikrinti už trejus metus. Jei nustatome, kad mokesčiai nesumokėti, įmonei papildomai skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kurias įmones tikrinsime, renkamės pagal rizikos vertinimą ir atrankos būdu, pvz., tas, kurios seniai tikrintos arba nė karto netikrintos ir kt.“, – cituojama AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė.

Mokesčių paskirstymas

Kaip panaudojamos surinktos lėšos, nurodo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnis.

• 30 proc. mokesčio už aplinkos teršimą mokama į valstybės biudžetą ir šios lėšos naudojamos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programai.
• 70 proc. atitenka į savivaldybės biudžetą ir šios lėšos naudojamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų, už normatyvus viršijantį teršalų kiekį, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą. Šios lėšos skiriamos Aplinkos apsaugos rėmimo programai.

Svarbu tai, pabrėžia Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento vadovė J. Rūkštelienė, kad dėl skirtų baudų vartotojai neturi nukentėti (pvz., vandens tiekimo ir valymo paslaugų kaina negali pakilti): „Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.“